Jenny Han "P.S. vis dar tave myliu"

Neskaičiusiems pirmojo serijos romano "Visiems vaikinams, kuriuos mylėjau", šio aprašymo skaityti nepatartina

Tikriausiai nesunkiai iš pirmo žvilgsnio atpažįstate šiuo metu aprašinėjamos knygos viršelį, tiesa? Po daugybės mano rekomendacijų paskaityti "Visiems vaikinams, kuriuos mylėjau" ir tų trumpų akimirkų, kai tikrai tikėjausi, jog paskaitysite, galiu pereiti ir prie antrosios dalies, kuri nustebins visus serijos gerbėjus. Juk ne veltui pirmąją dalį įvardijau kaip vieną geriausių knygų, skaitytų 2015 metais.

Kas įvyko pirmojoje dalyje "Visiems vaikinams, kuriuos mylėjau": Tikriausiai pamenate Laros Džinės parašytus laiškus vaikinams, kuriais ji buvo kurį laiką susižavėjusi - būtent tie laiškai netikėtai atsidūrė vaikinų rankose ir netikėtai pasaulis apvirto aukštyn kojom. Ilgą laiką susižavėjimą sesers vaikinui Džošui slėpusi Lara Džinė ir toliau vengė šio vaikino, kuriam vis dar puoselėjo jausmus, bet  jos gyvenimą grįžo Piteris, su kuriuo Lara Džinė apsimetė bedraugaujanti - taip ir ji, ir Piteris siekė sau naudos. Deja, gyvenimas yra pilnas staigmenų ir Lara Džinė netikėtai pajuto, kad susižavėjo Piteriu ir norėtų su juo rimtų santykių, o jausmai Džošui išblėso. Knygos pabaigoje iki laimingos pabaigos su Piteriu nedaug trūko, bet mokinių ekskursijoje viešai pripažintus jausmus ir karštus bučinius kubile su Piteriu nustelbė visų mokinių pašaipus žvilgsnis - ėmė sklisti kalbos, jog Lara Džinė kubile mylėjosi su Piteriu, nors tai ir nebuvo tiesa. Dėl pažeminimo ir menkos savivertės jausmo Lara Džinė nutolo nuo Piterio, bet jos jausmai išliko tokie patys.

Rašydama aprašymą pirmajai serijos knygai "Visiems vaikinams, kuriuos mylėjau" negalėjau atskleisti ryškių Laros Džinės asmenybės pokyčių, kurie atsiskleidė knygos pabaigoje, nes juk logiška manyti, kad niekas nenori sužinoti įvykių iš anksto. Džiaugiuosi galėdama tai padaryti dabar, nes kai ir kiekvieną kartą primenu serijų tolimesnių dalių aprašymus skaityti tik tiems, kurie skaitė ir pirmąsias dalis. Taigi, pirmojoje serijos dalyje Lara Džinė pamažu suvokė, jog ji bijo įsipareigojimų. Tai labai dažnai pasikartojantis bruožas paauglėms, kurios neitin pasitiki savimi, turi asmenybės trūkumų. Lara Džinė su kitų žmonių pagalba suprato, jog ji tarsi norėjo vaikino, bet jai labiau patiko mintis apie tą svajojimą nei realybė, nes kai ji pagaliau gavo šansą tai išpildyti - mergina ilgą laiką turėjo įtikinėti save ir priimti pokyčius.

Antrojoje dalyje "P.S. Vis dar tave myliu" veiksmas tesėsi iš karto nuo tos vietos, kurioje pasibaigė pirmoji dalis - Laros Džinės sprendimo nutolti nuo Piterio. Visų džiaugsmui pranešu tai, ką ir patys sužinosite knygos anotacijoje - šie santykiai buvo atgaivinti visai netrukus ir kiekviena Laros Džinės akimirka praleista su Piteriu atimdavo žadą. Nors romantinei knygai visuomet reikia intrigų, šioje knygoje Henny Han leido skaitytojams pakankamai ilgai mėgautis darniais poros santykiais, bet apie tai šiek tiek vėliau... "P.S. Vis dar tave myliu" dalyje taip pat buvo kur kas ryškiau akcentuojama draugystės tema - autorės pasirinkimas atgaivinti seniai prarastą draugystę buvo labai gerai apgalvotas, nes vėliau, siužetui pakrypus netikėta linkme, epizodai susiję su draugyste buvo labai interaktyvūs ir reikalingi tam, kad skaitytojams nepasidarytų nuobodu - patikėkite, savo dėmesį išlaikysite nuo pradžios iki galo, nes knyga tikrai superinė.

Dar vienas itin rimtas antrosios serijos dalies motyvas - vaizdo įrašas susijęs su tuo pačiu aistringu bučiniu kubile apie kurį skaitytojai jau sužinojo "Visiems vaikinams, kuriuos mylėjau" pabaigoje.  Tikriausiai pamenate, jog pirmojoje dalyje Lara Džinė buvo išvadinta nepadoriais žodžiais, nors nieko rimto tarp jos ir Piterio iš tiesų neįvyko - to kartais nepaaiškinsi paaugliams, trokšte trokštantiems dramų. Dėl menkavertės savijautos Lara Džinė atsiribojo nuo Piterio ir, rodės, jog viskas negali būti blogiau. Patikėkit, gali. Nors antrojoje dalyje kone iš karto buvo atgaivinta draugystė ir šįkart tikra, mokykloje ir internetinėje erdvėje pasklido vaizdo įrašas vaizduojantis būtent kubilo sceną. Šis įrašas buvo labai svarbus objektas viso kūrinio metu, ne kartą buvo kalbama apie jo grėsmę ir Laros Džinės ateičiai, todėl drįstu manyti, kad šiuo kūriniu autorė norėjo pamokyti paauglius atsargiai elgtis su moderniomis technologijomis, nes tai, kas yra paviešinta internete, niekada nebus ištrinta net jei ir sugebėsite paslėpti nuo publikos akių.

Jenny Han ir jos serija priminė man kodėl taip mėgstu Contemporary romance žanrą. Kam gali nepatikti paaugliška istorija apie merginą, kuri buvo nepasitikinti savimi, priklausė nepopuliariųjų tarpui, bet kuria žavėjosi vaikinai ir ne bet kokie - juk vienas iš tokių buvo kone populiariausias mokyklos vaikinas, kuris ne tik įrodė esąs pagarbus ir ištikimas romantikas, bet ir nuostabus vaikinas Larai Džinei.  Įdomu buvo tai, kad viso kūrinio metu pasigedau Džošo - jo tarsi nebūta, nors pirmoje dalyje jis atliko kone svarbiausią vaidmenį ir mums, skaitytojams teikė daugiausiai vilčių. Autorė neištrynė šio personažo, bet jis tapo antraeilis ir gerokai nustumtas į šalį.

Labai retai romantinėse knygose rašytojai leidžia pasimėgauti puikiai besivystančiais įsimylėjelių santykiais. Jeigu atkreipsite dėmesį, dažniausiai knygos būna dviejų rūšių: tos, kuriose vaikinas ir mergina pripažįsta savo jausmus arba galiausiai gali būti kartu knygos pabaigoje, arba tos knygos, kurių pirmuosiuose skyriuose pripažįstamas susižavėjimas, gal net draugystė, bet arba dėl kažkokio įvykio, barnio ar nepasitikėjimo savimi vienas iš veikėjų nutraukia santykius ir tik knygos pabaigoje jie vėl būna užmezgami iš naujo. Rašytojai mėgsta paerzinti savo skaitytojus - tai ne paslaptis, bet tai užveda paauglius ir dėl to autoriai neatsisako tokių strategijų. "P.S. Vis dar tave myliu" man pasirodė tokia, kuri nepatenka į šias dvi kategorijas - ji tarsi autsaiderė gerąja prasme. Stiprėjantys Laros Džinės jausmai Piteriui ir jų nuoširdi draugystė dominavo kūrinio metu ir gerėjausi tokiais santykiais, bet tuo pačiu jau buvau nuteikusi save pasiruošti kažkokiems pokyčiams - juk toks malonumas negali tęstis viso kūrinio metu, ar ne? Taip ir atsitiko - įsimylėjelių kelyje atsidūrė dar vienas vaikinas Džonas, gavęs meilės laišką ir Laros Džinės bei Piterio pirmoji mergina Ženevjeva...

"You have to let yourself be fully present in every moment. Just be awake for it, do you know what I mean? Go all in and wring every last drop out of the experience"
Pasirinkdama šią citatą, norėjau pabrėžti, jog svarbiausia yra nepamiršti, jog paauglystė yra kvailystė. Nebijokite klysti, nebijokite pasinerti į nuotykius, dėl kurių itin dvejojate, priimkite spontaniškus sprendimus ir elkitės ne taip, lyg vėliau gailėtumės dėl praeityje padarytų klaidų, bet taip, kad vėliau netektų gailėtis dėl to, ko nepadarėte ar bent jau nepabandėte. Man labai patiko daugybė šios dalies ir pirmosios knygos minčių - jos buvo labai gyvenimiškos, labai artimos kiekvienam žmogui. Jaučiausi taip tarsi autorė Jenny Han būtų susisteminusi man aktualias mintis taip, kaip man to nepavykdavo padaryti dėl minčių kratinio, stūksančio mano galvoje.

Knygos eigoje būtent ir sužinosite, kaip vystysis romantiški santykiai tarp Laros Džinės ir Piterio, kaip jiems pavyks įveikti likimo pažertus iššūkius bei svarbiausia, sužinosite, ar visgi jie įveiks visas negandas ir liks kartu, ar naujai besikuriantys meilės trikampiai išardys šiuos santykius, kurie mums, skaitytojams, atrodo tarsi tobuli. Nepaisant visko, "P.S. Vis dar tave myliu" pabaiga buvo labai tinkama šiam kūriniui. Jenny Han geriau ir nebūtų to pavaizdavusi. Viskas buvo labai švelnu ir tyra, pagaliau ir mano išsvajotoji veikėjų lemtis įvyko, nes prisimenant mano begalinį troškimą "Atrankos" serijai pasibaigti Amerikai ir Aspenui likus drauge - tenka pripažinti, kad ne itin dažnai mano norai būna įgyvendinami... Neatskleisiu tikrai kaip viskas baigsis, tikriausiai supratote iš šio aprašymo, kad verta tikėtis visko. Tikrai taip.

Mano bendra nuomonė apie dviejų dalių seriją yra itin teigiama. Prieš paimdama į rankas "P.S. Vis dar tave myliu", dar kartą perskaičiau ir "Visiems vaikinams, kuriuos mylėjau" ir nenustebčiau, jei tolimesnėje ateityje dar kartą norėčiau į rankas vėl paimti abi šias knygas, sukeliančias tokius teigiamus jausmus apie paauglišką meilę. Kaip ir minėjau, Contemporary Romance žanras mane itin žavi ir kol kas šis kūrinys, mano manymu, karaliauja tarp visų skaitytų romantinių knygų. Rekomenduoju ir tikiuosi, kad tarptautinės leidyklos ir toliau džiugins skaitytojus tokiais puikiais leidimais, o svarbiausia, kad Lietuvoje irgi turėsime galimybę "paragauti" tokių gėrybių.

Becca Fitzpatrick "Dangerous lies"

Praėjo daugiau nei metai laiko nuo dienos, kai su didžiuliu pasimėgavimu pabaigiau įtampos kupiną romaną "Plikledis". Net ir šiomis dienomis sulaukiu skaitytojų prašymų parekomenduoti tokių stiprių knygų kaip minėtoji, taip pat šis kūrinys yra vienas iš dažnai rekomenduojamų paskaityti. Ta pati autorė, Becca Fitzpatrick parašė dar vieną kraują stingdantį romaną "Dangerous lies" ir labai nekantrauju pasidalinti savo emocijomis, kurios užplūdo skaitant šią knygą.

Romane "Dangerous lies" pasakojama apie paauglę Estella ir jos sunkų gyvenimą Filadelfijos valstijoje, JAV. Matote, mergina užaugo gyvendama nuolatinėje įtampoje - tėvas buvo palikęs šeimą, o mama nuolatos vartojo narkotikus ir kėlė grėsmę dukrai bei net jos gyvybei. Taip taip, kūrinys būtent ir prasideda nuo akimirkos, kai mes, skaitytojai, sužinome apie netikėtai į mirtiną pavojų patekusią Estella, kuri dėl motinos kaltės buvo atskirta nuo mylimojo ir pateko į liudytojų apsaugos programą, kas reiškė, jog Estellai buvo sukurta nauja tapatybė Stelos vardu bei teko persikelti į visiškai nežinomą Amerikos kampely gyventi kartu su naująja globėja...

Kūrinyje paliečiamos itin aktualios ir reikšmingos jaunam žmogui temos: narkotikai, sunkūs šeimos santykiai, savarankiško gyvenimo paslaptys bei daugybė kitų. Dažnai romanai paaugliams atrodo tarsi perpildyti tokių aspektų, bet Becca Fitzpatrick meistriškai gvildeno šias temas ir dar kartą įrodė savo skaitytojams puikų rašytojos talentą, priverčiantį skaitytojus aikčioti nuo pateiktų įvykių.

Pradėjusi naująjį savo gyvenimą Stelos vardu, mergina jautėsi itin vieniša ir tuo pačiu agresyvi aplinkiniams. Visai kaip mažas šunytis, ką tik atskirtas nuo mamos. Iš tiesų juk taip ir buvo. Persikėlusi į mažą miestelį, kur naujoji globėja, buvusi policijos pareigūnė, įvedė griežtas gyvenimo taisykles ir tokiu būdu sudrumstė savarankišką ir nepriklausomą Stelos gyvenimą. Carmina, Stelos globėja, nebuvo nemaloni moteris. Anaiptol, rašytoja puikiai sugebėjo perteikti rūpestingos ir atkaklios moters charakterį, puikiai įsivaizdavau net kaip ji turėtų atrodyti.

Veikėjų šiame romane nebuvo labai daug. Pagrindinėje siužeto linijoje dominavo Carmina, Stela bei tarsi į ausį visada kvėpuojantys Stelos mama ir blogietis narkotikų prekeivis, dėl kurio Stelai ir teko pabėgti. Taip pat susipažinsite su keliais miestelio gyventojais, bet jie nebus itin reikšmingi ir rašytoja neplėtos jų paveikslų. Gal tai gali pasirodyti monotoniška, bet aš likau patenkinta kūrinio išpildymu ir visi veikėjai buvo savo vietose. Atskirai norėčiau išskirti vietinį paauglį Trigger, kuris nuo pat romano pradžios kėlė grėsmę Stelai ir drumstė ramybę. Knygoje rasite ne vieną epizodą, kurio metu rašytojos stilius primins ir ankstesnįjį jos kūrinį "Plikledis", o tai leidžia numanyti, kad gero neverta tikėtis...

Dar vienam veikėjui norėčiau išskirti net visą pastraipą. Tai buvo kaimynystėje gyvenantis Chet. Jaunuolis, netekęs tėvų, išlaikė keliais metais jaunesnį brolį ir puoselėjo viltis kada nors perkopti į geresnį gyvenimą. Kai po vaikino kojomis pasimaišė Stela, iš karto supratau, kad tarp šių veikėjų užsimegs ryšys. Negaliu atskleisti, ar taip iš tiesų buvo, nes visgi norėčiau priminti, kad mergina turėjo mylimą ir jos laukiantį vaikiną Filadelfijoje, bet turiu pripažinti, kad širdžiai mielų akimirkų tikrai sulauksite.

Kūrinio eigoje merginos laukia sunkūs išbandymai. Net jei kurį laiką pasirodys, jog į Stelos gyvenimą grįžo ramybė, būkite budrūs - juk mergina slapstėsi nuo jos ieškančio nusikaltėlio, taip pat nuolatos rūpinosi į ypatingas aplinkybes patekusios mamos būkle. Ką bekalbėti ir apie ramiai gyventi neleidžiantį Trigger ir apskritai apie jos bandymą pritapti su nauja tapatybe...

Kalbant apie kūrinio pavadinimą, manau, kad "Dangerous lies" puikiai nusako romano esmę, kurią trumpai galiu pakomentuoti. Matote, tokiomis aplinkybėmis gyvenanti Stela privalėjo meluoti visiems vardan savo pačios saugumo. Ji žinojo, kad tokiu būdu niekada nesijaus sava, jog nesusiras artimų žmonių, nes jos padėtis reiškė melu grįstą tapatybę ir įvaizdį, kuriuo visi gyveno. Niekas nepažinojo tikrosios Stelos, bet jie to ir negalėjo padaryti, todėl su kiekvienu melu, net ir menkiausiu pasakojimu mergina vis grimzdo giliau į nežinią.

Rekomenduoju šį romaną visiems "Plikledžio" gerbėjams, spėjusiems įsitikinti nepriekaištingu Becca Fitzpatrick rašymo stiliumi. Puikus romanas, itin greit perskaičiau ir labai rekomenduoju tai padaryti ir jums visiems, esu tikra, kad nenusivilsite.

Ar norėtumėte sulaukti šios knygos Lietuvoje?

Taip

Ne

Sage Quotes

Zoe Sugg "Interneto Mergaitė. Koncertinis turas"

Neskaičiusiems pirmosios serijos dalies "Interneto Mergaitė", šio aprašymo skaityti nepatartina

Perskaičiusi "Interneto mergaitė. Koncertinis turas" ilgai svarsčiau, ar verta rašyti aprašymą šiai knygai, galbūt savo mintis trumpai apžvelgti Facebook puslapyje, tam skirtame albume, bet nepaisant visko, nusprendžiau visgi suteikti jums galimybę sužinoti mano pilnesnę nuomonę ir atskleisiu dalykus, kurie man patiko.

Pirmojoje serijos dalyje pagrindinė veikėja penkiolikmetė Penė, kartu su šeima gyvenanti Anglijoje, netikėtai atsidūrė anapus Atlanto, kur sutiko paauglių numylėtinį dainininką Nojų. Po įsiliepsnojusia romantika kvepiančių atostogų mergina sužinojo tiesą apie Nojaus žinomumą. Blogiausia buvo ne tai, bet faktas, kad vaikinas buvo įsipareigojęs kitai merginai, nors vėliau paaiškėjo, jog šie santykiai buvo surežisuoti. Dar vienas smūgis Penės gyvenime - jos didžiausio pomėgio, blogo rašymo pasislėpus Girl Online slapyvardžiu, demaskavimas, po kurio mergina pasižadėjo niekada neberašyti blogo viešai. Ar taip ir bus?

Garsiosios vlogerės debiutinis kūrinys "Interneto mergaitė" buvo itin sėkmingas - kartu su redaktore Amy Alward sukurto romano egzemplioriai buvo parduodami žaibo greičiu, internete ėmė sklisti kalbos, kad knyga siekia ir Hario Poterio pardavimus. Taigi, po 5 mėnesių po pirmosios knygos išleidimo, gerbėjai nespėjo pamiršti istorijos, nes sulaukė antrosios dalies - "Interneto mergaitė. Koncertinis turas".

Antrojoje serijos dalis  "Interneto Mergaitė. Koncertinis turas"prasidėjo veikėjos egzaminais, po kurių jos laukė turas po Europą kartu su mylimuoju Nojumi. Beprotiškas laukimas savaičių, leidžiamų romantiškiausiuose žemyno miestuose kartu su vaikinu, kurio nematė ištisus du mėnesius, buvo ilgai lauktas svajonės išsipildymas, todėl vos tik prasidėjus turui ir visiems netikėtumams, Penė vis daugiau laiko leidžia viena, svarstydama apie asmeninius prioritetus...
Supratusi, kad knygoje kartosis pažįstama situacija, kai mergina negauna pakankamai dėmesio iš savo įžymaus vaikino, šiek tiek nusivyliau, nes nelabai norėjau skaityti apie tipinį filmo siužetą. Gan greitai veiksmo kryptis pasikeitė ir buvo ryškiai atskleista kita kūrinio mintis - nepaisant aplinkybių, niekada neleisk antrai pusei užgožti tavęs ir tavo siekių. Iš tiesų manau, kad tai labai aktualu visiems, net jei tavo vaikinas ar mergina nėra superžvaigždės. Dažnai santykiai porose būna pagrįsti vieno aukojimusi, bet mano manymu, abi pusės turi prisitaikyti prie norų ir tokiu būdu ieškoti kompromiso. Todėl vos tik Penė pasijautė lyg jos svajonės nebetenka reikšmės, lyg ji praranda savo identitetą, supratau, kad tai velniškai geras autorės pastebėjimas šių laikų paaugliams.

Pamenu, prieš keletą metų viename anglų kalbos vadovėlyje radau posakį "Famous for being famous" - iki šiol negaliu jo išmesti iš savo galvos, nes jis pasako tiek daug tiesos. Penė šioje knygoje irgi buvo atsidūrusi tokioje situacijoje - ji buvo garsi ir atpažįstama ne dėl savo talentų, bet dėl to, kad buvo garsenybės mergina. Didžiausias merginos pomėgis - šį kartą privačiai rašomas blogas nenukentėjo, bet kitas hobis - fotografija - buvo nustumtas į kampą. O juk būtent dėl šių dviejų dalykų mergina ir jautėsi pilnavertė. Būdama nuolatos uždaryta viešbutyje Penė negalėjo realizuoti savęs, kas labai svarbu tokio amžiaus paauglei.

Knygos eigoje autorė pažers ne vieną netikėtą siurprizą, kuris vis atitolins įsimylėjelius vieną nuo kito. Dėl pamesto Penės telefono atsiradęs persekiotojas su grasinimais paviešinti jos gyvenimą, nesantaikos žiežirbas laidantis geriausias Nojaus draugas, nuolatinis keliavimas ir negalėjimas pasimėgauti mylimojo draugija gražiausiuose miestose itin slėgė Penę ir pamatysite, kuo visa tai baigsis.

Manau, kad pirmoji serijos dalis man patiko kur kas labiau nei ši, kuri priminė vieną iš tų paauglių parašytų istorijų apie merginas, įsimylėjusias žvaigždes. Tai tikrai nėra labai profesionalus ar išskirtinis kūrinys, nepaisant to, kad man vis tiek kažkiek patiko keletas jo idėjų, dėl kurių ir nusprendžiau parašyti ištisą apžvalgą romanui. Zoe Sugg sukurta veikėja yra visų paauglių prototipas: juk visos paauglės yra svajotojos, romantiškos būtybės, besistengiančios atrasti savo gyvenimo pašaukimus. Kad ir kaip bebūtų, vis tiek rekomenduoju šį romaną, manau jis tikrai paliks įspūdį ir leis pasinerti į vasariškus nuotykius Europos šalyse. Laukiame tęsinio!

Colleen Houck "Tigro beieškant"

Neskaičiusiems pirmosios serijos dalies "Tigro užkerėjimas" šio aprašymo skaityti nepatartina

Po ilgų rekomendacijos žinučių šiais metais pasiryžau pagaliau paskaityti lietuvių išgirtą "Tigro užkerėjimo" seriją ir dabar jau pabaigiau 4 dalis, nors jūs aprašymų bloge sulauksite maždaug po vieną kas 1-2 mėnesius. Taigi, mažiau nereikalingų plepalų ir pereikime prie esminių dalykų, ko visi ir laukiate - mano nuomonės apie antrąją dalį.

Kas įvyko pirmojoje dalyje "Tigro užkerėjimas":
Tikriausiai pamenate, jog laikinai cirke įsidarbinusi Kelsė artimiau susibendravo ne su kuo kitu, bet su tigru, kurį visai netrukus nupirko ir buvo nuspręsta su Kelsės pagalba tigrą grąžinti atgal į Indiją. Kelionės metu Kelsė sužinojo, jog tigras iš tikrųjų buvo vaikinas vardu Renas, kuris kelis šimtmečius buvo įkalintas tigro kūne. Paslaptingų aplinkybių dėka būtent Kelsės atsiradimas vaikino - tigro gyvenime lėmė tokius pokyčius, kad Renas galėjo 24 minutes per parą atgauti tikrąjį žmogaus pavidalą. Galiausiai jie kartu pasinėrė į nuotykius, padėsiančius panaikinti prakeiksmą, Kelsė taip pat susipažino su iki tol blogiečiu laikytu Reno broliu, kuris irgi buvo įkalintas tigro kailyje. Kūrinio pabaigoje viena dalis prakeiksmo buvo panaikinta, Renas ir jo brolis jau galėjo po 6 valandas per parą atvirsti į žmogų. Taip pat kūrinio eigoje Kelsė pajuto nesustabdomą trauką Renui ir jiedu neoficialiai tapo pora, bet mergina ėmė dvejoti ir visgi dėl nepasitikėjimo savimi kūrinio pabaigoje ji nutraukė šiuos santykius, ir pabėgusi nuo mylimojo grįžo atgal į Ameriką...

Kadangi aprašinėdama antrąją dalį galiu atskleisti savo nuomonę apie svarbiausius "Tigro užkerėjimo" pabaigos įvykius, pasinaudosiu šia galimybe tai padaryti. Man asmeniškai Kelsės grįžimas atgal į Ameriką, tas vadinamasis pabėgimas nuo tikrosios meilės, tikrai nepatiko ir net priminė visiems puikiai žinomą romaną "Penkiasdešimt pilkų atspalvių", kai pagrindinė veikėja pabėgo nuo Kristijano Grėjaus pačio pirmo romano pabaigoje, o antrojoje jiedu kone iš karto vėl buvo drauge. Taip nutiko ir "Tigro beieškant", nes akivaizdu, kad 6 dalių serija nebus vien apie Kelsę be jos vaikino tigro.

"Tigro beieškant" dalį labai lengva suskirstyti į tris atskiras dalis, kurios visiškai skyrėsi viena nuo kitos, todėl pagal tai būtent ir analizuosiu šį kūrinį šiame aprašyme.

1 dalis
Knygos pradžioje Colleen Houck leidžia kiek pasikankinti savo skaitytojams, jos sukurtas personažas bando susikurti naują gyvenimą Amerikoje studijuojant universitete, susitikinėjant su kitais vaikinais. Tokių buvo ne vienas ir ne du, todėl pasijaučiau kiek nejaukiai, nes buvo praėję tiek nedaug laiko, o Kelsė jau norėjo susirasti sau paguodą kito vaikino glėbyje. Toks jausmas, kad autorė neteisingai pabrėžė stereotipinį požiūrį apie išsiskyrusias merginas, jog jos iš karto puola į kito vaikino glėbį. Visiška netiesa ir tiesą sakant pykstu dėl to ant autorės. Kitas blogas pasirinkimas, kuris užsitęsė kone pusę šio romano - nereikalingas meilės trikampis tarp Kelsės, netikėtai į Ameriką atvykusio Reno ir nekalto vaikino iš universiteto, vardu Li. Kelsė visą laiką pripažino sau pačiai, jog myli Reną, troško su juo susitikti ir susitaikyti, bet kai tai įvyko, ji jau bendravo su universiteto draugu ir tarp šių vaikinų įvyko varžytuvės, kurias, savaime suprantama, laimėjo Renas. Vėlgi nereikalinga romano dalis, juk skaitytojų laukia net 6 romanai, ne veltui numanau, kad istorija bus labai ištempta ir tokie nereikalingi epizodai pasikartos kur kas dažniau.

2 dalis 
Antroje knygos dalyje, kaip ir atskleidžia anotacija, įvyksta permainos.  Netikėtai į Ameriką atvyksta ir Reno brolis Kišanas, bet tuo pačiu metu jaunuoliai išsiaiškina, jog pagrindinis jų priešas, įkalinęs juos tigro kailiuose ir siekiantis susigrąžinti prarastus amuletus, surado Kelsę, kurią visi bandė nuslėpti. Dėl šios priežasties įvyko lemtingas susidūrimas, kurio metu viskas apsivertė aukštyn kojomis - Kelsė su Kišanu atsidūrė Indijoje, o Renas liko Amerikoje įkalintas pas priešus. Nepasakosiu smulkiai kas atsitiko, ar ką ilgą laiką Kišanas su Kelse veikė Indijoje, bet atskleisiu, jog jiedu tęsė Kelsės ir Reno pradėtą darbą ir bandė panaikinti vieną prakeiksmo dalį, kad vaikinai atgautų tikrąją žmogiškąją būtį. Šis nuotykis bus itin susijęs ir su Renu, bet įdomumo dėlei toliau nutylėsiu viską. Man patiko fantastikos elementai šio nuotykio metu, tikrai įsivaizdavau, kad Indijos kultūrą atskleidžiantis kūrinys nenuklys nuo mitologinių Indijos pasaulių, bet būtent taip ir atsitiko, skaitytojai bus perkelti į skirtingo pobūdžio pasaulius, primenančius vaikystę ir pasakas prieš miegą.

3 dalis
Ne tik dėl minėtosios nereikalingos pirmos dalies, bet ir dėl kūrinio eigoje dominuojančio meilės trikampio tarp Kišano, Kelsės ir įkalinto Reno mano nuomonė apie šią knygą yra ganėtinai kritiška. Juk tikriausiai ir taip akivaizdu, kad šioje dalyje didžiają dalį laiko Kelsė praleis su Kišanu, todėl manau ir patys nuspėjote apie užsimezgusius jausmus, apie kuriuos Kišanas jau pripažino pirmojoje dalyje "Tigro užkerėjimas". Problema buvo ta, kad šis trikampis toks nereikalingas šioje dalyje, kad net norėjau greičiau pabaigti kūrinį. Kiekvieną kartą Kišanui žengus žingsnį arčiau Kelsės, mergina primindavo jam apie savo jausmus ir meilę Renui, bet jaunesnysis brolis jos ne tik, kad neklausė, bet ir drįso ne kartą pavogti iš jos bučinį. O blogiausia buvo tai, kad pamažu Kelsė pajuto, kad galbūt irgi turi jausmų Kišanui ir ėmė klausti savęs, kas būtų buvę, jei pirmiausia ji būtų sutikusi ne Reną, o Kišaną. Tiesą sakant man buvo gaila už tūkstančių kilometrų įkalinto Reno, kuris net nenutuokė, kas vyko už jo nugaros. Galbūt ir nepaisyčiau tos išdavystės, bet ji buvo visiškai nereikalinga, toks jausmas, kad Kelsė dažnai net pamiršdavo savo tikrąjį mylimąjį ir mėgavosi jaunesniojo brolio kompanija... Prisimenant kitus kūrinius, kuriuose neišvengta meilės trikampių, autoriai profesionaliau išnaudodavo šį aspektą. Pavyzdžiui, Lauren Oliver savo trilogijoje "Delirium" antroje dalyje supažindino savo pagrindinę veikėją su nauju vaikinu ir tarp judviejų užsimezgė jausmais, bet tik dėl to, jog mergina žinojo, kad jos tikrasis mylimasis žuvo dar pirmojoje knygos dalyje. Tokia priežastis yra pateisinama, bet "Tigro beieškant" trikampis, kaip ir visa antra dalis, mano manymu, buvo labai nereikalinga.

Net jeigu komentuodama apie trečiąją dalį turėčiau papasakoti ir apie knygos pabaigą, to negaliu padaryti dėl savaime suprantamų priežasčių. Teks palaukti "Tigro kelionė" aprašymo ir ten išsamiai papasakosiu savo nuomonę apie šios knygos pabaigą. Tiesą sakant, ji buvo geresnė nei tikėjausi, skaitytojai nežinau ar bus labai patenkinti tuo, ar ne - nespėjau susidaryti nuomonės apie veikėjus, kuriuos mėgstate labiau nei kitus. Tuo pačiu nepateisinsiu daugybės nusivylimų, kuriuos patyriau skaitydama šią knygą, nes juk negali epilogai būti intriguojantys ir įdomūs, verčiantys skubėt skaityti sekančias dalis, kai tuo tarpu tiek šimtai puslapių būna nieko verti.

Deja, visgi tenka pripažinti, jog ši dalis "Tigro beieškant" nuvylė mane gerokai nei tikėjausi - dėl šios priežasties mano nuomonė apie visą seriją nukentėjo, bet vis tiek tikiuosi, kad tolimesnės dalys išgelbės serijos reputaciją. Tikiu, kad skaitytojų nuomonė bus visiškai kitokia nei mano, bet manau, kad kartais nuoširdūs mano pastebėjimai ir komentarai jus domina. Nepaisant visko, turiu dar kartą priminti, kad knyga nebuvo bloga, ji tik sukėlė daugybę prieštaringų nuomonių, o tai ir sukelia diskusijas, lemia knygos populiarumą. Jeigu knyga būtų man nepatikusi arba nesudominusi, šio aprašymo čia net nebūtų, vadinasi šiokį tokį įspūdį kūrinys paliko, todėl optimistiškai žiūrėkime į ateitį ir laukiame kitų dalių!