2013 m. rugsėjo 10 d., antradienis

Margaret Mitchell "Vėjo nublokšti"



Šiandieną aprašinėju knygą, kuri buvo viena iš tų, kurias norėjau perskaityti šią vasarą. Paėmusi ją į rankas jau maniau, kad nebespėsiu to padaryti iki rugsėjo, bet galiausiai taip užsivedžiau, kad pabaigiau 600psl akimirksniu. Jau praėjo nemažai laiko po to, kai rašiau paskutinį aprašymą šiame bloge, po to, kai skaičiau šią knygą. Tad tikiuosi nesupyksite, jei suklysiu, pamiršiu paminėti kai kuriuos faktus.

Tai knygų knyga. Visiems tikrai girdėtas ir žinomas kūrinys. Juk sutinkate, jūs tikrai nesate negirdėję apie šį kūrinį, tiesa?  Šią vasarą labai norėjau paskaityti daugiau klasikos kūrinių. Šiame bloge jūs taip pat matėte aprašymus knygų "Didieji lūkesčiai", "Džeinė Eir", "Nežudyk Strazdo giesmininko" ir kitus.  Jau dabar galiu prasitarti, jog "Vėjo nublokšti" man labiausiai patiko iš šių mano įvardytų kūrinių.

Kūrinys, išleistas po Amerikos pilietinio karo, tapo viena garsiausių pasaulio knygų. Rinkdamasi, kurios knygos aprašymą rašyti anksčiau, ar šios, ar "Fifty shadess freed", nusprendžiau likti prie šitos, nors abi knygos turi savotiškų panašumų, kuriuos net ir norėčiau įvardinti. Šios dvi knygos yra itin aistringos bei romantiškos. "Vėjo nublokšti" yra apie aistrą karui, garbę, romantiką. "Fifty Shades Freed" yra apie aistrą moteriai, romantiką ir kitus pikantiškus dalykėlius.

Parašiau jau tris pastraipas, bet vis dar nepradėjau rašyti apie šią knygą, kurią jums rekomenduoju. Tiesiog atrodo, kad yra labai daug, ką turėčiau pasakyti, bet tuo pačiu, labai sunku teisingai išdėlioti mintis.

Prieš pradedant pasakoti, norėčiau trumpai papasakoti apie istoriją. Esu tikra, kad daugelis jūsų nežino kas yra tas JAV pilietinis karas, o būtent jis ir vyrauja šiame kūrinyje. Bent jau man tai tikrai trukdė skaityti, nežinant kas tai yra, todėl aš susiradau reikiamą informaciją, ir noriu jums šiek tiek papasakoti. Tai karas, vykęs 1841-1845 metais Amerikoje. Pilietinis karas dėl to, jog tai vyko tarp tos valstybės gyventojų, šiuo atveju tarp šiaurinių ir pietinių valstybių. Karas vyko dėl didžiulių šiaurinių ir pietinių valstijų nesutarimų: dauguma prezidentų buvo iš pietinių valstijų, bet buvo išrinktas vienas iš šiaurinių, kuris sukėlė pietiečių pasipiktinimą, šiaurė norėjo vieningos valstybės, o pietūs - atskirų valstijų. Bet turbūt pagrindinė priežastis buvo ta, jog pietuose buvo išlikusi vergija, o šiauriečiai norėjo ją panakinti. Šis faktas išryškės ir knygoje. Galiausiai, kai karas baigėsi, pietūs prisijungė prie šiaurės ir tapo viena valstybe, panaikinta vergija, bet tuo pačiu ėmė atsiskleisti rasistinis požiūris prieš juodaodžius... (To knygoje nebus, bet manau, kad pravartu žinoti ;) ). Taip pat manau jums norėtųsi žinoti itin dažnai minimo žodžio "jankiai" reikšmė. Jankiai - šiaurinių Amerikos valstijų gyventojai. Tai buvo juos pašiepiantis pavadinimas, kurį naudojo pietiečiai.

Istorija, pasakojanti įvykius Amerikoje, įvykusius dar XIXa.,"Vėjo nublokšti" prasidėjo 16-metės Skarlet trumpa gyvenimo istorija. Ši mergina yra pagrindinė kūrinio veikėja, turinti daugybę blogų, bet tuo pačiu ir gerų savybių. "Vėjo nublokšti" pasakoja apie turtingųjų gyvenimą: vakarėliai, susitikimai su draugais, prabanga, madingi drabužiai, šokiai... Visa tai buvo Skarlet gyvenime ir ji niekada nemanė, kad tai galėjo pasikeisti. Kad tėvo ir jo draugų kalbos apie karą iš tiesų gali išsipildyti. Taip ir atsitiko. Prasidėjo karas, trukęs 4 metus, bei 600 puslapių šioje knygoje.

Skarlet nuo mažens buvo auklėjama kaip dama. Ji visuomet norėjo būti panaši į savo motiną Eleną, kurią visi žinojo, kaip labai išauklėtą ir manieringą moterį. Elena buvo Skarlet idealas. Mergina taip pat paveldėjo iš mamos žavesį, kilmę, manieras ir grožį. Skarlet buvo vyrų numylėtinė. Visi vyrai jos troško, visi norėjo paimti už rankos, pašokdinti, bent pakalbėti. Deja mergina savo širdį buvo atidavusi tik vienam vyrui, kuris, beje, taip pat buvo jai neabejingas. Bet taip jau būna, kad likimas ne visada visiems būna dosnus ir Skarlet teko gyventi su skaudančia širdimi, nes mylimasis vedė kitą.

Kuomet karas prasidėjo Amerikoje, Skarlet nė kiek nepersigando. Visi aplinkiniai, draugai ir giminaičiai, buvo įsitikinę, jog jie laimės. Kitaip ir būti negali. Vienintelis žmogus, pranašavęs pralaimėjimą buvo išjuoktas. Ir tas žmogus buvo Retas Batleris. Deja, nors jis ir buvo išjuoktas, ateityje visi prisiminė jo žodžius ir gailėjo, jog nepaklausė.

Manau, kad labai svarbu paminėti, jog tais laikais, kurie aprašyti šioje knygoje, buvo didžiulė garbė atstovauti savo šeimą kare. Kiekvienas šeimos tėvas, jaunuolis ar tam pajėgus vyriškos lyties atstovas, net negalvodavo apie tai, jog jie neturėtų stoti į armiją ir ginti savo žemių. Visi jaunuoliai ir vyrai, kažkada dalyvavę pokyliuose, atsidūrė mūšio lauke iš kurio daugelis ir negrįžo. Karas šioje knygoje itin subtiliai, bet labai įtraukiančiai, įdomiai aprašytas, priverčiantis stipriau plakti širdis.

Karo eigoje, Skarlet buvo priversta išvykti į kitą miestą pas giminaičius į Atlantą  - vieną gražiausių to meto miestų. Po tragiškų įvykių, įvykusių jos gyvenime (to tikrai neatskleisiu), ji stengėsi atgauti gerą vardą, vėl pradėti elgtis kaip jaunuole, nors tam tikri faktai tą jai draudė. Būdama Atlantoje, Skarlet jautėsi visiškai saugi, bet visgi atėjo metas, kai karas pasiekė jos kraštą - gimtąją Tarą (jos gimtąsias žemes) bei pačią Atlantą. Puslapiai, aprašyti karo detalių, buvo patys įdomiausi, bauginantys. Buvo labai sunku sustoti skaityti apie tai, kaip Skarlet stengėsi išlikti gyva, kaip dėl tam tikrų aplinkybių turėjo likti tuščioje, bet priešų apsuptoje Atlantoje, kaip slapta bėgo atgal į namus, tikėdamasi rasti savo šeimos narius gyvus... Įvykių tikrai labai daug ir labai sunku kažko neatskleisti, bet užuominos to vertos.

Skarlet, mano manymu, yra labai stiprios ir ryžtingos moters pavyzdys,  Tais laikais moterys nedrįsdavo drąsiai reikšti nuomonės, ginčytis, elgtis kaip nepridera damai, o Skarlet be to negalėjo gyventi. Tuo turbūt ji ir žavėjo vyrus. Taip, kai kurie jos sprendimai atrodė nepriimtini ir man, bet ši mergina padarė šį kūrinį itin išskirtiniu.

Skarlet gyvenime buvo daugybė žmonių. Visi šie žmonės bus plačiai aprašyti knygoje, bus labai susiję su pačia Skarlet. Daugybė veikėjų, daugybė likimų privers jus pamilti šią knygą.

"Vėjo nublokšti" pavadinimas, vertęs mane susimąstyti, prieš perskaitant šią knygą. Dabar aš žinau, ką jis reiškia, manau, kad iš aprašymo ir jūs nesunkiai susigaudysite. Šį kartą padarysiu išimtį ir neatskleisiu savo minčių apie šį pavadinimą, leisiu pasireikšti jūsų fantazijai.

Šis kūrinys nėra vien tik apie karą. Jis taip pat yra apie garbę, apie XIX amžių, apie damas ir turtuolius, apie meilę žemei, pagarbą ir apie meilę, kurios šiame kūrinyje bus apstu. Pradžioje aprašymo rašiau apie sudaužytą Skarlet širdį, bet tai nereiškia, jog tas vyras neliks jos gyvenime, be to, tai nereiškia, kad jos gyvenime neatsiras ir kitas vyras...

Nuostabus kūrinys. Į šiuos du žodžius įeina begalė kitų, pagiriančių žodžių. Labai rekomenduoju perskaityti, esu tikra, kad palies visų jūsų širdis. Visgi tai yra literatūros klasika, kuri, mano manymu, itin puiki ir įtraukianti.

Taip pat privalau paminėti ir tai, jog yra ir antra šios serijos dalis, kurią nekantrauju perskaityti, vos tik turėsiu daugiau laiko. Neįsivaizduoju apie ką ji bus, nes net ir aprašymo neskaičiau, bet esu įsitikinusi, jog ji bus taip pat nuostabi.

Rekomenduoju šią knygą romantikos megėjams, karo megėjams, istorijos megėjams bei visiems, mėgstantiems gerą literatūrą


Skaitytojų nuomonės:

Ši knyga manyje sukėlė nemažą jausmų audrą. 200 paskutiniųjų puslapių žliumbiau kaip įžeistas vaikas ir kumščiu trankaiu stalą, prie kurio sėdėjau. Nors knyga yra apie išlikimą, ji tiesiog sukrečia ir priverčia bent truputį geriau apsvarstyti, kam verta neatidėliojant teikti pirmenybę gyvenime, nes juk bet kada gali "vėjas nublokšti". 
Tai knyga, kuri paliečia širdį, įsirėžia į protą ir tikrai nepalieka abejingų...
Šiai knygai jokia kaina nėra per didelė ...
Manau, kad dar labai ilgai mintyse pergyvensiu šios knygos herojų gyvenimus ir širdyje liūdėsiu, kad ji taip greitai persiskaitė, gaila, kad nėra III dalies :) ...

Komentarų nėra: