2016 m. kovo 11 d., penktadienis

Jasmine Warga "Mano širdis ir kitos juodos skylės"

"Mano širdis ir kitos juodos skylės" yra viena tų knygų, iš kurių nežinai ko tikėtis. Arba jos gali nustebinti gerąja prasme ir nuteikti viltingai, arba sugniuždyti tave taip, kad kuriam laikui galite net prarasti norą skaityti tokio stiliaus knygas. Bet būtent dėl tokių apibūdinimų mane ir traukia tokios knygos, kurias skaitai įsitempęs ir norintis sužinoti, kas gi bus toliau.

Šioje knygoje pasakojama istorija, kuri itin susijusi su šiuo metu aktualia savižudybės tema. Autorė Jasmine Warga" remdamasi savo gyvenimiška patirtimi nusprendė parašyti tokį kūrinį, su labai stipria ir aiškiai pasakyta mintimi: kiekvieno žmogaus balsas yra galingiausias ginklas ir tik kalbėjimasis su kitais asmenimis gali išgelbėti nuo visų bėdų. Savižudybei linkę žmonės ne visada atrodlinkę depresijai ir uždari, bet būna ir atvejų, kai išorinis vaizdas visiškai klaidina apie žmogaus vidų ir jo mintis. Labai svarbu atkreipti dėmesį į kiekvieną detalę ir negalvoti, kad jeigu tavo draugas visą laiką šypsosi, jis būtinai yra laimingas.

Šešiolikmetė Uzelė yra pagrindinė knygos žvaigždė, kuri, deja, nusprendė savavališkai atsisakyti savo gyvybės. Mergina jautėsi autsaidere ne tik savo šeimoje, bet ir visuomenėje. Matote, visą gyvenimą Uzelė gyveno su savo tėvu, bet likimas nusprendė apversti viską aukštyn kojom ir po lemtingos tėvo klaidos mergina persikėlė gyventi pas mamą, pas šeimą, kurios ji nepažinojo ir kuri jai buvo svetima. Gyvenimas pasikeitė taip, kad visi žmonės ėmė šnabždėti apie ją, teisti nekaltą merginą dėl jos tėvo veiksmų, ką jau kalbėti apie mokyklą, kur bendraamžių kalbos būna pačios skaudžiausios. Negana to, nuo Uzelės nusisuko draugai, kai kuriuos ji pati atstūmė geranoriškai norėdama apsaugoti jų gyvenimas. Taip ji ir gyveno savo uždarame pasaulėlyje ir graužė save iš vidaus. Pasiekusi aukščiausią depresijos, kurios net mama neįžvelgė, ribą, Aysel nusprendė visas kančias užbaigti savižudybe, todėl užsiregistravo tinklalapyje, kuriame galima susirasti Savižudybės partnerį ir kartu su juo užbaigti savo gyvenimą... Ten ji susipažino su Romanu...

Pirmasis jaunuolių susitikimas buvo neįtikėtinai absurdiškas. Romanas buvo visiška Uzelės priešingybė: vaikinas atrodė pasitikintis savimi, laimingas ir turintis viską, ko gali norėti populiarus paauglys: daugybę draugų, šlovingą karjerą krepšinio srityje ir mylinčią šeimą. Net jiems įžengus į kavinę buvo juokinga stebėti, kaip pusė lankytojų ir darbuotojų puolė sveikintis su jaunuoliu, kai tuo tarpu Uzelės galvoje kirbėjo viena mintis: "Ar jis tikrai planuoja savižudybei?". Deja, bet atsakymas į šį klausimą visgi teigiamas ir taip primenu autorės siunčiamą žinutę, kad ne visi žmonės parodo savo tikruosius jausmus... Romanas turėjo kur kas daugiau problemų nei kas nors galėjo pagalvoti, bet vaikinas nusprendė visa tai slėpti.

Turėjote pastebėti, kad neįvardijau priežasčių, dėl kurių abu jaunuoliai nusprendė užbaigti savo gyvenimus. Manau, kad tai yra labai svarbi kūrinio dalis ir kiekvienam reiktų pačiam išsiaiškinti ir savaip interpretuoti tai, ką supratau ir aš. Mano atpasakojimas būtų pernelyg nereikšmingas tokiam svarbiam kūriniui, todėl jį ir praleisiu.

Knygoje fizikiniai dėsniai susipina su menu ir, aišku, jaunuoliais, linkusiais į savižudybę. Man buvo tikrai įdomu stebėti jų susitikimus, bandymus pažinti viens kitą ir suprasti jųdviejų sprendimus. Kartu jie nuveikė tikrai daug, praleido nemažai laiko, bet mažai aptarinėjo kaip ir kur jie turėjo tai padaryti. Linksmiausia, jog vos jiems priėmus tokį sprendimą, pamažu gyvenimai pasirodydavo kitomis spalvomis: Uzelė gavo pasiūlymą lankyti vasaros mokyklą, skirtą mėgstantiems fiziką, Romanas turėjo galimybę suderinti studijas su krepšiniu... Galima teigti, kad jaunuoliai padėjo vienas kitam pamatyti tai, ko jie iki tol nepastebėjo. Taip sakant, visgi pasitvirtina, kad būtent balsas yra galingiausias ginklas, bet ar jis tikrai išspręs ką nors? Ar tokia dramatiška knyga gali baigtis kitaip nei yra manoma? Šis klausimas man nedavė ramybės skaitant visą kūrinį, todėl bijojau sulaukti pabaigos, nes nežinojau, ko galima tikėtis.......

Man labai patiko autorės rašymo stilius. Nors iš mano aprašymo galėjo pasirodyti, kad knyga yra labai slegianti ir sunki, taip tikrai nebuvo. Skaityti tikrai labai nesunku, nes rašymo stilius yra labai žavingas ir pritraukiantis, neatbaidantis. Kartais net baisiausiose situacijose autorės sugebėjimas viską pateikti gan subtiliai iškėlė kūrinį į aukštumas ir tikrai nežinau jokio kito romano apie savižudybę, kuris galėtų nors kiek būti toks geras kaip ir šis. Kontrastingos asmenybės visgi taip pat yra labai taiklus sprendimas, nes būtent taip autoriai išryškina tai, ką nori pasakyti, ką nori parodyti. Šiame kūrinyje tai labai tinka, nes nebūtų tokio gilaus įspūdžio skaitant apie du depresantus-snobus, kurie buvo viskuo nepatenkinti gyvenimu. Norint laimėti skaitytojų simpatijas verta parašyti taip, kad veikėjai turėtų ir kažkiek šviesos, kad spinduliuotų ja ir nukreiptų mus tinkama linkme.

Kalbant apie pačią svetainės savižudžiams idėją, manau, kad tai išties kraupus, bet genialus dalykas, nes, kaip ir galima pastebėti, bendravimas ir savo problemų atskleidimas labiausiai padeda išlipti iš duobės. Tokių knygų kaip ši nėra labai daug, bet džiaugiuosi tuo, nes tai būna lyg sprogimas tarp eilinės literatūros jaunimui, kurį tiesiog norisi ryte suryti, o vėliau lieki taip sužavėtas, kad vėl norisi skaityti ir atrasti kitose knygose kažką panašaus, kas sustiprintų tavo jausmus. Man, perskaičiusiai be galo daug knygų jaunimui, taip būna labai dažnai, bet tokių knygų dėka aš lieku įkvėpta skaityti ir skaityti...

"Mano širdis ir kitos juodos skylės" pavadinimas yra labai abstraktus ir nesukonkretintas, todėl jis labai puikiai tinka tokiam romanui kaip šis. Tikrai galima teigti, kad veikėjų širdyse buvo neužpildytų ertmių, bet norint tai padaryti, reikia ne tik pasikeisti iš vidaus, bet ir surasti žmogų, kuris galėtų padėti tau tai padaryti.

Knyga yra lyginama ir su vieno mylimiausio mano autoriaus Jay Asher("Trylika priežasčių kodėl") bei nuostabios autorės, Laurie Halse Anderon ("Žiemos mergaitės" bei "Kalbėk") kūryba. Tiesą sakant aš pilnai sutinku su šia nuomone ir pritariu, nes visi trys autoriai rašo ne tik panašia tema, bet ir stiliumi, kuris yra puikiai įvertintas skaitytojų.  Tad jeigu patiko minėtosios autorių knygos, esu tikra, kad patiks ir ši.

"Maybe we all have darkness inside of us and some of us are better at dealing with it that others"
Nesu didelė citatų gerbėja, ypač retai jas įterpiu į aprašymus, bet šie žodžiai man labai užkliuvo gerąja prasme ir tiesiog negaliu nepasidalinti su Jumis, skaitytojai. Gal ir sunku susieti su pagrindine tema, bet nroiu pasakyti, kad tai labai puikiai apibūdina visus žmones, nes nepaisant visų neigimų, visi mes karts nuo karto nusižengiame taisyklėms. Šiais žodžiais ir užbaigsiu aprašymą su savo nuoširdžiausia rekomendacija paskaityti kūrinį, kurį būtinai įtrauksiu į geriausių perskaitytų romanų sąrašą!

1 komentaras:

Skaitytoja rašė...

Labai graži knyga, patariu perskaityti!:)