"Impostor" yra antroji "Slydimas" serijos knyga, tad kaip visada, prieš pradedant tokį aprašymą perspėju neskaityti jo, jeigu neskaitėte pirmosios dalies. Aprašymą rasite čia: http://skaitomknygas.blogspot.com/2014/02/jill-hathaway-slydimas.html
"Slydimas" baigėsi sužinojimu, kad Vijos vaikinas ir jo motina buvo susiję su pačios Vijos tėvu ir jo praeitimi. Zeinas ir jo mama planavo atkeršyti merginai ir jos šeimai, bet jiems nepavyko. Vietoj to jie patys žuvo. Vija išsiaiškino viską su tėčiu, susitaikė su Rolinsu ir knyga pasibaigė.
Antroji dalis "Impostor" prasidėjo netikėtu pagrindinės veikėjos sapnu apie tą pačią avariją, į kurią pakliuvo ir Zeinas su mama. Sapnai ėmė kartotis, bet jie buvo vis išskirtinesni. Mergina nejučiomis atsirasdavo vis kitose vietose. Į ją kažkas kitas įslysdavo, tokiu būdu griaudamas jai gyvenimą. Kaip ir pirmojoje dalyje mergina sieks išsiaiškinti tiesą savo neįtikėtinų galių dėka, bet tai sutrukdys nelaimingas atsitikimas, dėl kurio buvo atsakingos keturios merginos, tarp jų ir seniai prarasta Vijos draugė... Šis nutikimas suvienys merginas, bet joms visoms grėsė pavojus...
Antrojoje dalyje prie Vijos namų slenksčio atsirado ir žmogus, kaip du vandens lašai panašus į Vijos mamą. Tai buvo daugelį metų neregėta mamos sesuo. Vija ima įtarinėti, kad būtent jį įslysdavo į jos kūną, net rado tai patvirtinančių įrodymų, bet tuo pačiu įtarimų turėjo ir dėl kito žmogaus. Pasitvirtins jos spėjimai, ar ne, sužinosite patys.
Šioje dalyje Vija labai suartės su geriausiu draugu Rolinsu. Pirmosios knygos pabaigoje ji sužinojo apie jo stiprius ir šiltus jausmus jai, bet negalėjo atsakyti tuo pačiu. Šioje knygoje mergina vėlgi dvejos dėl savo jausmų, bet galiausiai nuspręsti jai padės nauja veikėja Ana. Rolinsą šioje knygoje išvysite daug dažniau nei pirmojoje.
Autorė šioje dalyje pristato naują veikėją, kurį išlaikysiu paslaptyje. Tikrai buvo neįprasta skaityti, nes buvo sunku susidaryti apie jį nuomonę ir ypač sunku atskirti kuriai pusei jis priklauso: blogiečiams ar geriečiams.
Taip pat "Impostors" sutiksite ir kitų žmonių, kurie turės gebėjimą įslysti į kitus žmones. Nesakysiu, kas jie, bet bus tikrai įdomu. Deja, pabaigoje knygos daugybė klausimų liko neatsakytų, bet tai ir reiškia, kad galime tikėtis dar vienos dalies...
"Impostors" man patiko tuo, kad buvo įtraukta daugiau veikėjų ir jie visi kėlė įtarimų. Be to, nelaimingas atsitikimas tik paaštrino istoriją gerąja prasme. Turiu pripažinti, kad ši dalis gal dar labiau įtraukianti ir intriguojanti nei pirmoji.
Įdomi naujiena yra tai, kad tai ne paskutinė serijos dalis ir ateityje turėtume sulaukti dar bent vienos knygos apie šią istoriją. Internete galima rasti daugybę skaitytojų spėliojimų apie ką ši trečioji knyga galėtų būti. Visų versijos skirtingos, bet kuri pasitvirtins, sužinosime tik ateityje, nes dar net neskelbiama apie šios knygos leidimą tarptautiniu mastu.
Nesakyčiau, kad serija yra labai gera, bet manau, kad fantastikos gerbėjams patiks. Kūrinys išties nesunkus, kaip ir pirmoji dalis, neturėsite problemų su juo. Rekomenduoju įvairaus amžiaus žmonėms, galbūt net nuo 12-13 metų."Impostor" knygos dar nerasite tarp lietuviškų. Ją galite paskaityti anglų kalba.
"Užnuodyti žodžiai" yra penkiasdešimtoji mano perskaityta knyga 2014 metais. Smagus faktas yra tai, kad lygiai penkiasdešimt knygų perskaičiau per pusę metų, nes šiandien, kai rašau šį aprašymą, yra liepos 15 diena.
Kūrinys pasakoja apie tragišką paauglės likimą. Penkiolikmetė Barbara buvo pagrobta ir įkalinta keturis metus. Visus tuos metus ji buvo uždaryta tarp keturių sienų ir neturėjo susisiekimo su išoriniu pasauliu. Vienintelis jos pašnekovas buvo jos pagrobėjas. Dienas Barbara leido skaitydama knygas bei žiūrėdama visiems puikiai žinomą serialą "Draugai".
"Užnuodyti žodžiai" istorija yra padalinta į kelių žmonių pasakojimus: Barbaros mamos Nurijos, geriausios draugės Evos, pačios Barbaros ir inspektoriaus, tiriančio bylą. Kadangi buvo ne vienas pasakotojas, galėjome žinoti kas vyko uždarytos Barbaros gyvenime bei tuo pačiu jos šeimos narių gyvenimuose.
Buvo išties nelengva stebėti, kaip kankinosi Nurija, mama. Moteris visai palūžo, bet ji buvo vienintelė, kuri po keturių metų vis dar tikėjo, kad dukra buvo gyva. Geriausia Barbaros draugė Eva visus tuos keturis metus praleido gailėdama savo draugės ir nutrūkusios jų draugystės. Prieš Barbaros dingimą merginos itin susipyko dėl pagrindinės veikėjos paslapčių, kurios labai didelę įtaką padarys kūrinio pabaigai...
Kūrinys pasisuko kita linkme kai Barbara atrado telefoną, kurį paliko jos pagrobėjas. Deja, ryšio nebuvo įmanoma rasti vietoje, kur ji buvo įkalinta, bet netikėtai, jis atsirado kelioms sekundėms ir sugebėjo juo pasinaudoti, padarydama vieną vienintelį ir lemtingą skambutį, kuris sukėlė visus anksčiau minėtus veikėjus ant kojų. Galiausiai būtent šis skambutis ir padėjo išaiškinti pagrobėją ir suteikė vilties atrasti pačią merginą.
Iš tiesų pati istorija įtraukia ne dėl to, kad tai būtų itin šaunus trileris apie merginos pagrobimą ir ne dėl to, kad trokščiau sužinoti, kaip viskas pasibaigs. Labiausiai mane domino istorija, slypinti istorijoje. Barbara turėjo ne vieną paslaptį ir tik kūrinio eigoje pamažu bus galima suprasti ir išsiaiškinti kodėl ir kaip viskas įvyko. Šioje istorijoje slypės tiek daug neatsakytų klausimų, kurie tiesiog varys jus visus iš proto, kaip tai dartė ir mane.
Pagrindinė veikėja Barbara mane nustebino savo gudrumu. Ji ne kartą bandė pabėgti ir tam panaudojo ne vieną genialų būdą, deja, jai vis nesisekė. Nors mergina ir buvo problematiška, giliai širdyje gailėjosi dėl tam tikrų savo padarytų klaidų. Įdomu yra tai, kad nuo pat pirmos akimirkos maniau, kad jos pagrobėjas yra labai aiškus ir atvirai įvardintas, bet tik pačiuose paskutiniuose puslapiuose buvo išaiškinta visai kitaip nei maniau... Autorė sugebėjo taip suklaidinti, kad netekau amo ir visai nenumaniau, kad istorija gali nukrypti tokia linkme. Tai ir buvo didžiausias šio kūrinio pliusas.
Knyga "Užnuodyti žodžiai" nagrinėja ne vieną, šiomis dienomis aktualią temą. Nenorėdama atskleisti pikantiškų detalių, atskleisiu ne visas. Bet viena iš tų temų buvo draugystė ir pasitikėjimas. Istorijoje, kurią pasakojo Eva, buvo nusakyta, kaip atšalo merginų santykiai ir kaip jos ėmė tolti viena nuo kitos, nes būtent paslaptys jas išskyrė. Abi merginos padarė ne vieną klaidą, bet svarbiausia, kad jos sugebėjo tai pripažinti.
Kita nagrinėjama tema buvo santykiai tarp mamos ir dukros. Šiuo atveju jie buvo itin komplikuoti. Nors Nurija iš pažiūros atrodė kaip labai mylinti ir rūpestinga mama, Barbara nepasitikėjo ja, neišsipasakojo, todėl jos gyvenimas pamažu ir griuvo, kol ji buvo priversta pabėgti iš namų į vietą, kur ją ir pagrobė...
Kūrinio eigoje sužinosite apie Barbaros gyvenimą iki pagrobimo: apie jos santykius su vaikinu Martinu, santykius su tėvais, pačia ana, su ispanų kalbos mokytojumi... Taip pat bus atskleista kraupi tiesa apie merginos vaikystę, kuri paveikė jos asmenybę. Bet svarbiausia, jūs išsiaiškinsite apie visas Barbaros paslaptis, išsiaiškinsite apie pagrobėją ir visgi kaip pasibaigs kūrinys: ar Barbara bus atrasta? Ar ji bus gyva?
Knyga man labai labai patiko ir tikrai džiaugiuosi galėdama ją rekomenduoti jums. Kaip jau minėjau, joje rasite visko: įtampos, intrigų, paslapčių, dramos ir kitų dalykų, kurie jus įtrauks į patį pasakojimą ir nebepaleis... Labai rekomenduoju šią knygą tiems, kuriems patiko ir "Ieškant Džei Džei" (Taip pat aprašyta šiame bloge), nes kažkodėl visą laiką skaitydama šią knygą galvojau apie pastarąjį kūrinį.
Ši knyga buvo labai gerai įvertinta pasauliniu mąstu ir yra pirmoji ispanų rašytos knyga šiame bloge. Skaitytojų nuomonės:
Pradėjau skaityti šią knygą, bet labai greit praradau susidomėjimą. Tiesiog neužkabino, o ir kiek nuobodoka, kad viskas pateikta monologu. Tikėjausi, kažko įspūdingiau. Pradžioje buvo keista skaityti knyga be dialogų, knygą kuri parašyta tikrai išskirtinai, tačiau tai tikrai labai gražus stilius. Man labai patiko, kaip pirmą kartą skaitant šitaip. Knyga skaitosi lengvai pripratus prie stiliaus, man patiko veikėjai kurie tikrai išpildyti ir visapusiškai aprašyti. Knyga išskirtinė ir tikrai verta perskaityti. ;] Puiki, prikaustanti, įtraukianti knyga su netikėtais siužeto vingiais. Istorija pasakojama kelių veikėjų lūpomis, kas tik dar labiau leidžia įsitraukti į pasakojimą ir pažvelgti į viską iš skirtingų pusių.
Puiki, įtraukianti, tačiau kiek netradiciška lietuvių skaitytojų atžvilgiu, nes pokalbiai mums įprastais skyrybos ženklais neišskirti.
Perskaičiusi pabaigą nenustebau, nes kilo šiokių tokių įtarimų, pagrobėją buvo įmanoma išaiškinti jau pačiam skaitytojui Knyga parašyta tikrai neblogai. Įtraukianti. Svarstai ir analizuoji, kas tas pagrobėjas ir bandai susigaudyti kas ir kaip. Visgi kaltininką nustačiau dar iki jam išaiškėjant. Jeigu galvojant, "o kas, jeigu tokia situacija realiai vyktų" - apima šiurpas ir norisi klykti dėl tokios neteisybės. Neabejoju, kad tokių ar labai panašių situacijų vyksta ir realiame gyvenime. Tačiau nebūtinai su happy end'u.
"Izola" yra viena iš tų knygų, kurias rekomenduojate Jūs, patys skaitytojai. Sulaukusi ne vienos rekomendacijos, visgi nusprendžiau pabandyti šį kūrinį ir galiu pasakyti, kad jis tikrai nenuvylė.
Romanas pasakoja apie brazilų kilmės merginą, gyvenančią Vokietijoje. Tikrasis jos vardas buvo Vera, bet Vokietijoje ji buvo Džoja. Mergina buvo įvaikinta... Netikėtai ji gavo šansą sudalyvauti eksperimente, kuris priartintų ją prie prie gimtosios Brazilijos. Mergina buvo viena iš išrinktųjų 12-os jaunuolių, kurie paklviu į projektą. Jo sumanytojas buvo garsus režisierius, kuris ir sugalvojo šią idėją, dvyliką jaunuolių apgyvendinti negyvenamoje saloje ir tokiu būdu sukurti filmą. Jaunuoliai turėjo būti viskuo aprūpinti: maistu, įvairias patogumais, bet jie negalėjo turėti ryšio priemonių bei jiems buvo leista pasiimti su savimi tik tris daiktus. Vienas iš Veros pasirinkimų, buvo merginos, vardu Esperansa, nuotrauka.. Kas ši mergina, sužinosite tik kūrinio eigoje, kai pati Vera atskleis jos istoriją...
Atvykę į salą jaunuoliai turėjo priprasti prie jiems suteiktų gyvenimo sąlygų. Tai jiems pasirodė lyg stovykla jaunimui, ypač dėl to, kad nereikėjo rūpintis tokiais dalykais, kaip maistas. Deja, režisierius suprato, kad skyrė per daug lengvą užduotį ir sugalvojo žaidimą. Jaunuoliai nebuvo labai patenkinti dėl to, kilo pasipiktinimas iš jų pusės, bet jie neturėjo pasirinkimo, tik paklusti taisyklėms. O taisyklės buvo labai painios ir net bauginančios. Vienas iš jaunuolių burtų keliu tapo išrinktuoju, kuris privalėjo slapta išgabenti vieną po kito salos gyventojus, kai niekas nenorėjo palikti jos... Saloje atsirado įtampa ir jaunuoliai ėmė įtarinėti vienas kitą... Tarp įtariamųjų pateko ir pati Vera, bet neilgam... Žaidimas pasiekė kitą lygmenį, kuris tapo pavojingas jaunuolių gyvybėms...
Antrojoje knygos dalyje žaidimas įsibėgės ne ta kryptimi, kuria buvo tikėtasi. Bus išaiškintas išrinktasis grobėjas, bet jo svarba nebus tokia reikšminga, kaip kitų dalykų... Pavyzdžiui tai, kad atsiras dar vienas, tryliktasis dalyvis, apie kurį niekas nežinos, kol Vera pati nepastebės tam tikrų keistenybių, vykusių saloje. Šis veikėjas bus taip pat susijęs ir su veikėju Solo bei pačiu režisieriumi, o jo istorija šokiruos visus.
Svarbų vaidmenį kūrinyje atliko ir dar vienas veikėjas - vaikinas, vardu Solo. Autorė rašo, kad Vera jį pamilo vos tik pamačiusi, nors jiedu beveik nepratarė nei žodžio vienas kitam. Na, kartais ta meilė jau tokia ir yra - nenuspėjama... Apie Solo tikrai nemažai sužinosite. Jis bus itin susijęs su įvairiais istorijos nuokrypiais, ypač viskuo, kas vyks knygos antroje pusėje. Autorė taip gerai viską apmąstė, kad buvo sunku įsivaizduoti, kad tokie dalykai iš tiesų yra net ir įmanomi.
Pagrindinė veikėja Vera man pasirodė kaip labai paprasta ir nuoširdi asmenybė. Būna veikėjos, kurios išsiskiria savo stiliumi, kitos drąsa, kitos pasiaukojimu, o ši veikėja išsiskyrė savo paprastumu. Ji buvo tokia kaip ir visos kitos - eilinė.
Manau, kad autorės sukurtas siužetas iš tiesų yra labai originalus. Man asmeniškai patinka įvairios laidos, kaip "Išlikimas", todėl toks Robinzoniškas pasakojimas man padarė didelį įspūdį. Taip pat kūrinyje labiau sužinosite apie Brazilišką kultūrą, bus pateikta nemažai faktų apie šią šalį. Apskritai, šiame kūrinyje išryškėjo kultūrų mišinys, nes salos gyventojai buvo įvairių tautybių.
Išvardijau kriterijus, dėl kurių man patiko ši knyga, todėl jeigu manote, kad knyga Jums patiktų - nedvejokite, pulkite skaityti. Izabel Abedi kūrinių Lietuvoje galite rasti ir daugiau: "Kuždesys", "Lučianas" ir kitos, šiek tiek jaunesniems skaitytojams skirtos knygutės.
Skaitytojų nuomonės:
Paskaičius knygos anotacija galima susidaryti vaizdą kad panašu į Bado žaidynes. Bet anaip tol ši knyga visiškai nepanaši. Mane ji prikaustė iki paskutinių knygos puslapių ir ne taip kaip kitos knygos iškeliamos į aukštumas nors yra blogos, ši knyga jei ir be rekomedacijų yra viena iš geriausių mano skaitytų. Jei patiko Bado žaidynės, patiks ir ši. ;) Nereali knyga. Ką tik perskaičiau. Likau pakerėta, nepartojami vaizdų aprašymai, nupasakoti jausmai - atrodo, kad tai regi iš tikrųjų... Įdomūs veikėjai, netikėti siužeto vingiai... Knyga lyg nuotykis - įtraukia ir nepaleidžia :) Visai neprasta knyga. Na, pats veiksmas neretai tampa gana nuspėjamas, tačiau tai atperka nuostabiai aprašyti, lengvai plaukiantys vaizdiniai. Labiausiai mane sužavėjusi detalė - gana ryškūs, savotiški veikėjų charakteriai, aprašomi jų tarpusavio skirtumai, jų savitumas. Taip pat nežinia kodėl man įstrigo tas paukštis, kiskadis, sukūrė kažkokią ypatingą nuotaiką. "... kis-ka-diii.. - aš tave mačiau."
Man šita knyga buvo pasakiška Isabel Abedi moka rašyti nuostabias knygas kaip šita, na jos pabaiga buvo netikėta man pagailo Tobijaus, bet jis padovanojo nuostabią dovaną Verai Šitą knygą rekomenduoju, ji nuostabi bet ar ta nuostabumą galima apibūdinti žodžiais... Ši knyga man labai patiko. Skaičiau ją kai man buvo 12 metų ir tikrai nepasigailėjau. Skaitydama negalėjau atsitraukti. Tikrai rekomenduoju visiems kam patiko bado žaidynės. 10/10 Labai įdomi knyga. Patiko jos idėja. Realybės šou, kuriame visi turi savo vaidmenį, bet viskas ima vykti iš tikrųjų. Ją perskaičiusi ėmiau kitaip žiūrėti į išlikimo gamtoje šou, tokius kaip "Išlikimas".
Tahereh Mafi yra viena iš tų rašytojų, kurios yra puikiai sutvertos fantastinėms knygoms. Ši moteris yra didžiulė "Bado žaidynių" gerbėja, kuri pati 2011 metais parašė pirmąją trilogijos dalį, privertusią viso pasaulio paauglius pamilti šią rašytoją. Viename interviu Tahereh Mafi atskleidė, jog kūrinį įkvėpė parašyti mažos mergaitės balsas, išgirstas jos galvoje. Ši mergaitė buvo užrakinta mažame kambarėlyje ir bijojo prabilti. Autorė negalėjo pamiršti šios mergaitės, ilgai apie ją galvojo ir galiausiai savo mintis surašė į vieną vietą. Taip ir gimė pirmoji trilogijos dalis "Shatter me". "Shatter me"
"Shatter me" prasidėjo būtent panašiu epizodu, apie kurį anksčiau ir minėjau. Septyniolikmetė mergina, vardu Džuljeta, buvo neaiškiomis sąlygomis buvo uždaryta psichiatrinėje ligoninėje ir ten praleido 264 dienas. Netikėtai jos kambarėlyje buvo apgyvendintas naujas kambariokas, kuris buvo pirmasis žmogus, su kuriuo Džuljeta kalbėjo per visas tas 264 dienas. Jaunuoliai šiek tiek artimiau susipažino, nors Džuljeta visą kartu praleistą laiką jautė, kad jau seniau pažinojo Adamą... Po truputį išsiaiškinsite, kaip ir kodėl Džuljeta atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje ir sužinosite skaudžius jos vaikystę pragaru pavertusius įvykius.
Džuljeta buvo neeilinė mergina. Ji turėjo galių, kurių nekentė. Merginos niekas negalėjo paliesti - palietusiems grėsė mirtis. Džuljeta visai netroško turėti tokių galių. Dėl šios priežasties jos nekentė ir patys tėvai, o mokykloje mergina buvo užgauliojama ir . Sunkus jos gyvenimas nuvedė ją tiesiai į psichiatrinę kliniką...
Knygos veiksmas vyko ne vien tame kambarėlyje. Pats įdomumas prasidėjo tada, kai Džuljeta buvo išgabenta iš psichiatrinės ligoninės ir atsidūrė jai iki tol nežinomoje vietoje - pas tuometinę valdžią užgrobusią grupuotę. Šie žmonės ilgai stebėjo Džuljetą ir būtent jie nusiuntė Adamą patyrinėti ją ir sužinoti, ar mergina buvo tinkama jų darbams... Džuljeta itin priešinosi šiai grupuotei ir jų vadui - Varneriui, kuris troško, kad ji savo galias naudotų piktiems kėslams - žmonių kankinimui.
Džuljeta nesiruošė padėti Varneriui, ji buvo pasiruošusi mirčiai, kad tik nereiktų kankinti nekaltų žmonių. Bet grupuotės vadovas turėjo savų būdų, kurie leido jam naudotis Džuljetos galiomis... Vienas iš jų buvo Adamas... O santykiai tarp šių jaunuolių bus itin komplikuoti. Pasirodo, vaikinas buvo Varnerio karininkas, kuris pakluso jo įsakymams, be to, buvo priverstas prižiūrėti Džuljetą. Na, belieka tik pripažinti, kad Adamas buvo vienas iš geriečių ir rado būdą bendrauti su mergina bei atkurti juos siejusį ryšį...
Mane labai sužavėjo dažna kūrinio vietų kaita. savaime suprantama, kad nesitikėjau, jog visa istorija bus papasakota tik viename psichiatrinės klinikos kambarėlyje, bet nesitikėjau ir kad Džuljeta aplankys tiek daug vietų. Manau, kad tai autorei didžiulis privalumas, nes tikrai pabosta skaityti kūrinius, kuriuose minima ta pati aplinka. Tiesiog įdomu, kaip bus kitose trilogijos dalyse...
Kas liečia socialinį kūrinio gyvenimą, turėčiau supažindinti, kad veiksmas vyksta ateityje, kai tarp susiskaldžiusių visuomenės grupuočių vyko karas dėl valdžios... Tai bus lyg ir užuomina, ko galima tikėtis kitose trilogijos dalyse. Pirmojoje dalyje "Shatter me" jūs labiau susikoncentruosite ties pagrindiniais veikėjais ir pačia istorija, o kitose dalyse sužinosite daugiau aplinkinį pasaulį, kurį pažins ir pati veikėja. Džuljeta pakliuvo į rankas tų, kurie troško sunaikinti iki tol nusistovėjusias nuostatas, taip sakant - pakliuvo į blogiukų rankas, bet juk visada galima iš ten pabėgti, ar ne?
Adamas man nuo pat pirmos akimirkos pasirodė, kaip teisybės ieškotojas, gerietis. Net ir faktas, kad jis buvo vienas iš Varderio parankinių, neleido man pakeisti savo jausmų apie šį veikėją bei jo jausmus Džuljetai. Beje, šiuos veikėjus siejo itin svarbią reikšmę turinti Džuljetos praeitis, gyvenimas mokykloje. Rašytoja Adamą sukūrė kaip itin saldų ir mylintį vaikiną, todėl merginos, ruoškitės dar vienai romantiškai trilogijai!
Man pasirodė labai graži autorės idėja sujungti šiuos veikėjus sapnais. Džuljeta būdama uždaryta klinikoje sapnuodavo košmarus, kuriuose galiausiai pasirodydavo baltas paukštelis, kuris įveikdavo visą blogį ir kurio dėka ji nurimdavo. Vėliau Džuljeta pamatė tą paukštį ant Adamo krūtinės, kuris jis buvo išsitatuiravęs. Veikėjai abu išsiaiškino, kad abu sapnuodavo tą patį baltą paukštį ir jis abu juos nuramindavo... Labai švelni ir romantiška idėja, kuri mane tiesiog pakerėjo.
"Shatter me" pavadinimas reiškia "Sudayžyk mane". Tikriausiai autorė turėjo omenyje pačią Džuljetą ir jos gyvenimą iki pabėgimo iš psichiatrinės ligoninės, kai ji bijojo net pati savęs.
Lyginant su kitomis trilogijomis, man "Shatter me" dalis priminė visiems puikiai žinomą Lauren Oliver "Delirium". Galbūt visam čiam panašumui įtaką darė ir neįprastosios Džuljetos galios. Juk "Delirium" knygoje meilė buvo uždrausta, ar ne? Bet juk ir šioje knygoje Džuljeta nesijautė mylima, ji negalėjo tokia jaustis, kai niekas negalėjo jos paliesti... Na, bet aišku šiam atvejui yra ir lengvinančių aplinkybių, kurios palankumą knygai tik dar labiau sustiprino ir iškėlė dar daugiau klausimų tolimesnėms dalims.
"Unravel me" Neskaičiusiems pirmosios trilogijos dalies "Shatter me", šio aprašymo skaityti negalima
"Shatter me" baigėsi tuo, kad Džuljeta su Adamu atsidūrė požeminiame bunkeryje, kur slėpėsi žmonės, turintys panašias galias kaip Džuljeta. Man labai tinka šių veikėjų palyginimas su X-menais. Autorė tokiu būdu suteikė galimybę susipažinti su kita, dėl valdžios kovojančia grupuote ir taip pat užmesti akį į tai, ko galima tikėtis kitose dalyse...
"Unravel me" prasidėjo ne itin palankiomis sąlygomis Mergina ėmė jaustis lyg būtų autsaiderė. Žmonės, su kuriais ji gyveno, bijojo jos ir jos galių, stengėsi neasiartinti prie jos. Šis vienišumo jausmas Džuljetai buvo labai artimas, nes jeigu pamenate, pirmojoje trilogijos dalyje buvo atskleista, kas nutiko merginai vaikystėje... Situacija negerėjo, o darėsi vis blogesnė, kai vienintelis mylimas ir artimas jos žmogus Adamas nutolo nuo jos dėl eksperimentinių priežasčių... Požemio vadas Castle nusprendė išsiaiškinti, kodėl Adamas, kitaip nei kiti, galėjo liesti Džuljetą. Deja, tyrimai parodė ne pačius maloniausius rezultatus, dėl kurių Džuljeta nusprendė atsiriboti nuo vienintelio mylimo žmogaus. Tai dar labiau pakenkė jos asmenybei, nes Adamas buvo vienintelis, galėjęs ją liesti. Jai ir taip trūko pripažinimo, o ką jau kalbėti apie kūniškus mylimojo prisilietimus...
Šioje dalyje įvyks daugybė neįtikėtumų. Vienas iš jų - Varnerio grįžimas į trilogiją. Skaitytojai manė, kad jis mirė, bet deja... Neįtikėtinų aplinkybių metu Varneris pateks į požemį, kur bus išsiaiškinta ne tik apie jo ryšį su Adamu, bet ir apie galimybę jam turėti galių...
Džuljeta šioje dalyje labai pasikeitė, tikrai pajusite jos tvirtumą ir pasiaukojimą. Žinant, kad mergina nemažą dalį savo gyvenimo praleido uždaryta, ji pagaliau gaus teisę gyventi laisvai ir nebijoti savo jėgų, jas treniruoti. Aišku, mergina labai bijojo ką nors sužeisti, stengėsi neprisiliesti prie kitų žmonių...
Kūrinyje deja neišvengsite meilės trikampio... iš karto perspėju. Džuljeta pasiklys savo jausmuose ir jai bus sunku atskirti gėrį nuo blogio. Šis trikampis bent jau man buvo labai nelauktas, žinant mano labai teigiamą nuomonę apie Adamo ir Džuljetos stiprius tarpusavio santykius... Šioje dalyje jūs taip pat sulauksite nuostabių akimirkų tarp šių veikėjų, kurių įvaizdį gadins dar vienas romanas...
Antrojoje "Unravel me" dalyje itin išryškės Kenji asmenybė. Jeigu nepamenate, tai vienas iš buvusių Varnerio kareivių, kuris palaikė artimus santykius su Adamu, pabėgo ir nuvedė Adamą, Džuljetą ir Džeimsą į slėptuvę požemiuose. Šis vaikinas iš pradžių man pasirodė gan įtartinas, bet jo reikšmė būtent atrojoje dalyje bus tikrai išryškinta ir jūs geriau susipažinsite su juo ir jo kilme.
Jeigu iki šiol manėte, kad Varneris - didžiausia kūrinio blogybė, labai klystate. Dar didesnis blogis yra jo tėvas, apie kurį sužinoję įvairių pikantiškų smulkmenų, labai nustebsite. Įdomu dar ir tai, kad šioje trilogijoje veiksmas vyksta ne autorės sukurtame pasaulyje, o mūsų egzistuojančiame. Na, nebus taip, kad veikėjai staiga nukeliaus į Europą, bet tikrai yra užsiminta, kad tokia pati tvarka visuomenėje vyrauja visame pasaulyje. Ir dažnai būna trilogijų, kuriose veiksmas vyksta būtent Amerikoje, o Tahereh Mafi viską sudėliojo taip, kad į istoriją būtų įtraukti visi mūsų planetos žemynai. Šis faktas man tikrai įstrigo, žinant, kad "Bado žaidynės" veiksmas vyksta autorės sukurtame pasaulyje, "Divergentė" taip pat, "Delirium" ir "Atranka" vyksta būtent Amerikoje... Šis faktas intriguoja, ar ne?
"Unravel me" pavadinimas reiškia "Išpainiok/atskleisk manei" ir tai manau parodo Džuljetos asmenybės vystymąsi, kad ji pamažu ima pasitikėti savimi ir suprasti, kad jos jėgos - tai nėra prakeiksmas, o dovana.
Ko galima tikėtis paskutinėje dalyje? Atsakymas labai paprastas - karo. Taip taip, jis jau nebebus išvengiamas. Būtent nuo paskutinės kovos ir priklausys veikėjų likimai ir ateitis. Bent jau aš, kol dar neperskaičiau paskutiniosios dalies, tikiuosi aiškios pabaigos, kurioje būtų užbaigtas meilės trikampis, atisrastų nugalėtojai, kurie sukurtų taikią visuomenę ir aišku - taikos. Kaip iš tikrųjų bus, sužinosim tik pabaigę skaityti visą trilogiją...
"Ignite me" Neskaičiusiems pirmųjų dalių "Shatter me" ir "Unravel me" šio aprašymo skaityti negalima
"Unravel me" dalis paliko daugybę neatsakytų klausimų... Kas atsitiko sukilėliams požemiuose? Ar Adamas, Kenji ir kiti liko gyvi? Kokia ateitis pasitiks pačią Džuljetą? "Unravel me" baigėsi būtent Džuljetos sužinojimu, kad požemiai buvo sunaikinti, o jos draugai galėjo žūti. Vienintelė jos paguoda - šalia likęs Varneris.
Pradžuginsiu jus ir visgi atskleisiu, kad nors požemiai ir buvo sunaikinti, nereikia galvoti apie blogiausią... Ir Adamas, ir Kenji, ir Džeimsas liko gyvi kartu su dar keliais požemio gyventojais. Tai suteikė vilties pačiai Džuljetai, kuri dar antroje trilogijos dalyje pažadėjo, jog nužudys Varnerio tėvą Andersoną, kuris ir buvo kaltas dėl visų žmonijos problemų.
Kalbant apie pačią Džuljetą, jaučiasi labai didelis skirtumas tarp šios veikėjos šioje dalyje ir tarp tos, su kuria susipažinome "Shatter me" knygoje. Džuljeta pati puikiai suvokė kaip ji pasikeitė. Iš silpnos, kitų pagalbos ieškančios, nedrąsios merginos ji virto itin ryžtinga, drąsia ir pasiaukojančią mergina, kuri nebijojo paaukoti savo gyvybės dėl kitų gerovės. Visi jos sprendimai bus priimti tik jos pačios dėka. Ši, naujai atsiskleidusi jos savybė atsispindės ir kituose reikaluose, pavyzdžiui, meilės trikampyje, apie kurį užsiminiau dar anksčiau...
Kas labai išsiskyrė lignant šią knygą su kitomis trilogijomis, buvo tai, kad šioje trilogijoje tikrai rasite ne vieną aistringą sceną, ko tikriausiai pasigedote kituose kūriniuose. Iš tikrųjų sunku pasakyti, kodėl fantastinio žanro autoriai vengia tokių scenų, bet mano spėjimu jie labiau nori atkreipti skaitytojų dėmesį į kitokius dalykus.
Autorė Tahereh Mafi nuo pat "Unravel me" stengėsi, kad mes pakeistume požiūrį į Varnerį. Iki tol jį laikėme žiauriu blogiečiu, o ypač paskutinėje "Ignite me" dalyje stipriai jaučiama pačios autorės simpatija šiam veikėjui, todėl jam skiriamas ypatingas dėmesys ir sužinoste ne vieną naują faktą apie šį veikėją.
Skaitydama šią dalį atkreipiau, kad joje labai daug ilgų dialogų. Kartais norėjosi tiesiog sustabdyti ir pereiti prie kitų reikalų. Sutinku, kad tokio tipo knygos reikalauja dialogų, kurių dėka būtent ir sužinome tiek daug svarbios informacijos, bet lyginant su tai, kiek radome veiksmo, dialogų buvo gerokai per daug.
Iš šios dalies galite tikėtis labai daug. Pagaliau Adamas prisipažins Varneriui apie jų giminystės ryšius, todėl galėsite puikiai stebėti kaip į tai reaguos abu, ko gero, didžiausi trilogijos priešai. Taip pat Varneris sutiks bendradarbiauti su Džuljetos draugais, kad jie kartu galėtų įgyvendinti Džuljetos paruoštą planą, skirtą įveikti Andersoną.
"Ignite me" pavadinimas reiškia "Uždek mane" ir manau, kad geresnio varianto šiai daliai nebūtų galima rasti. Džuljeta taip įsiliepsnojo visiems puikiai žinomų įvykių metu, kad suvokė, kad nori kovoti, nori nužudyti Andersoną ir yra tam pasiryžusi. Apskritai, kalbant apie visus tris trilogijos dalių pavadinimus, manau, kad jie itin tinkamai parinkti, nes siejasi tarpusavyje ir labai atitinka pagrindinės veikėjo būseną.
Manau, kad visiems klausimas yra "Su kuo liks Džuljeta?" Deja, šio atsakymo iš manęs nesulauksite, bet turiu pabrėžti, kad jos sprendimas bus aiškus dar vidury knygos, neprasidėjus lemtingiems įvykiams. Neatskleisiu ar esu patenkinta dėl Džuljetos sprendimo, ar ne, bet ko gero, tai galima buvo nujausti iš anksto...Džuljeta gan sunkiai priims savo sprendimą dėl vaikinų, bet tam įtaką padarys jos pačios asmenybės vystymasis, apie kurį jau anksčiau kalbėjau.
***
Trilogija man tikrai paliko labai didelį įspūdį, kokio tikrai nesitikėjau. Galiu pasakyti, kad galima ją įtraukti į mėgstamiausių fantastinių trilogijų sąrašą, o man įtikti yra gan sunku, žinant kiek kartų pati nusprendžiau nepradėti tam tikrų knygų. Ši trilogija patiks tiems, kurie mėgsta gan realistinio tipo trilogijas, nors veikėjai ir primena visiems puikiai žinomus X-menus. Na, jeigu mėgstate šiuos galių turinčius charakterius, tuomet trilogija tikrai nenusivilsite.
Suprantu, kad norint perskaityti šią trilogiją reiks įdėti pastangų, nes lietuvių kalba jos nėra. Bet patikėkite, tikrai verta.
Duodu jums nuorodą, kur galėsite parsisiųsti kitty writer komandos verčiamą pirmąją trilogijos dalį, todėl paskaitykite čia, o vėliau gal knyga taip sužavės, kad nuspręsite perskaityti ir kitas dalis. Shatter me parsisiųsti Unravel me
Labai gaila, kad Lietuvoje šios trilogijos nebesulauksite, bet labai siūlau ją paskaityti anglų kalba. Tai buvo 2011 metų pasaulinis bestseleris ir sunku patikėti, kad Lietuvos leidyklose neišleido šio kūrinio, kurį, beje, man rekomendavo patys skaitytojai. Ačiū Jums!
"Slydimas" baigėsi sužinojimu, kad Vijos vaikinas ir jo motina buvo susiję su pačios Vijos tėvu ir jo praeitimi. Zeinas ir jo mama planavo atkeršyti merginai ir jos šeimai, bet jiems nepavyko. Vietoj to jie patys žuvo. Vija išsiaiškino viską su tėčiu, susitaikė su Rolinsu ir knyga pasibaigė.
Antroji dalis "Impostor" prasidėjo netikėtu pagrindinės veikėjos sapnu apie tą pačią avariją, į kurią pakliuvo ir Zeinas su mama. Sapnai ėmė kartotis, bet jie buvo vis išskirtinesni. Mergina nejučiomis atsirasdavo vis kitose vietose. Į ją kažkas kitas įslysdavo, tokiu būdu griaudamas jai gyvenimą. Kaip ir pirmojoje dalyje mergina sieks išsiaiškinti tiesą savo neįtikėtinų galių dėka, bet tai sutrukdys nelaimingas atsitikimas, dėl kurio buvo atsakingos keturios merginos, tarp jų ir seniai prarasta Vijos draugė... Šis nutikimas suvienys merginas, bet joms visoms grėsė pavojus...
