The impossible knife of memory

Laurie Halse Anderson, viena žinomiausių rašytojų paaugliams, po kelių metų pertraukos grįžo į kūrybinį kelią su trenksmu, pristatydama dar vieną savo romaną, paliečiantį skaudžią temą ne vienam individui. Knyga, išleista 2014 metų pradžioje, jau iš karto pretendavo į Goodreads metų knygos paaugliams rinkimus ir pelnė tūkstančių paauglių simpatijas.

"Kalbėk"
"Žiemos Mergaitės"

Kūrinyje pasakojama apie mergina, vardu Hayley ir jos gyvenimą kartu su tėčiu. Pagrindinės veikėjo tėtis yra karys-veteranas, kuris tarnavo Amerikiečių misijose Irake ir Afganistane. Hayley mama buvo mirusi, todėl vienišas tėvas paliko dukterį su savo naująja mergina Trish, kuri buvo alkoholikė ir galiausiai paliko šeimą. Kai Hayley tėvas grįžo iš misijų ir vėl tapo įprastu piliečiu, su dukra praleido keletą metų keliaudami po Ameriką jo sunkvežimyje, kuriame tuo pačiu metu jis pats mokė savo dukrą to, ko jos bendraamžiai mokėsi mokykloje. Bet kai atėjo paskutinieji Hayley, kaip mokinės, metai, tėvas nusprendė apsistoti gimtinėje, kur dukra galėtų keliauti į mokyklą kartu su kitais mokiniais ir spręsti planus dėl koledžo. Tikriausiai skamba kaip įprastas gyvenimas, ar ne? Bet Hayley tėčiui visgi nebuvo taip lengva prisiderinti prie paprasto civilių gyvenimo, nes ramus ir neįtemptas gyvenimas galiausiai privedė prie siaubingų prisiminimų apie karo laikus, prie košmarų, kurie gąsdino ne tik jį, bet ir jo dukrą. Nuo grįžimo į gimtinę dienos, tėvas susirado netinkamą įtaką darančius draugus ir savo liūdesį skandino alkoholyje... Svarbiausias šio kūrinio akcentas - Hayley - kiekvieną kartą palikdama namus ir eidama į mokyklą, bijo grįžti namo...

Gali pasirodyti, kad papasakojau visą knygos siužetą, bet nebijokite, taip tikrai nėra. Įvardijau tik svarbiausius įvykius, lėmusius pagrindinius knygos siužeto aspektus. Kaip galėjote suprasti, autorė ir šį kartą pasirinko labai neįprastą temą - apie buvusios karo didvyrius. Keisčiausia yra tai, kad kai baigiasi karinės misijos, vykstančios net ir šiomis dienomis, vienų ar kitų tautų atstovai džiūgauja dėl sėkmingų baigčių ir tik tai būna pranešama spaudoje. Kažkodėl niekas neakcentuoja to, ką tenka patirti kariškiams, išgyvenusiems siaubingus įvykius ir kaip jiems sunku integruotis į įprastą gyvenimą. Aš to tikrai nesureikšmindavau, bet ši knyga atvėrė man akis.

Hayley yra mergina, kenčianti baimėje. Dauguma ją įvadintų kaip įžūlią mergiotę vien dėl tam tikrų jos veiksmų mokykloje ar šiek tiek kitokio požiūriu, įgyto vien dėl tokio susiklosčiusio gyvenimo. Mergina bendravo gan šiurkščiai, atkakliai reiškė savo nuomonę ir įsitikinimus, o tai manau yra tikrai neblogas pavyzdys, nors dažnai mergina likdavo nesuprasta ar net nubausta.
Man pasirodė, kad Hayley jautėsi nemylima ir manė, kad tai tai jos įgimta ir paveldėta savybė, kurios ji negali atsisakyti, negali nieko mylėti taip, kaip tie žmonės yra verti būti mylimi.
Mergina vengė jausmų proveržio, nes jautė savo namų spaudimą, jos tėvo požiūris į gyvenimą ir charakteris buvo nepakenčiamas, todėl ji jautėsi taip, lyg nenorėtų, kad mylintis žmogus pažintų tą jos gyvenimo dalį ir galvotų, kad ir ji tokia pati

"The impossible knife of memory" yra kone pirmoji iš mano skaitytų Laurie Halse Anderson knygų, kuri yra apie meilę. Taip, tarp visų Hayley gyvenimo ydų buvo galima atrasti ir gabalėlį šviesos, kuri įkvėpė Hayley geriems darbams ir norui gyventi. Finn buvo tas vaikinas, suteikęs jai vilčių apie šviesią ateitį. Kol Hayley namuose gyvenimas pamažu virto pragaru ir jos tėvas savavališkai bandė atsiriboti nuo pasaulio ir atsisakė priimti pagalbą, Hayley patyrė priešingybę ir Finn pagalba galėjo atrasti gyvenimo privalumų kaip kad galėjimas būti savimi šalia mylimo žmogaus. Manau, kad šie jaunuoliai puikiai tiko vienas kitam: jie tarsi papildė viens kitą ire džiaugiuosi, kad tai nebuvo tokio stiliaus knyga, kur jaunuoliai tik knygos pabaigoje supranta savo jausmus viens kitam ir pripažįsta tai. Mes, skaitytojai, gavom galimybę stebėti šių žmonių vystymąsi ne tik būnant drauge, bet ir kaip atskiros asmenybės.

Sunku nupasakoti tikruosius Hayley jausmus ir išgyvenimus patirtus namuose, aplinkoje, kur viskas turėtų būti jauku, miela ir šilta. Taip nebuvo, nes Hayley tėvas buvo agresyvus ir nebijantis ranką pakelti alkoholikas, kuriuo pasitikėti nebuvo įmanoma. Kiekvieną kartą į namus Hayley įžengdavo su baime. Galima samprotauti, kad dėl to mergina neturėjo daug draugų, vengė artimo kontakto su žmonėmis, nes nenorėjo, kad jie pamatytų jos tikrąjį gyvenimą, kuriame dominavo jos tėvo žiaurumas.

Pagrindinės veikėjos prisiminimai apie praeitį buvo šilti, kupini gražių akimirkų, kokių turime visi mes. Šie prisiminimai, deja, buvo nepalyginami su merginos dabartimi, todėl ji stengėsi viską užmiršti, nes mintys apie gražią praeitį skaudino ir neatitiko tikrovės. Todėl knygos pavadinimas "The impossible knife of memory" tikriausiai ir apibūdina šią merginos situaciją, kai Hayley stengėsi atsiriboti nuo praeities ir ateities bei gyventi tik kraupioje dabartyje.

Kūrinys suteiks daugybę laiko apmąstymams apie gyvenimą ir esu tikra, kad pajusite dėkingumą savo tėvams dėl to, ką turite. Hayley, kitaip nei jūs, savo pasaulyje buvo viena ir jautėsi itin vieniša, nemylima, todėl savaime suprantama, tai neprivedė prie nieko gero. Nuostabus ir pažįstamas autorės rašymo stilius jus įtrauks į istoriją ir nepajusite, kaip tapsite jos dalimi, norėsite padėti merginai ir išgelbėti ją nuo kančių. Rekomenduoju knygą paaugliams nuo 16 metų, nes esu tikra, kad jūs sugebėsite įsijausti ir tinkamai suprasti tai, ką norėjo pasakyti autorė. Labai stiprus kūrinys su išgyvenimais, kuriuos patiria tūkstančiai vaikų savo tėvų, grįžusių iš karinių misijų, akivaizdose.

Ar norėtumėte sulaukti knygos Lietuvoje?

Taip

Ne

make a quiz

Salla Simukka "Balta kaip sniegas"

Neskaičiusiems pirmos serijos dalies "Raudona kaip kraujas", šio aprašymo nepatartina skaityti.

Raudona kaip kraujas

2015 metų Knygų mugės, vykstančios šiomis dienomis, proga, nusprendžiau paskelbti aprašymą knygos, kurios autorę galėsite gyvai pamatyti ir pačioje mugėje bei sudalyvauti susitikime su pačia rašytoja šeštadienį 17 valandą. Pristatinėdama pirmąją serijos dalį "Raudona kaip kraujas" tikrai nesitikėjau, kad istorija apie pagrindinę veikėją Snieguolę pasisuks būtent taip, kaip tai atsitiko antrojoje dalyje.

Priminimui papasakosiu kaip viskas baigėsi "Raudona kaip kraujas dalyje":
"Aiškindamasi gimnazijos draugės Elisos tėčio verslo reikalus ir jos namų kieme numesto maišelio su kruvinais banknotais paslaptį, ji įsivėlė į kvaišalų platintojo kilpas. Korumpuoto narkotikų kontrolės skyriaus policininko ryšiai galiausiai Snieguolę nuvedė į prabangų pokylį. Ten paaiškėjo, kad pokylio organizatorius Baltasis Lokys - tai dvi moterys, identiškos dvynės. Snieguolei iš pobūvio teko sprukti, nes ją atpažino ir ėmė persekioti Baltojo Lokio parankinis. Galiausiai po Snieguolės parodymų parankiniai buvo suimti, bet Baltojo Lokio pričiupti nepavyko." Snieguolė ir pati nukentėjo - į ją paleista kulka kliudė šlaunį, nors mergina nenukentėjo mirtinai... Po visų šių įvykių Snieguolė pažadėjo vieną - daugiau nebesivelti į jokius pavojingus reikalus...

Praėjus trims mėnesiams po lemtingų įvykių, Snieguolės gyvenimas vėl grįžo į įprastas vėžes, nors šį kartą romano veiksmas persikėlė į vieną gražiausių Europos miestų - Prahą. Deja, Salla Simukka nepaliko savo sukurtos veikėjos ramybėje ir paruošė jai naujų nuotykių ir siurprizų. Vienas iš jų - netikėtai sutikta veikėja Lenka, kuri įtikinusi Snieguolę, prisistatė kaip jos vyresnioji sesuo...

Šį kartą autorė Salla Simukka pasirinko labai retai kūriniuose paaugliams nagrinėjamą temą - religines sektas. Viena tokių dominavo viso kūrinio metu ir buvo susijusi ne tik su Snieguolės sese Lenka, bet ir kitais veikėjais, kurie nebuvo itin svarbūs, todėl jų tiesiog neminėsiu. Vien pažvelgus į spalvingą autorės išvaizdą ir asmenybę, sunku patikėti, kad toks žmogus galėtų rašyti tokiomis rimtomis ir drąsiomis temomis. Būtent tuo ir žavi knygų pasaulis ir dar kartą primena mums visiems, kad nevalia vertinti knygos pagal jos viršelį...

Jeigu jau užsiminiau apie sektas, tikriausiai vertėtų plačiau jas aprašyti. Pasaulyje egzistuoja tūkstančiai tokių sektų su skirtingais tikslais ir požiūriais į gyvenimą.  Dažniausiai sektų nariai ieško tokių aukų savo gretoms papildyti, kurios iš pažiūros gali atrodyti labai nusivylę ir nepasitikintys savimi. Sektantams išorinis pasaulis - nuodėmių ir paklydimų kupinas katilas. Dažnai tokios religinės organizacijos būna labai pavojingos ir dažnai baigiasi narių mirtimis, todėl yra labai svarbu nepasiduoti "religingųjų" hipnozėms, kurios prisistato esą Jėzaus Kristaus pasiuntiniai žemėje ir kad jiems buvo įsakyta padaryti vieną ar kitą. Manau, kad jaunimas Lietuvoje ir taip nėra labai religingas, aišku tai priklauso nuo šeimos požiūrio ir vertybių, bet nuoširdžiai patariu nesivelti į jokius pokalbius su žmonėmis, kurie, rodos, nekaltai kviečia padiskutuoti apie religiją...

Siejant religines sektas su romanu, galiu papasakot šiek tiek plačiau apie čia aprašomą sektą, nes jos vaidmuo kūrinyje yra itin svarbus. Visų pirma ir svarbiausia - Lenka priklausė šiai draugijai ir savaime gudrioji Snieguolė buvo įtraukta į šią painiavą. Sektantai vadino save Baltąja šeima, buvo labai garsūs visoje Čekijoje ir tikėjo esą kraujo giminės su Jėzumi. Šie sektantai buvo plačiai aptarinėjami spaudoje ir buvo įsakyta tam tikroms įstaigoms sekti šiuos žmones, galinčius kelti pavojų civiliams...

Knygos eigoje daugiau susipažinsite su seserimis ir jų santykių vystymųsi, sutiksite ir daugiau veikėjų na ir žinoma nebus apsieita be veiksmo epizodų. Man pasirodė įdomu tai, kad ši knyga beveik niekuo nesusijusi su pirmąja serijos dalimi ir ją galima skaityti kaip visai atskirą kūrinį. Ankstesnėje dalyje sutikti veikėjai čia liko užmiršti ir vietoj jų atsirado naujų. Įdomu kaip bus su trečiąja trilogijos knyga: ar autorė nuspręs sugrąžinti kažkurios dalies veikėjus ar vėl iš naujo sukurs dar vieną pasakojimą...

"Raudona kaip kraujas" knygoje tikrai buvo pasigęsta romantikos, skaitytojams ir man buvo kilę įtarimų, kad galbūt Snieguolė ims simpatizuoti vienam iš savo draugų, bet taip neatsitiko. Salla Simukka "Balta kaip sniegas" dalyje atvėrė skaitytojams akis ir pažėrė visai nenumatytų detalių. Šiame kūrinyje ryškiai aprašyta dar viena veikėja, likusi Snieguolė gimtinėje. Jos vardas buvo Liepsna ir tai buvo Snieguolės sielos draugė... Neatskleisiu jokių detalių, bet iš tiesų dėl šių elementų knyga man priminė mylimą Cat Clarke kūrinį "A kiss in the dark", kurį tikrai labai rekomenduoju ir tikiuosi sulaukti jo Lietuvoje.

Iš tiesų "Balta kaip sniegas" man patiko kur kas labiau nei pirmoji dalis, galbūt tam įtakos turėjo mano anksčiau išgirtas unikalios temos pasirinkimas. "Balta kaip sniegas" yra visai neilga ir labai greitai skaitosi, todėl pakaks kelių valandų ir jau žinosite tolimesnius Snieguolės nuotykius ir visas įmantrybes, aprašytas kūrinyje.
Vėlgi priminsiu nepraleisti išskirtinės progos susitikti autorę knygų mugėje ir išgirsti jos pasakojimą apie savo trilogijos kūrimą. Autorė taip pat dalins autografus, tad nepamirškite pasiimti ir jos parašytų knygų kartu su savimi.

Aš dalyvausiu 2015m. Knygų mugėje ir susitikime su rašytoja Salla Simukka, o tu? :)

Susan Ee "Pasaulis Po to"

Neskaičiusiems pirmosios dalies "Angelų įsiveržimas" šio aprašymo nepatartina skaityti.

"Angelų įsiveržimas" 

Tikriausiai puikiai žinote apie žaibo greičiu išpopuliarėjusią autorę Susan Ee ir jos trilogiją "Angelų įsiveržimas". Nekantraudama pristatau jums ir antrosios dalies "Pasaulis Po to" aprašymą ir iš anksto labai rekomenduoju visą knygų seriją.

Šiek tiek priminimų apie pirmąją serijos dalį:

Pabaigoje knygos įvyko šiurpi kulminacija, kurios metu Penryn rado savo septynmetę sesutę, kurios paieškos ir buvo plačiausiai aprašomos  dalyje. Deja, sesei buvo sudarkytas veidas, ji buvo sužalota ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Nukentėjo ir pati Penryn, nes jai įgėlė Skorpionas ir visi galvojo, kad mergina mirė, nors iš tiesų liko paralyžiuota. Rafas, tikėjęsis susigrąžinti savo ankstesnįjį gyvenimą, per klaidą gavo ne savo, bet demono sparnus, o tariama Penryn mirtis paveikė jį itin stipriai. Vaikinas atsiskyrė nuo Penryn, grąžinęs jos kūną šeimai, o pats patraukė savo keliais....

Jau pabaigusi "Angelų įsiveržimas" ėmiau daug tikėtis ir iš antrosios dalies "Pasaulis Po to", nes autorė Susan Ee sugebėjo mane pririšti prie istorijos. Dažnai būna taip, kad nusprendusi paskaityti trilogiją, perskaitau vieną jos dalį, tuomet padarau pertrauką skaitydama kitokias knygas ir tada vėl grįžtu prie tos pačios trilogijos, kad liktų gilesnis įspūdis, bet šį kartą buvo atvirkščiai: nuo pirmos dalies peršokau prie kitos ir dar greičiau ją perskaičiau...

"Pasaulis Po to" pasakoja apie Penryn tolimesnį gyvenimą žmonių pasipriešinimo stovykloje. Atgavusi savo natūralią poziciją, mergina daug galvojo apie savo seserį, visą žmoniją ir Rafą... Likęs angelo kardas priminė jai apie vaikiną ir sugrąžino pačius gražiausius prisiminimus bei tuo pačiu neleido mums, skaitytojams, nuliūsti dėl išsiskyrusių jaunuolių kelių...

Antrojoje dalyje veiksmas buvo sukoncentruotas į žmonių pasipriešinimą angelams ir visai jų "revoliucijai". Penryn su savo mama ir sesute taip pat buvo pasipriešinimo dalyvės, o Penryn atiteko ir svarbus vaidmuo, prilygstantis jos vaikų išgelbėjimui dar pirmojoje dalyje. Žiauriausios knygos akimirkos bent jau man pasirodė tos, kurios buvo susijusios su Penryn sesute, nes mažai mergaitei buvo itin sunku pritapti prie aplinkos ir ypač išvengti smerkiančių žvilgsnių. Maža mergaitė tiesiog nyko akyse, nes negalėjo pakankamai valgyti, niekuo nepasitikėjo... Vėlgi, jos likimas šioje knygoje toks pats svarbus kaip ir pirmojoje ir prives prie tam tikrų veiksmų ir Penryn.

Skaitydama šią dalį atkreipiau dėmesį ir į tai, kad autorė į fantastinį kūrinį įtraukė ir tokius žinomus pasaulio autoritetus kaip Steve Jobs ar Mark Zuckerberg. Nežinau ar jūs pakankamai informuoti, ar ne, bet priminsiu, kad Steve Jobs yra kompanijos Apple įkūrėjas, o Mark Zuckerberg - Facebook įkūrėjas. Šie du visiems puikiai pažįstami žmonės buvo ne tik trumpam paminėti, bet autorė tarsi nuspėjo, ką jie veiktų tokiomis sąlygomis, kai pasaulį užgrobė angelai...Iš tiesų pirmą kartą skaitydama fantastinį kūrinį atpažinau žinomus pasaulio atstovus ir net nežinau ar tai turėčiau vertinti teigiamai ar ne, nors buvo visai smagi patirtis...

Pasidalinsiu dar šiokiomis tokiomis savo interpretacijomis... Manau, kad "Pasaulis Po to" pagrindinė mintis yra, kad tikrasis blogis nėra demonai ir angelai, užgrobę žemę, bet patys žemės atstovai - žmonės, kurie kentėjo badą, mirtis, savo namų ir miestų sunaikinimą...Buvo atskleisti gyvuliški žmonių instinktai, kurie pasireiškia siekiant vieno - išgyventi.  Na, sunku ką nors paaiškinti, neatskleidžiant esminių detalių, bet ši mintis yra labai ryški ir aiški ir džiaugiuosi tokiu autorės pasirinkimu, nes susieti tokią realistišką, temą su fantastikos pasauliu, yra neįkainojama.

Pagrindinis klausimas, kuris mane ir visus kitus persekiojo, buvo susijęs su Rafu ir Penryn. Aš taip norėjau, kad jie susitiktų, verčiau puslapį po puslapio ir laukiau lemtingo ir tikriausiai neišvengiamo įvykio... Deja, negaliu pasakyti ar jis įvyko, ar jaunuolius kartu sutiksime tik kitose dalyse, bet esmė tame, kad ši knyga neleis jums nepasiilgti romantikos tarp šių veikėjų.

Privalau pasakyti pačia didžiausią autorės klaidą. Kaip žinote, Penryn yra vaizduojama kaip didvyrė, pasiruošusi paaukoti savo gyvybę dėl sesers gerovės, trokštanti padėti žmonijai ir palaikyti taiką... Mergina buvo tikra kovotoja visais atžvilgiais ir nebijojo pasipriešinti prieš nenugalimus priešus. Deja, net ir nežinau kodėl Susan Ee taip padarė, bet Rafo kardas, kuris atiteko Penryn, turėjo gauti ir naują pavadinimą, o Penryn sugebėjo pasirinkti patį tragiškiausią variantą, koks tik gali būti ir tai net labai nederėjo su pačia knyga ar jos mintimi... Net neužsiminsiu geriau ką Penryn be vardo padarė su kardu, teks išsiaiškinti patiems...

Apibendrinant visą knygą, galiu pasakyti, kad ji pranoks visus jūsų lūkesčius, net neabejoju tuo. Tiesą sakant, nežmoniškai laukiu trečiosios dalies, dar negaliu pasakyti ar ji paskutinė, nes kai kur skaičiau, kad bus 5 dalys, kai kur - 3. Bet tikrai labai laukiu trečiosios dalies ir tuo pačiu bijau, nes nežinau, ko tikėtis...Rekomenduoju!

Skaitytojų nuomonės:

Nėra jokių apibūdinančių žodžių kaip aš myliu šią dar tik įpusėjusią knygų seriją. Antra knyga netgi geresnė už pirmąją, o tai sako labai daug ką, nes antros knygos ne visada būna geros. TOBULAA!

Antrąją knygą skaičiau sulėtindama tempą nei pirmąją tam, kad kuo ilgiau pasimėgaučiau knyga! Nėra žodžių kuo taikliau apibūdinti šią knygą! Dievinu ją, kaip ir jos veikėjus! Jau laukiu jos tęsinio! Išskirtinė knyga!

Nuostabi knyga! Kai perskaičiau knygos pirmą dalį, kurią pasiėmiau iš bibliotekos pirmą pasitaikiusią, knyga pati mane įtraukė (tik pirmi puslapiai kiek "vilkosi"), nebegalėjau paleisti iš rankų. O tada turėjau (privalėjau) įsigyti 2 dalį.
Ne kiekviena rašytoja sugeba viską perteikti (ypač detales apie kovą ir kitas) taip realistiškai ir "įtraukti" skaitytoją", tad lenkiu galvą Susan Ee.
P.S. atsiprašau Stephenie Meyer gerbėjų, bet Susan Ee knygos daug geresnės.

Na ką gi. Knyga man ne itin patiko. Paskaitęs komentarus supratau einąs prieš daugumą, bet vis vien. Knyga manęs neįtraukė ir nesudomino. Pirmoji dalis buvo žymiai geresnė. Antrosios siužetas neįdomus, bent jau aš nepagavau jokios įtampos ar kulminacijos. Nepasakytum, kad ji nuobodi tikrai ne - tiesiog nei gera nei bloga - kiek geresnė nei paprasta. Skaityti galima.
Tiesą pasakius aš vis laukiau pabaigos ir užvertęs ją su palengvėjimu atsidusau. "Pagaliau!!!" pagalvojau. Tikrai tikiuosi, kad trečioji bus geresnė.

Kaip ir pirma dalis taip ir antra pilna fantazijos ir veiksmo. Tačiau į pagrindinį klausimą atsakymo vis dar neradau. Lauksim trečios dalies kur turėtų būti paaiškinimai visos šitos pasaulio suirutės. Demonizuoti angelai ir vienas angelas kuris tarsi visam tam priešinasi su paprastos paauglės pagalba. Keista bet savotiškai įdomi knyga, tik ją priskirčiau daugiau prie paauglių literatūros, kadangi labai lengvai ir greitai skaitosi.

George R R Martin "Varnų puota"

Neskaičiusiems pirmų trečių trilogijos "Ledo ir ugnies giesmė" dalių, šio aprašymo skaityti nepatartina.

Sostų žaidimas
Karalių kova
Kardų audra

Skaitydama įvairiausių nuomonių apie George R R Martin trilogiją esu girdėjusi, kad "Varnų puota" yra viena neįdomiausių dalių. Drįsčiau nesutikti, bet pateisinsiu šiuos žmones sakydama, kad po tūkstantį puslapių turėjusios "Kardų Audra" dalies "Varnų puota" buvo tarsi atokvėpis po itin įtemptų įvykių.

Visgi kuo pasibaigė "Kardų audra"? Daugybe mirčių: Jono Snou mylimosios Ygritės, visų nekenčiamo Džofrio, Sersėjos ir Džeimio tėvo Lordo Taivino ir daugybės kitų... Manau, kad jums patiems nesunku bus prisiminti visus įtemptus trečiosios dalies įvykius: karą, kovas prie Sienos, Karališkąsias vestuves ir daugybę klastingų ir nenumatytų posūkių.

Pirmiausia tikriausiai reikėtų aptarti neįprastai gudrų autoriaus sprendimą neįtraukti į šią dalį mėgstamiausių skaitytojų veikėjų: Daneiris, Jono Snou ir Tiriono. Taip taip, šioje dalyje labai menkai arba visai nieko nesužinosite apie šiuos mylimus veikėjus, kuriuos autorius paslėpė labai giliai, kaupdamasis kitoms serijos dalims. Manau, kad tai ganėtinai gudrus ir genialus sprendimas, nes tai tik sukelia dar daugiau intrigų ir noro paskaityti kitas trilogijos dalis.

Taigi, ko galima tikėtis iš "Varnų puotos"?. Atsakymas paprastas - geriau nesitikėkite nieko, nes esu tikra, kad būsite neteisūs. Autoriaus sugebėjimas suklaidinti skaitytojus ir tempti gumą yra labai ryškus ir pagirtinas. Šioje dalyje įvykiai orientuosis daugiausiai ties Karaliaus uostu, kur vyko permainos. Po mylimiausios sūnaus Džofrio mirties karaliumi tapo jo jaunesnysis brolis Tomenas, už kurį iki pilnametystės valdė jo mama Sersėja. Nesunku nuspėti, kad ši klastinga, bet protu pasižymėjusi moteris priims daugybę sprendimų, vardan jos pačios gerovės iš sūnaus saugumo. Iš tiesų man labai patiko skaityti santykius tarp jos ir Tomeno žmonos ledi Mardžerės dialogus, kai abi moterys, nekęsdamos viena kitos, stengėsi išlaikyti stabilią būseną ir neperplėšti viena kitai gerklių...

Šioje knygoje labai svarbūs buvo skyriai, susiję su kitomis karalystėmis. Jos buvo labai skirtingos, bet vienijo vienas bendras bruožas - visi vienaip ar kitaip siekė karūnos. Visgi karas, aprašytas "Karų audroje" nesibaigė, tiesiog šioje knygoje labiau buvo akcentuojami gynybinių ir strateginių planų kūrimai. Pavadinimas "Varnų puota" buvo duotas ne veltui, nes karalystėse vyko valdžių nepasidalijimai tarp tų pačių giminių atstovų...

Jeigu iki šiol dar neigiamai vertinote Sansą Stark, po šios dalies pakeisite nuomonę apie veikėją į gerąją pusę, nes pamažu autorius jus privers jus idealizuoti šią merginą, kuri drąsiai klausėsi nurodymų ir stengėsi išlikti nepastebėta savo tetos Ledi Lisos bokšte. Tiesa sakant, nuo šios dalies mergina buvo žinoma kaip Eleina, Mažojo Piršto pavainikė dukra. Rodos, nieko ypatingo, bet netikras tėvelis kurpė planus, kurie taip pat buvo susiję su siekiu gauti karūną. Pagrindinisjo ginklas ir buvo Vinterfelo atstovė - Sansa Stark...

Kita Vinterfelo mergaitė, Arija Stark, toliau savarankiškai ieškos savo gyvenimo kelio ir atsidurs žemėse, kur nesijautė sava, bet neturėjo kitos išeities. Nežinia kas laukia mergaitės ateities, bet esu tikra, kad George R R Martin ruošia ir Arijai kažką ypatingo. Tereikia sulaukti kitų dalių...

Nesunku teigti, kad "Varnų puotą" galima vadinti "Vesteroso moterys", nes tikrai galima atkreipti dėmesį, kad knygoje aprašomos labiau moterys ir jų sugebėjimas valdyti bei atlikti net ir vyrams būdingas pareigas.  Man tikrai patiko absurdiškos situacijos, autoriaus taiklūs pastebėjimai, kurie ne kartą vertė šypsotis.

Dabar rašau aprašymą ir negaliu patikėti, kiek pastangų autorius įdėjo į visą šią trilogiją. Juk šitiek daug intrigų, šitiek daug veikėjų ir skirtingų įvykių, kaip nepasiklysti šioje genialioje maišalynėje? Daugybė žmonių piktinasi, kad autorius taip ilgai rašo knygas, bet juk kartais verta palaukti vardan geresnio varianto nei dėl pigaus ir nuspėjamo. Mes, lietuviai, šiek tiek atsiliekam ir laukdami apie pusę metų, greičiau galime paskaityti išleistas knygas, nes šiuo metu visas pasaulis su nekantrumu laukia Šeštosios serijos dalies ir tai jau tęsiasi ne metus ir ne du... Netrukus pasivysime ir juos, bet tuomet jau dar ilgiau lauksime tęsinių... Visgi, pakentėti verta, ar ne?

Skaitytojai labiausiai liko patenkinti šio kūrinio pabaiga, kuri leidžia suprasti, kad sekanti dalis "Šokis su drakonais" bus labai ryški, kone tokia pati įspūdinga kaip ir "Kardų audra". Patikėkite, laukti tikrai verta, jau dabar nekantrauju paskaityti penktąją dalį, sužinoti daugiau apie mylimus ir pasiilgtus veikėjus, sužinoti šios dalies pabaigos baigtį ir patirti daugybę nuostabių valandų, skaitant.