Adi Alsaid "Pasiklyskime"

"Pasiklyskime" yra viena iš tų road-trip knygų, tokių kaip John Green "Popieriniai miestai" ar Gayle Forman "Tik viena diena". Iš tikrųjų, tikrai galvojau, kad tai bus tokia knyga, kurioje susitiks keturi jaunuoliai (pagal aprašymą) ir nuspręs kartu vykti į kelionę, kur galiausiai atsiras bent viena įsimylėjelių pora... Taip tikrai nebuvo ir tikrai džiaugiuosi dėl to, nes knyga pranoko mano lūkesčius ir ją 2014 metų apžvalgoje įvardijau kaip vieną geriausių tais metais perskaitytų kūrinių!

"Pasiklyskime" yra kūrinys apie jaunuolius Hadsonas, Bri, Eliotas ir Sonia, kurie buvo visiškai nesusiję tarpusavyje, gyveno skirtingose Amerikos valstijose ir turėjo savus gyvenimas bei savas problemas. Vienintelis dalykas, kuris juos siejo, buvo Leila. Paslaptingoji mergina, kuri turėjo tikslą apsilankyti Aliaskoje...

Šį kartą pasinaudosiu tuo knygų aprašymo būdu, kai viską stengsiuosi perteikti per pačius veikėjus.
Hadsonas buvo pirmasis veikėjas Leilos kelyje. Vaikinas dirbo savo tėčio automobilių servise ir skaičiavo valandas iki svarbiausio interviu jo gyvenime. Vaikinas su tėčiu jau seniai planavo, kad Hadsonas taps gydytoju ir labai priartėjo prie svajonės išsipildymo, kurį sutrukdė ne kas kitas, bet pro šalį važiavusi Leila, kuriai reikėjo pagalbos taisant automobilį... Hadsonas iš karto suprato, kad Leila yra viena iš tų merginų, kurios užpildo tavo gyvenimą ir negalėjo nustoti galvoti apie ją... Taip jie kartu praleido visą nuotykių kupiną naktį...

Bri buvo antroji Leilos kelyje pasimaišiusi veikėja. Bri buvo maištautoja, kuri po tėvų mirties pabėgo iš sesers namų, nes nebegalėjo jos pakęsti. Mergina viena klaidžiojo jau devynis mėnesius ir stengėsi išgyventi ir netikėtai sutiko Leilą. Merginos kartu praleido nemažai laiko, diskutavo apie Bri iškilusias problemas ir galiausiai pakliuvo į bėdą, kuri privertė Bri pergalvoti savo santykius su sese...

Eliotą kiekviena mergina pavadintų svajonių vaikinu. Romantiškasis jaunuolis išleistuvių (prom) naktį nusprendė prisipažinti apie savo jausmus geriausiai draugei, bet viskas susiklostė taip, kad draugė jį atstūmė ir sudaužė vaikino širdį... Vaikino susitikimas su Leila įvyko tada, kai mergina netyčia jį sužalojo savo automobiliu ir jis pats pasipasakojo savo istoriją. Leila nebūtų Leila, jei nebandytų padėti savo naujajam draugui, todėl kartu jie sugalvojo planą...

Paskutinė Leilos sutikta veikėja buvo Sonia. Ko gero ši merginų istorija labiausiai man patiko, nes tai, ką jos patyrė būdamos kartu vos vieną parą, būtų lengvai galima surašyti atskirai ir išleisti atskirą knygą. Sonia prarado savo mylimą vaikiną, kuris netikėtai žuvo. Bet gyvenimas tęsėsi, ji daug bendravo su mylimojo artimaisiais ir netikėtai gavosi taip, kad pamilo kitą vaikiną, kuris buvo vienaip ar kitaip susijęs su ta šeima. Sonia labai blogai dėl to jautėsi, nes manė, kad blogai daro savo žuvusio mylimojo atžvilgiu. Viskas susiklostė taip, kad Sonia su Leila atsidūrė kitoje šalyje, bet joms teko grįžti atgal į vestuves, iš kurių Sonia pabėgo, nes mergina turėjo jaunikio ir nuotakos žiedus... Deja, tai padaryti nebuvo itin lengva, nes Sonia pametė pasą, kurio reikėjo, norint grįžti į šalį...

YOLO (You Only Live Once). Šis žodis geriausiai apibūdina pačią istoriją. Viskas, ką darė Leila ir kiti veikėjai buvo nepakartojama, rizikinga. Man tikrai buvo įdomu skaityti apie visus šiuos veikėjus ir labai troškau sužinoti daugiau apie pačią Leilą, kas padaryti buvo tikrai sunku. Kiekvienas skyrius buvo vis apie kitą veikėją, kuriam geraširdė Leila vienaip ar kitaip padėjo, bet tai nepadėjo man, kaip skaitytojai, atskleisti Leilos asmenybę. Neišduosiu paslapties, kas įvyks kūrinio pabaigoje, kokia bus kulminacija, bet pasakysiu tai, kad Leila pasieks užsibrėžtą tikslą Aliaskoje pamatyti Northern lights. Visam šiam reikalui buvo labai svarbi priežastis apie kurią sužinosite labiau pažinę šią paslaptingąją merginą. Įdomiausia, kad ji pati nusprendė padėti visiems jaunuoliams, bet pagrindinis klausimas, iškeltas šioje knygoje: "O kas padės pačiai Leilai?" Kai kuriems jų poelgiams reikėjo turėti daug drąsos, bet tebūnie. Juk gyvename vieną kartą, ar ne? Manau, kad jaunuolių nuotykiai, aprašyti "Pasiklyskime" yra puikūs pavyzdžiai gyvenimų, apie kuriuos svajojame, bet nedrįstame įgyvendinti. Ypač pati pagrindinė veikėja Leila yra puikus YOLO pavyzdys, nes jeigu ne ji, visi kiti 4 veikėjai nebūtų radę atsakymų į savo klausimus ir nebūtų išsprendę savo problemų...

Kūrinys iš tikrųjų paliko man neišdildomą įspūdį ir manau, kad negalėjo pasibaigti geriau. Viskas baigėsi taip, kaip turėjo. Iš tiesų man labai patiko kiekvieno viršuje aprašyto veikėjo istorijos ir gyvenimai, viskas tikrai bus unikalu ir gyvenimiška. Manau, kad kiekvienas skaitytojas atras kažką artimo sau, kai paskaitys visų veikėjų istorijas.

Skaitydama "Pasiklyskime" radau labai daug detalių, kurios man priminė kitas mėgstamas knygas.  Pavyzdžiui skirtingų veikėjų istorijos priminė kūrinį "Aš neskęstu, tik mojuoju", kelionė priminė "Popieriniai miestai", radau net sąsajų su knyga "Aliaskos beieškant", o pati Leila man priminė merginą, kuri aprašyta pačiame pirmame šio blogo aprašyme "Žvaigždė"... Galiu vardinti ir vardinti, bet iš tiesų manau, kad šie panašumai labai pritraukiantys, nes jie leidžia prisiminti kūrinius, kurie taip pat paliko neišdildomą įspūdį, sukėlė virpulį kiekvieno širdyje.

Pagaliau, praėjus daugiau nei metams laiko po pirmo karto, kai skaičiau šį kūrinį, galiu džiaugtis, kad jis yra išleistas jau ir lietuvių kalba, nors jūs šiame bloge ir sulaukėte aprašymo pagal anglišką variantą. Esu tikra, kad nenusivilsite, nes tai man asmeniškai labai artima ir duag jausmų sukelianti knyga, kurią pati rekomendavau išleisti.

Waris Dirie "Dykumų gėlė"

Šį kartą pristatau Jums labai ypatingą romaną apie tikrus išgyvenimus. Istorija, aprašyta šioje knygoje yra labai įkvepianti ir pamokanti: ji motyvuoja siekti savo užsibrėžtų tikslų ir nepasiduoti, nes visuomet gali atsidurti ir blogesnėje situacijoje. Manau, kad čia labai tiks mano mėgstamiausia frazė - "Everything will be okay in the end. If it is not okay, it is not the end".

Autorė Waris Dirie ir yra šio romano pagrindinė veikėja. Tai tarsi jos autobiografija, kuri pasakoja jos gyvenimo istoriją.  knygą naudosiu sulietuvintą vardo versiją Varis ir papasakosiu, ko tikėtis iš šio nuostabaus kūrinio.

Pasakojimas prasidėjo nuo ankstyvos Varis vaikystės. Mergaitė buvo kilusi iš Afrikos, iš Somalio. Jos gimtinėje buvo priimtini visai kitokie dalykai nei šiuolaikiniame moderniame pasaulyje. Varis šeima buvo klajokliai, jie niekada neužsibūdavo vienoje vietoje ir klajodavo dykumose, jie neturėjo daugybės turto ir sukauptų daiktų, miegodavo po atviru dangumi. Vienintelis šeimos vienytojas buvo meilė ir pagarba viens kitam.

Deja, Somalio gyventojai, kaip ir daugelis kitų Afrikos šalių, turėjo tradiciją, kuri sužaloja mergaites. Sulaukusios tam tikro amžiaus jų genitalijos būna apipjaustomos. Varis nebuvo išimtis ir taip pat patyrė šį košmarišką išgyvenimą, nors įdomu buvo tai, kad būdama vis dar vaikas, ji nesuprato žalos poveikio ir net troško greičiau sulaukti "ceremonijos". Deja, pati procedūra jai kainavo daugybę skausmo valandų ir komplikacijų, pakenkusių jos gyvenimui...

Tuomet Varis pasakoja savo tolimesnę istoriją ir apie pabėgimą iš namų, kuris įvyko ne dėl baisių apipjaustymų, bet dėl to, kad jos tėvas surado jai vyrą ir norėjo ją atiduoti, kai jai buvo vos 13 metų. Mergaitė nenorėjo atsiskirti nuo šeimos, todėl nusprendė rizikuoti ir pabėgti.

Gyvenimas nebuvo labai gailestingas: Varis patyrė daugybę nuosmukių ir išgyvenimų, bet visa tai jos nesustabdė ir vedė pirmyn. Galiausiai viskas susiklostė taip, kad mergina atsidūrė Anglijoje, kai visai nemokėjo kalbos ir net nežinojo elementarių gyvenimo taisyklių, nuostatų. Bet tai nebuvo problema ir Varis sugebėjo susidoroti su jai skirtais gyvenimo iššūkiais.

Įdomiausia buvo stebėti rašymo stiliaus kaitą. Pasakojimai apie vaikystę buvo aprašyti labai paprastai, labai naiviai ir "neišmanėliškai". Bet juk taip ir buvo, mažoji Varis juk nieko nesuvokė apie gyvenimą pagrindiniame pasaulio žemyne. Vėliau, metams bėgant, Varis susipažino su pasauliu ir ėmė asimiliuotis su civilizuotais gyventojais, todėl jos žodynas ir mąstysena labai pasikeitė.

Įdomus faktas apie šią knygą  yra tai, kad ji yra apie modelio gyvenimą. Taip taip. Neatskleisiu kada, kur ir kaip viskas prasidėjo, bet visgi taip ir buvo. Varis tapo itin garsiu modeliu, bet turėjo labai daug iškentėti ir išsikovoti savo jėgomis, kad pasiektų viską, ko pasiekė.

Knygoje aprašyti ir garsūs žmonės kaip Merlin Monroe, Naomi Campbell ir kiti. Su šiomis ir kitomis įžymybėmis Varis turėjo progą susipažinti ir artimiau susibendrauti. Taip pat Varis nusifilmavo ir viename garsiausių filmų apie Džeimsą Bondą. Iš tiesų, kelios situacijos, buvo vertos aukso medalio, bet juk taip iš tikrųjų kažkada ir buvo...

Varis asmenybė buvo neapsakomai įkvepianti. Moteris niekada nekaltino savo tėvų ar tautos už jai padarytą žalą. Ji puikiai suprato, kad tokiose dykynėse gyvenantys žmonės turi savo tradicijas ir nusistatymus, todėl jie tikrai negalėjo nuspėti, kaip tokie dalykai kenkia jų dukterims. Varis buvo labai ambicinga ir užsispyrusi, kas man labai įstrigo ir patiko. Šios dvi savybės vedė ją tinkamu keliu ir be jų ji nebūtų pasiekusi tiek daug savo gyvenime. Tam tikrose situacijose, visiškai svetimame pasaulyje, Varis sugebėjo išsilaikyti ir net iškilti - manau, kad daugiau nieko nereikia ir pridurti, nes tokių žmonių šiais laikais beveik nerasi.

Knygos pabaigoje, be įvairiausių esminių įvykių, Varis ėmė bendradarbiauti su įvairiomis organizacijomis, kurių tikslas išlaikyti taiką pasaulyje. Varis papasakojo savo gyvenimo  ir prisidėjo prie daugybės moterų išgelbėjimo nuo to, ką ji patyrė - nuo apipjaustymo. Varis sutinka su mintimi, kad gyvenimas norėjo, kad ji atsidurtų ten, kur ir buvo. Gyvenimas jai parengė tokius iššūkius dėl garbaus tikslo ir svarbiausia, kad ji nepasidavė.

Beveik visada mėgstu aptarti knygos pavadinimus, bet šį kartą mane labiau sudomino pats viršelis. Jeigu dar nenuspėjote, atskleisiu jums pasakydama, kad knygos viršelyje yra pati Varis ir tai yra vienas iš jos kaip modelio darbų. Nuotrauka buvo padaryta dar gerokai prieš imant rašyti knygą, todėl ji nebuvo visiškai suplanuota, bet geresnio varianto šiai knygai nebūtų galima net rasti.

Rekomenduoju šią knygą iš visos širdies ir manau, kad Jus ši istorija ne tik sudomins, bet ir praturtins Jūsų išmanymą apie pasaulį ir apie besivystančias Afrikos šalis. Kiekvienas iš mūsų turėtume suvokti apie tokius dalykus ir jų svarbą, kad galėtume prisidėti prie to sustabdymo. Negaliu pasakyti tikslaus amžiaus, kuriam labiausiai tiktų šis kūrinys, bet esmė tame, kad istorija parašyta labai lengvai ir įtaigiai, todėl galite nedvejodami pabandyti, nes aš bent jau likau pakerėta!

Skaitytojų nuomonės:



Nuostabi knyga! Verčianti susimąstyti, kaip gera, kad gimiau Lietuvoj. Kur kultūra ir papročiai nėra tokie žiaurūs kaip Somalyje, kur turime visus patogumus ir visas galimybes pildyti savo svajones, troškimus ar tiesiog kasdieninius poreikius... Knyga priverčia susimąstyti, kas darosi ten, kur mūsų nėra, kodėl vyksta tokie dalykai. Autorės Varis pasidalinimas išgyvenimais parodo, kad viskas įmanoma: išsigelbėti, pakeisti, išgyventi, pasiekti... Viską tu gali, kai kažko labai nori.

Knyga tikrai verta dėmesio.
Labai džiugu yra tai, jog Waris kovos dėka, 2012 metų rugpjūtį, Somalyje įstatymiškai uždrausta daryti moteriškų genitalijų apipjaustymus! Be abejo, tai nepakeis žiaurių tradicijų bei suvokimo iš karto ir šios tradicijos tęsis, tačiau jau išgelbėta ne viena moteris!

Buvau ir anksčiau girdėjusi apie genitalijų pašalinimą, bet pasakojimas iš tai patyrusios moters lūpų tikrai sukrėtė. Tai prilygsta patiems žiauriausiems kankinimams. Kiek skausmo ir beprasmių mirčių, išgyvena tik atspariausios. O civilizuotas pasaulis prieš šias sveiku protu nesuvokiamas tradicijas bejėgis.

Knyga tikrai patiko. Nors žiauri, bet pamokanti istorija, kaip siekti savo svajonių ir susikurti savo karjerą turint ryžto ir atkaklumo, nenuleidžiant rankų. Ko daugeliui labai trūksta. O ypač tokiomis baisiomis sąlygomis, kur papročiai mūsų akimis atrodo tiesiog siaubingi. Patiko, kad yra nuotraukų, labiau įsijauti į į siužetą. Sukrečianti istorija. Verta paskaityti, kad suprastum kaip gerai pats gyveni.
Perskaičiau šią knyąa taip greit kaip net nebūčiaukada pagalvojusi, kad galėsiu skaityt kokia nors knyga, nes netgi neskaitau, bet šita knyga kažką turėjo tokio nepaprasto - gal dėl to kad ji tikra, neišgalvota. Taip sukrėtė šios stiprios dvasiškai ir fiziškai moters istorija. Nebūčiau niekad net pagalvojusi, kad tokie baisus žiaurumai vis dar vyksta šiuolaikiniame pasaulyje.


Knyga tikrai patiko. Nors žiauri, bet pamokanti istorija, kaip siekti savo svajonių ir susikurti savo karjerą turint ryžto ir atkaklumo, nenuleidžiant rankų. Ko daugeliui labai trūksta. O ypač tokiomis baisiomis sąlygomis, kur papročiai mūsų akimis atrodo tiesiog siaubingi. Patiko, kad yra nuotraukų, labiau įsijauti į į siužetą. Sukrečianti istorija. Verta paskaityti, kad suprastum kaip gerai pats gyveni.

Soman Chainani "Gėrio ir blogio mokykla"

"Gėrio ir blogio mokykla" romaną galima apibūdinti kaip multikultūrinį kūrinį ne dėl jo siužeto, bet dėl išorinių savybių. Romano autorius yra kilęs iš Indijos, bet nuo mažens gyvenantis Amerikoje, viršelis man primena anime veikėjus, būdingus Japonų kultūrai, o pasakų motyvas, ryškėjantis kūrinyje, primena labai tradiciškas pasakas, kokias mes mintinai mokame nuo mažų dienų. Išties įdomus sutapimas, kuriuo norėjau pasidalinti, bet esmė yra ne kūrinio apipavidalinimas, o siužetas, kuris įtraukia nuo pat pirmųjų knygos puslapių.

Istorija pradedama dvejų merginų draugystės įžadais. Agata ir Sofija gyveno pasaulyje, kuriame egzistavo kitas pasaulis - pasakų. Viršelis kuo puikiausiai atspindi merginų išvaizdą, nes Agata atitinka tamsiąją merginą, o Sofija šviesiąją - visai kaip ir jų vardai. Šis išvaizdų kontrastas pasirinktas ne veltui, nes abi merginos priklausė magiškajam pasauliui, kuriame egzistavo piktosios raganos ir princesės, kurių pagrindinis gyvenimo tikslas susirasti mylimus princus. Rodos, neseniai prasitariau apie tradicinių pasakų motyvą, bet viską pakeičia faktas, jog šios dvi priešingybės buvo neišskiriamos draugės, kurių likimai iškrėtė joms pokštą...

Patekusios į puikiai visiems žinomą gėrio ir blogio mokyklą, merginos suvokė pakliuvusios ne ten, kur turėjo. Visų pirma, nuožmioji Agata, iš prigimties tikėjusi savo blogosiomis galiomis, pateko į gėrio mokyklą, o Sofija priešingai - į blogio. Šis autoriaus sprendimas buvo labai ryškus ir puikiai apgalvotas, nes įvykiai, kuriuos nulėmė būtent šis nesusipratimas, ne tik leido geriau suvokti merginų pasaulius, bet ir atrasti tamsiąją istorijos pusę.

Knyga ypatinga savo idėjomis: kova tarp gėrio ir blogio, draugystės svarba. Manau, kad autorius norėjo pabrėžti, kad iš tiesų aplinka gali būti vienas iš svarbiausių faktorių, nulemiančių asmenybės pokyčius. Vien tai, jog šviesiajai Sofijai teko leisti laiką kartu su užsispyrusiomis ir įžūliomis merginomis, paveikė merginą, kuri turėjo išsikovoti savo vietą po saule. To neprireikė Agatai, kuri pateko į gėrio pasaulį, kuriame buvo priimta kaip ir daugelis kitų merginų. Svarbiausia čia buvo įsitikinimai ir tik jūs patys galėsite sužinoti, ar jie turės įtakos charakterių pokyčiams...

Jeigu įsivaizduojate, kad romane bus aprašomos pasakiškos istorijos, visada besibaigiančios laimingai, labai klystate. "Gėrio ir blogio mokykla" turi labai tamsią pusę, kuri tik sukelia dar didesnę intrigą. Knygoje bus labai daug veiksmo, nuotykių, nesusipratimų, juoko ir liūdnų akimirkų, verčiančių susimąstyti apie tikrąsias vertybes ir šios knygos idėjas, kurias atskleidžia autorius.

Jeigu manęs paprašytų išskirti vieną merginą, kuri man labiau patiko, nedvejodama atsakyčiau, kad tai buvo Agata. Na, manau, kad čia tokią nuomonę susidarytų kone kiekvienas skaitytojas, bet noriu šiek tiek paaiškinti kodėl. Sofija sugebėjo atskleisti ir neigiamų savybių, kurios man pasirodė įkyrios. Toks jausmas, kad Sofija nieko daugiau nenorėjo tik, kad gyventi dėl savęs ir susirasti princą... Labai egoistiškas požiūris... Agata buvo visiškai kitokia: kol Sofija rūpinosi tik savimi, Agata rūpinosi ir savimi, ir drauge. Taip pat Agata išsiskyrė kaip veikėja, kuri atrado tikrąjį aš ir tikrąjį gyvenimo džiaugsmą, suprato egzistencinę gyvenimo prasmę, ko linkiu kiekvienam.

"Gėrio ir blogio mokykla" man priminė apie seniai skaitytą trilogiją "16 mėnulių". Abi knygos susijusios su magijos pasauliu ir knygų autoriai turi panašų rašymo stilių, kuris įtikins ne vieną abejingą skaitytoją. Man asmeniškai labai patiko "16 mėnulių", o "Gėrio ir blogio mokykla" pranoko visus lūkesčius, keista, kad tik neseniai sužinojau apie tokią knygą. O dabar sukluskite mažosios skaitytojos, nes jeigu kažkada arba gal dar ir dabar mėgstate filmuką Winx, tuomet šio kūrinio tikrai negalite praleisti, nes tai labai primena šį mano vaikystėje mylėtą animacinį serialą.

Įdomu yra tai, jog "Gėrio ir blogio mokykla" nesibaigia ties 460 puslapiu, nes yra ir daugiau trilogijos dalių. Kol kas išleistos 3 dalys ir negaliu pasakyti ar trečioji yra paskutinė, ar dar galime sulaukti daugiau. Belieka tikėtis, kad Lietuvoje visgi sulauksime sekančių serijos dalių, vertų kiekvieno skaitytojo dėmesio. Rekomenduoju šį kūrinį visiems, kurie užaugo klausydami ar skaitydami pasakas. Toks nuostabus ir kerintis pasaulis palies jūsų širdis ir neliks abejingų dvejoms pagrindinėms veikėjoms. Yra žinoma, kad kūrinys yra skirtas maždaug 10-15 metų skaitytojams, todėl būtent jums ir rekomenduoju šį džiaugsmą, bet tuo pačiu kviečiu paskaityti ir vyresnius paauglius, nes aš, būdama 18 metų sugebėjau atrasti artimų sau akimirkų.

Jessica Sorensen "Ela ir Mičas amžinai"

Neskaičiusiems pirmos dalies "Elos ir Mičo paslaptis" šio aprašymo nepatariu skaityti.

Tikriausiai prisimenate dar 2014 metais išleistą knygą "Elos ir Mičo paslaptis". Kiek skaitinėjau įvairių puslapių komentarus, visi skaitytojai atsiliepė labai puikiai apie ją ir beveik kiekviename komentare klausdavo, kada pasirodys kita dalis. Štai, leidykla Alma littera suskubėjo dėl skaitytojų ir ką tik knygynuose pasirodė antroji serijos dalis.

Elos ir Mičo paslaptis

Šiek tiek kaip visada priminsiu, kas įvyko pirmojoje knygoje: Viskas prasidėjo tada, kai Ela dingo aštuoniems mėnesiams ir niekas nežinojo kur ji buvo. Ji pabėgo nuo savo gyvenimo tada, kai sužinojo tiesą apie jos draugo Mičo jausmus jai, kai visi įvykiai susidėjo į vieną vietą ir ji nebegalėjo gyventi su savo kančiomis. Labiausiai ją pastūmėjo pabėgti kaltės jausmas, kurį ji jautė dėl mirusios mamos... Grįžusi į gimtąjį miestą, Ela sutiko Mičą, jiedu išsiaiškino ir nebegalėjo atsispirti vienas kitam, kad ir kaip stengėsi. Galiausiai knygos pabaigoje buvo atsakyta į visus klausimus ir viskas baigėsi tuo, kad Miča sužinojo apie būsimą savo grupės turą, o Ela tęsė savo mokslus.

"Ela ir Mičas amžinai" prasidėjo panašiai kaip ir baigėsi pirmoji dalis. Praėjus tam tikram laiko tarpui, Ela leido laiką kartu su draugais Ethan ir Lila, o Mičas koncertavo ture, kuris, deja, greitai baigėsi... Matote, Ela jautėsi itin blogai dėl to, kad gyveno atskirai nuo mylimojo, kad negalėjo jam pasiguosti, nes merginą užpuolė vidinė krizė dėl to paties kaltės jausmo bei dėl tėvo potraukio alkoholiui. Nors visi įkalbinėjo paprašyti Mičą nutraukti turą, ji to nepadarė, bet vaikinas pats nutraukė savo koncertinę veiklą ir grįžo pas Elą jai padėti, nors pats teigė, kad taip padarė dėl to, kad blogai jautėsi savo grupėje.

Nuo šios akimirkos visa šios knygos istorija bus pasakojama šiems veikėjams būnant kartu. Pamažu Ela ims svarstyti dėl savo ateities, nes kol kas, ji nežinojo ko norėjo iš savo gyvenimo, bijojo ateities kartu su Miču. Dėl šios priežasties ji pasielgė neapdariai ir pasakė siaubingą dalyką savo vaikinui, kas privertė juos vėl atitolti vienam nuo kito. Tiesa buvo greitai išaiškinta ir toliau jiedu laiką leido kartu. Tik kaip draugai, nes Elai reikėjo laiko susivokti savo jausmuose ir noruose.

Tolimesnėje eigoje sužinosite kas visgi laukia šių įsimylėjėlių: ar jie nuspręs likti kartu, ar kurti gyvenimus atskirai. Taip pat nemažai laiko bus skirta Elos santykiams su jos pačios tėvu ir Mičo santykiams su jo tėvu. Matote, Mičos tėvas visą gyvenimą gyveno atskirai nuo sūnaus ir jo motinos, buvo sukūręs kitą gyvenimą, turėjo kitą šeimą, ir atsitiko taip, kad jam prisireikė pagalbos, o padėti galėjo tik sūnus Mičas...

Jeigu manėte, kad pirmoji serijos dalis yra labai aistringa ir kupina meilės nuotykių, šioje dalyje to sulauksite kelis kartus daugiau, nes būtent visa istorija pagrįsta Elos ir Mičo santykiais lovoje. Šią knygą galima lyginti su "Penkiasdešimt pilkų atspalvių". Vienintelis skirtumas tas, kad "Ela ir Mičas amžinai" yra skirta kur kas jaunesnei auditorijai, nors po tokių audringų aprašymų sunku nusakyti kokiam amžiui tinka šis kūrinys.

Nemeluosiu, šia dalimi šiek tiek nusivyliau. Kai rašiau, kad "Elos ir Mičo paslaptyje" buvo nagrinėjama komplikuota ir problematiška jaunuolių istorija, čia to pasigedau, nes tai priminė gan paprastą knygą, kuria siekiama įtikti paaugliams skaitytojams. Paaiškinsiu kodėl taip manau. Matote esu skaičiusi daugybę knygų, todėl mėgstu jas lyginti vienas su kitomis. Nors esu gerbėja tokių kūrinių, kuriuose susiduriama su jaunimo problemomis, neatsisakau paskaityti tokių knygų, kaip "Ana ir Prancūziškas bučinys", kurios būna itin paprastos, bet savaip traukiančios. Šioje knygoje veikėjai man pasirodė tokie žmonės, kokių pati asmeniškai labai nemėgstu. Pirma priežastis yra ta, kad Ela buvo kalta, kad Mičas nutraukė turą ir atsisakė savo svajonės. Juk argi galima taip daryti? Merginos, tikiuosi jūs nekontroliuojate savo draugų ir neverčiate jų aukotis dėl savęs. Nors autorė pateisino Elą įvairiais faktoriais, vistiek esmė buvo aiški. Toliau pats išsiskyrimas, po kurio Ela su Miču turėjo praleisti laiko atskirai ir apgalvoti savo norus. To nebuvo, nes visą visą laiką jie leido kartu. Ir ne kaip draugai, o kaip tikri meilužiai. Taip, taip. Drąsiai galiu vartoti šį apibūdinimą po to, kai aprašiau jų santykius praeitoje pastraipoje. Tiesiog save gerbiantys žmonės taip nesielgtų ir nemeluotų sau patiems. Nežinau kokioje negyvenamoje saloje būdama autorė parašė šią dalį, bet ji manęs neįtikino.

Šiaip rekomenduoju šį kūrinį visgi paskaityti ir susidaryti savo nuomonę apie jį. Mano nuomonė tikriausiai aiški: susižavėjau pirmąja dalimi, o iš šios tikėjausi kiek daugiau. Bet tai tikrai nereiškia, kad ir jums taip nutiks. Gerai pagalvojau ir rekomenduočiau šią knygą skaityti nuo 16 metų, nors dėl paprasto siužeto tiks ir jaunesniems.