Rebecca James "Tobula klasta" ir Anne Sophie Brasme “Aš kvėpuoju”

Šį kartą aprašysiu dvi knygas vienu metu. Kodėl? Netrukus sužinosite.

 Rebecca James "Tobula klasta"

 Tobula klasta" - australų autorės R. James debiutinis romanas, jau verčiamas į 30 kalbų. Tai psichologinis trileris, skirtas jaunimui, - tikra keršto anatomija, priverčianti kiekvieną skaitytoją neatplėšti akių nuo istorijos. Autorė parašiusi šį kūrinį uždirbo milijonus,o jos populiarumas lyginamas net su garsiąja S.Meyer.

            Netikėtai mergina po tragiškos sesers mirties persikrausto į kitą vietą ir stengiasi pradėti gyvenimą iš naujo, su kitu vardu, kitais draugais, kita mokykla. Gyvenimas jai sunkus. Ji vis prisimeni žuvusią sesutę, laikus, kai ji buvo laiminga paauglė. Atsikrausčiusi į naują vietą ji stengėsi niekam nekristi į akis, nesusirasti draugų, bet netikėtai pasirodė Alisa

            Pagrindinė veikėja Katrina, tapusi Keite, mėgaujasi naujos draugės kompanija, randa viltį, kad vėl gali būti laiminga... Katrina ima dievinti savo draugę, lygiuotis į ją, tampa priklausoma nuo Alisos. Viskas būtų gerai jei ne tai, ką žino Alisa. Katrina mano manymu pažeidžiama, „gležna“, jautri mergina, kuri bet ką padarytų, kad jos gyvenimas taptų panašesnis į tą, kurį turėjo prieš sesers mirtį.

            Knyga mane įtraukė nuo pat pirmos akimirkos, kai paėmiau ją į rankas. Skaitėsi lengvai, buvo įdomu įsijausti į vieną iš vaidmenų, įsilieti į aplinką. Tikrai pritaikyta šiuolaikiniam jaunimui. Gerąja prasme.

            Kaip pastebėjote, mėgstu aprašyti rašymo stilių. Šį kartą tai ne išimtis. Trys konkretūs vienos merginos gyvenimai sudėti į vieną knygą priverčia mus dar labiau pamilti šią knygą. Praeitis, dabartis ir ateitis – viskas viename. Svarbiausia, kad jie nebuvo surašyti vienas po kito, jie buvo parašyti vienu metu. Skaitant jos ateitį buvo įdomu sulaukti akimirkos, kai sužinosiu apie jos sesers mirtį, skaitant dabartį norėjosi sužinoti kaip viskas baigsis ateityje. Šokinėjimas nuo vieno laiko prie kito tik dar labiau sudomina skaitytoją. O tokiems žmonėms kaip aš, kurie dar ir istorijas rašo – įkvepia. Nes viskas buvo sudėlita taip tobulai, taip tinkamai, kad net sunku patikėti, jog tai yra įmanoma. :)

           Ši knyga įtraukianti, glainti sudominti kiekvieną skaitytoją savo originalumu. Jeigu susipykote su drauge, nesijaudinkite dėl to, kad ją įžeidėte negražiais žodžiais, verčiau paskaitykite šią knygą ir suprasite kokios iš tikrųjų kartais būna tos draugystės...

Anne Sophie Brasme “Aš kvėpuoju”

           

Dar viena knyga, kurios pagrindinė tema – draugystė. „Aš kvėpuoju!“ – šešiolikmetės moksleivės iš Meco romanas, ryškiausias prancūzų literatūros debiutas. Romanas apie bendraamžius, kuriame autorei pavyksta  meistriškai atskleisti priklausomybės problemą.

            Šią knygą perskaičiau anksčiau nei “Tobula klasta”. Vos tik paėmiau į rankas, perskaičiau pirmuosius kelis puslapius – padėjau ją atgal į lentyną. Knyga dvelkė šaltumu, “bloga energija”. Nuo pat pirmųjų knygos puslapių pagrindinės veikėjos pasakojimas prasideda už kalėjimo grotų.

            Tai pasakojimas apie merginų draugystę. Panašiai kaip ir “Tobuloje klastoje” susipažįsta dvi merginos, kurios netrukus tampa neišskiriamomis draugėmis. Ar tai ilgam? Sužinosite perskaitę knygą.

            Knyga slegia, liūdina ir priverčia susidurti su žiauria realybe ir vos keletas trapių laimės akimirkų pagyvina niūrią  nuotaiką. Visgi, nesiginčysiu - parašyta gerai, o jaunoji autorė (vos šešiolikos) sugebėjo meistriškai atskleisti iškeltą priklausomybės problemą.

            Jaunoji autorė, kuri beje mano amžiaus, sugebėjo meistriškai parašyti romaną su dar viena, ne itin dažna priklausomybe. Ne nuo narkotikų ar kitų kvaišalų, o nuo pačių žmonių. Pirmą kartą susidrūriau su tokiu dalyku, bet tuo pačiu ir susidomėjau.

            Autorė taip puikiai aprašė kai kuriuos įvykius, kad norėjosi patekti į tą išgalvotą istoriją ir primušti vieną iš veikėjų. Kurią? Atskleisti negaliu, manau, kad tą patį pajausite vienam žmogui perskaitę šią knygą.

            Ka dir kaip bebūtų gerai parašyta, ši knyga nėra viena mano mėgstamiausių. Net niekada nesiūliau jos perskaityti nei vienam žmogui iki šiol. Bet tai nereiškia, kad jūs turite pamiršti šios knygos. Todėl, kad tai viena labiausiai slegiančių knygų, kurias skaičiau. Kartais užtenka skaityti tas banalias meilės istorijas su laimingomis pabaigomis ir pasinerti į kažką naujo, kažką, kas priverstų jus susijaudinti, susinervinti ar kitaip sureaguoti.

Kodėl aprašiau dvi knygas? Todėl, kad jos abi susijusios bendra tema – draugyste. Nesigailiu, jog perskaičiau abi šias knygas, nes dabar puikiai galiu jas lyginti. “Tobula klasta” šviesesnė, optimiškesnė nei “Aš kvėpuoju”, kuri yra pesimistiška, slegianti. Galite skaityti tą, kuri jums arčiau širdies, bet jeigu norite, glaite pasikliauti manimi ir perskaityti jas abi, pajusite tai, ką pajutau aš.

O ką jūs manote apie šias knygas?

Gabyx2