Vienas garsiausių lietuvių rašytojų būtent ir yra šis vyras - Edmundas Malūkas. Autorius išgarsėjo parašęs sukrečiantį ir šokiruojantį kūrinį apie Lietuvos šiukšlyno žmones. Knyga išleista 1995 metais, dar visai prieš man gimstant. Bet net ir šis faktas nemažina vis didėjančio skaitytojų skaičiaus. Edmundas Malūkas dėl šios knygos nebuvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą, nes rašo grubiu ir gan purvinu stiliumi.
Jeigu ne ši knyga, ko gero nebūčiau sužinojusi, kad visai netoli mūsų gyvena visai kitokie, valstybės nemylimi žmonės. Kodėl nemylimi? Nes šalis nesugeba sudaryti tokių sąlygų, kad visiems būtų gera gyventi Lietuvoje. Dažnai žiniasklaidos pagalba pamatome kaip skundžiasi įvairaus amžiaus žmonės: pensininkams per mažos pensijos, darbininkams per maži atlyginimai, bedarbiams - per mažos pašalpos. Net mes patys dažnai skundžiamės dėl tokių nereikšmingų dalykų, kaip "Neturiu ką apsirengti", nors spinta prigrūsta naujutėlaičių drabužių. Vos tik į galvą šaus panašios mintys, pagalvokite ir apie žmones, kurie viso to neturi. Apie šiukšlyno žmones.
Kūrinyje aprašyti dviejų vaikų gyvenimai. Šis dalykas pritraukė nemažai ir jaunų skaitytojų. Taip pat ir mane. Pagrindiniai veikėjai - Matas ir Gustė, laikantys save broliu ir seserimi, pabėga iš vaikų namų, siekdami kitais būdais surasti laimę. Deja, pabėgus viskas nebūna taip gražu, kaip jie tikisi. Nuo pat pirmos akimirkos jie atsiduria šiukšlyne ir pradeda savo naują gyvenimą. Matas, negalėdamas nusėdėti vietoje, sugalvoja versliuką, kuris padeda jam prasimušti, išgyventi. Būtent batų pardavinėjimas, jo verslas, ir pastato pamatus į jo ateitį. Paprasti batai nulemia jo ateitį: neišvengiamas bankrotas, susitikimai su nusikaltėliais ir bandymai nuo jų pabėgti, pirmoji meilė, vienatvė, bemiegės naktys, nesibaigiantis nerimas... Jaunuolių gyvenimas pasuka skirtingomis kryptimis: Gustė lieka gyventi su ją priglausti sutikusiais seneliais, o tuo tarpu Matas Vilniuje tobulina savo verslą. Nors jie ir išsiskiria, nenustoja susitikinėti, nes broliška meilė stipresnė už viso pasaulio pinigus.
Kūrinys yra apie sunkų perėjimą į suaugusiųjų gyvenimą. Patyrę daugybę nuoskaudų, nusivylimų, vaikai tikisi vieną dieną sulaukti ramaus ir įprasto gyvenimo. Tik ar jiems pavyks tokį susikurti?
Edmundas Malūkas, kaip ir John Green knygoje "Beeieškant Aliaskos", aprašė man itin patinkančią paauglių savybę. Net neturėdami namų, tėvų, artimųjų, nelankydami mokyklos, Gustė su Matu itin daug dėmesio skyrė mokslui. E. Malūkas itin pabrėžia šią savybę ir aprašo Mato mintis apie tai, jog be mokslo jis nieko nepasieks. Teisybė, ar ne? Dažnai pagalvoju kas būtų, jei gyvenčiau laikuose, kai mokslas buvo prieinamas tik turtingiesiems? Turbūt mes visi kitaip į jį žiūrėtume. Kaip į vertybę. Nes dažnas jaunuolis nenoromis eina į mokyklą ir vaidina nelaimingą. Jei tu vienas iš jų - pagalvok ką darytum neturėdamas viso to.
Mano nuomone šią knygą tiesiog būtina perskaityti. Labai daug originalių minčių ir dalykų, kuriuos gali panaudoti rašiniuose. Bet tai nėra esminis dalykas, dėl kurio siūlau perskaityti. Manau, kad kiekvienas žmogus turi paskaityti šį kūrinį vien tam, kad pamatytų kitą Lietuvos pusę. Rekomenduoju šią knygą perskaityti sulaukus bent 16 metų. Kodėl? Nes tai nėra vaikiška, tai itin rimta knyga ir tiesiog prarasite malonumą, jei perskaitysite būdami jaunesni, nes tikrai šioje knygoje pilna dalykų, kurių nesuprasite.
Skaitytojų nuomonės:
Super knyga;] perskaičiau dar seno spausdinimo knygą. Daug E.Maluko knygų yra gerų ,pagarba šiam žmogui ;]]]
Tai pirma mano skaityta knyga iš šio autoriaus kūrinių. Šiaip mane nelabai vilioja lietuvių autoriai, tačiau šią knygą kažkodėl pasiėmiau net nedvejodama. Skaičiau ją antrą kartą, kadangi ruošiuosi kalbėjimui mokykloje, kur pristatysiu būtent šią knygą. Pirmąjį kartą skaičiau vasarą, vis stovi akyse vaizdas, kaip saulėtą dieną sėdžiu lazdyno pavėsyje su šia knyga rankose.
