Ransom Riggs "Ypatingų vaikų namai"

Knygos autorius Ransom Riggs net neplanavo parašyti fantastinės knygos paaugliams. Autorius yra nuotraukų kolekcionierius, kuris daugybės žmonių dėka sukaupė nemažą kolekciją, kupiną pačių keisčiausių nuotraukų, kurios beveik arba visai nebuvo redaguotos kompiuterinėmis programomis. Nuotraukos primena fantazijų kupiną pasaulį su nerealiais įvaizdžiais. Tik įkalbėtas kolegų vyras nusprendė sukurti istoriją visoms nuotraukoms ir taip gimė "Ypatingų vaikų namai", viena mėgstamiausių knygų paaugliams.

Prisipažinsiu, tai buvo pirmoji knyga, kurią klausiau, o ne skaičiau. Taip, pasinaudojau galimybe išbandyti audio formatą ir tikrai nepasigailėjau, nors tai užėmė kur kas daugiau laiko nei įprastas skaitymas. Dar vienas įdomus dalykas yra tai, kad prieš kelias dienas atsiverčiau senokai paruoštą aprašymą ir netyčia gavosi taip, kad ištryniau visą jo tekstą ir negalėjau sugrąžinti atgal... Tikrai nemaloni patirtis, ypač dėl to, kad ten buvau surašiusi tiek daug minčių apie šią knygą ir pastebėjimų... Na, visgi magiški dalykai aplanko ir mane...

"Ypatingų vaikų namai" pasakoja apie paauglį Džeikobą, kuris ypatingai mylėjo savo senelį, kuris mėgo jam pasakoti savo jaunystės laikų istorijas apie pabaisas ir žmones, turinčius ypatingų galių. Būdamas mažas, Džeikobas tikėjo savo senelio pasakojimais, bet metams bėgant suvokė, kad tai negalėjo būti realybė. Deja, Džeikobo šeimą aplankė tragedija, po kurios vaikinas liko nežinomybėje ir negalėjo apie tai negalvoti. Vienintelis būdas išsiaiškinti atsakymus į rūpimus klausimus buvo apsilankyti krašte, apie kurį pasakojo senelis... Džeikobas nuvyko į salą ir surado namą, kuris buvo kaip įrodymas, kad senelis jam niekada nemelavo...

Atradęs Ypatinguosius namus, kuriuos valdė panelė Peregrinė, Džeikobas susipažino su visais neįtikėtinais gyventojais, kurie visą gyvenimą gyveno sustabdytame laike, vienoje dienoje 1940 metais. Taip sakoma, šie vaikai niekada nesulaukdavo rytojaus. Ir tai nebuvo vienintelis keistas dalykas apie juos. Namo gyventojai turėjo skirtingas ypatingas galias, kurie išskyrė juos iš minios, darė ypatingais. Man labai patiko anglų kalba išgirstas "Ypatingieji" vertimas - peculiar. Tai taip tinka apibūdinti šiems žmogeliukams, rodos, žodis sukurtas jiems.

Viena iš namo gyventojų buvo Ema. Ji ne tik buvo užsispyrusi drąsuolė, bet ir turėjo šiokių tokių ryšių su Džeikobo seneliu. Patikėkite, liksite nustebinti, nes ir aš tokia buvau, nežinojau ką ir galvoti apie tokį autoriaus pasirinkimą... Neskaitant to, Emos ir Džeikobo santykiai ėmė vystytis labai gražiai ir peraugo į šiek tiek šiltesnius jausmus. Man itin patiko obuolio epizodas (skaičiusieji supras). Tai buvo nepakartojamai žavinga!

Nors Džeikobas ir pateko į pasaulį, kuriame buvo sustabdytas laikas, jis nenutraukė ryšių su realybe ir tai tik padidino kontrastą tarp skirtingų pasaulių. Knygos eigoje turėsite galimybę paskaityti apie daugybę nuotykių, kuriuos patirs jaunuolis kartu su visais savo naujaisiais draugai. Knygos kulminacija bus nenuspėjama ir labai svarbi antrajai knygos daliai, kurios aprašymą rasite bloge 2015 metų pradžioje.

Kadangi Džeikobo draugai gyveno praeityje, jie neturėjo jokių galimybių kaip šiuolaikinis Džeikobo amžiaus jaunimas. Vaikai net neįsivaizdavo kas yra moderniosios technologijos, bet pagrindinis veikėjas turėjo glaimybę juos su tuo supažindinti, nors tai ir nepatiko su panele Peregrine. Ir aš labai ją palaikau, nes tikrai neverta pasakoti apie gyvenimo privalumus vaikams, kurie niekada negalės patys jais pasinaudoti...

Verta paminėti, kad Džeikobo senelis buvo kilęs iš Lenkijos ir patyrė Holokausto tragediją, nuo kurios sugebėjo pabėgti ir išgyventi. Dėl šios priežasties senelis prarado ryšius su ypatingąja sala ir jos gyventojais. Šis faktas ir tai, kad ypatingųjų vaikų gyvenimas vyko 1940 metais, ir privertė mane šią knygą pasirinkti tokiam mėnesiui, kurį skyriau 1940-1950 metams. Argi ne puiku? Visos kitos knygos tokios tikros, tokios realistiškos, o ši visai kitokio pobūdžio, bet labai tinka šiai temai.

Man tikrai patiko Ransom Riggs rašymo stilius, nors ryškiausias elementas buvo fotografijos, kurių apstu visoje knygoje. Jos tarsi verčia mus, skaitytojus, patikėti istorijos tikrumu. Vintažinio stiliaus nuotraukos nustebins jus gerąja prasme, nes jos bus tokios pat nerealios kaip ir knygos veikėjai.

Man patiko kažkur perskaitytas palyginimas apie Ypatingųjų namų vaikus su X-menais. Argi ne puikus derinys? Sutinku su tuo žmogumi, nes panelės Peregrinės prieglauda buvo tikrai panaši į visiems puikiai žinomus superherojus, o kai kurių veikėjų gebėjimai net sutapo!

"Ypatingų vaikų namai" knyga apibūdinama kaip intriguojanti, netradicinė ir šiurpą kelianti. Esu tikra, kad sužavės tokio pobūdžio knyga, nes dažniausiai fantastinės knygos būna kitokios nei ši. Galbūt tas pasirinktas pasakojimo laikas, o ypač fotografijos labiausiai ir išryškino šį įspūdį, bet su nekantrumu laukiu būsimo filmo ir kadangi jau žinau, kas atsitiks ir antrojoje dalyje, labai noriu, kad jūs pasektumėte mano pavyzdžiu ir perskaitytumėte šį kūrinį!

Skaitytojų nuomonės:


Labai išskirtinė knyga. Pirmiausia dėl tų autentiškų nuotraukų, kurios skaitant padeda susidaryti labai tikrovišką išgalvoto pasaulio vaizdą. Abejoju, ar žiūrėčiau būtent šio filmo ekranizaciją, nes siaubo filmų "bijau" ir ypatingai tokios kraupios knygos. Tačiau knyga tikrai gera mėgstantiems fantastiką ir keliones laiku :)

Tarp realybės ir fantazijos pakibusi istorija. Tave vis mėgina sugluminti, priversti tikėti pačiais įvairiausiais dalykais, o tu tam priešiniesi, kol galiausiai katė išlenda iš maišo ir esi panardintas į kitokį, nuostabų pasaulį, kuriame mielai norėtum pasilikti.