2014 m. gruodžio 26 d., penktadienis

Rūta Šepetys "Nelengvu keliu"

Paskutinė Gruodžio mėnesio savaitė ir paskutinis 2014 metų aprašymas yra ypatingas ne tik dėl to, kad buvo paskelbtas mėnesį, skirtą prisiminti 1940-1950 metus, bet ir dėl to, kad jo autorė - visiems puikiai pažįstama Rūta Šepetys. Ši knyga pasakoja būtent apie šio laikotarpio (1940-1950m.) įvykius ir parodo gyvenimą po karo, todėl labai tinka užbaigti Gruodžio mėnesio aprašymus, nes kiekvienas karas galiausiai baigiasi taika ir mums tiesiog belieka tikėtis ir stengtis kuo ilgiau ją išlaikyti, nors problemų savo gyvenimuose niekada nesustabdysime, o tai puikiai atskleidžia ši knyga...!

Apie antrąją autorės Rūtos knygą, išleistą Lietuvoje, sužinojau visai neseniai ir labai netikėtai. Visi liaupsinimai skiriami jai dėl šedevro "Tarp pilkų debesų", kurį labai labai rekomenduoju, o ši knyga liko gan pamiršta ir užklydusi, nors išleista jau nuo 2013 metų.

Prieš pradėdama aprašymą, norėčiau pasakyti, kad net po daugiau nei metų labai puikiai vertinu šią moterį ir jos kūrybą. Paklausta apie mėgstamiausias knygas dažnai miniu ir jos "Tarp pilkų debesų". Tikriausiai faktas, kad pirmoji autorės knyga būtent ir buvo apie Lietuvai skaudžius laikus, suteikė knygai ir jos autorei didžiulį kiekį susidomėjimo.

Antroji autorės knyga "Nelengvu keliu" pasakoja apie itin kontrastingą gyvenimą 1950 metais. Aštuoniolikmetė Džozė gyveno Naujajame Orleane ir priiminėjo gyvenimo skirtus iššūkius jai. Vienas iš jų - jos motina, kuri buvo prostitutė. Džozė itin smerkė savo motiną ir jos pasirinkimą, todėl nuo dvylikos metų gyveno savarankiškai ir atskirai. Būdama dar mergaite, ji apsigyveno nedideliame kambaryje virš knygyno, kuriame dirbo.

Kitaip nei mama, Džozė buvo labai protinga ir kultūringa mergina. Mokyklą baigė su geriausiais pažymiais, itin mėgo literatūrą. Netikėtai į jos knygyną užklydo labai gerbiamas ir pavyzdingas vyras, kuris mestelėjo Džozei mintį apie studijas koledže. Nuo tos akimirkos mergina apie nieką kitą negalvojo, tik kaip patekti į išsvajotąjį koledžą ir gauti tam pinigų.

Netikėtai Džozė išgirdo naujieną apie to paties vyro, kuris aplankė ją knygyne, mirtį. Tai buvo labai plačiai vertinamas įvykis visuomenėje ir galiausiai buvo išsiaiškinta, kad žmogus buvo nužudytas. Deja, Džozė turėjo vieną įkaltį, kuris galėjo privesti ją prie nusikaltimo, bet viskas pasisuko taip, kad būtent jos mamai buvo pateikti įtarimai... Svarbiausia buvo išsiaiškinti, kaip baigsis ši byla. Nors iš pradžių maniau, kad šiam detektyviniui nuokrypiui bus skiriamas kone visas dėmesys, klydau, nes tai tik dalelė pasakojimo.

Nors Džozė smerkė savo motiną ir jos profesiją, ji buvo itin susijusi su pačio prostitucijos kvartalo gyvenimu. Nuo vaikystės Džozė pažinojo kitas prostitutes, jai net buvo siūloma pačiai tokia tapti, bet užteko vieno prieštaravimo ir atsisakymo, kad visas kvartalas įsitikintų, kad Džozė buvo ne iš kelmo spirta mergina, kur kas platesnių pažiūrų nei jos motina. Ypač svarbų vaidmenį Džozės gyvenime atliko prostitucijos verslo kūrėja Vilė, kuri buvo lyg antroji mama.

Šis kūrinys man labiausiai patiko dėl pagrindinės veikėjos. Negaliu patikėti, kad man ji taip įstrigo. Galbūt tai ir dėl to, kad šiek tiek primena žmogų, į kurį pati norėčiau būti panaši. Džozė buvo vaizduojama kaip įžūli, užsispyrusi, bet gudri. Net sunkiausiomis gyvenimo sąlygomis ji sugebėjo surasti naudos sau. Kai kurios jos aprašytos pastangos gauti pinigų koledžui arba bent į jį patekti, buvo didžiulis pavyzdys, kurį galima minėti visiems. Džozė aprašyta kaip labai romantiška asmenybė, lyg svajoklė. Pritariau jai dėl gėdijimosi savo motina. Istorijos apie ją buvo nupaišytos ne pačiomis gražiausiomis spalvomis - jos privers ne vieną skaitytoją smerkti tokį žmogų ir jo požiūrį į vaikus. Taip sakant, tikriausiai supratote, kad šiame kūrinyje santykiai tarp mamos ir dukters nėra patys gražiausi. Galima sakyti, kad to negalima pavadinti santykiais.

Susidariau įspūdį, kad iš šio aprašymo sunku susidaryti nuomonę apie knygos siužetą, nes labai akcentavau ne įvykius, o santykius tarp žmonių, veikėjus bei įvairiausius akcentus.  Manau, kad jums patiems bus įdomiau išsiaiškinti atsakymus į visus rūpimus klausimus. Juk tokia ir yra knygų esmė - pasinerti į fantazijų pasaulį.

Kūrinyje išryškėjo ir du vaikinai. Na, tai nėra kūrinys apie meilę, čia vertybės buvo visai kitos, bet be romantiškų ir pikantiškų akimirkų neapsieita. Įdomiausia buvo, kad skaitytojams buvo skiriama labai nedaug užuominų, pagal kurias jie galėtų labiau įsigilinti į šiuos romanus. Kartais atrodo, kad pagrindinė veikėja linksta labiau prie vieno vaikino, bet tuo pačiu metu autorė mus nukreipia kita linkme. Išties įdomus pasirinkimas, man tai patiko.

Manau, kad svarbiausia vertybė šiame kūrinyje yra savo tikslų siekimas. Jūs neįsivaizduojate kaip nuostabiai viską aprašė Rūta Šepetys. Užsispyrėlė Džozė būtų galėjusi padaryti viską, kad tik gautų galimybę studijuoti išsvajotame koledže. Labai gerbiu jos požiūrį, nes net jeigu veikėja žino, kad galbūt ji net nebus priimta, kad finansiškai neišgali studijuoti tokioje vietoje - ji nepasidavė. Tai yra svarbiausia. Kad vėliau nekiltų klausimų "Kas jeigu...?". Manau autorė norėjo pasakyti, kad visada reikia bandyti ir įrodyti sau, kad bandei ir stengeisi vietoj to, kad nuleidai rankas ir likai nežinioje bei visą likusį gyvenimą gailėjaisi dėl to, ko nepadarei.

Nuo pat pirmos akimirkos, kai pradėjau skaityti šią knygą, labai norėjau palyginti ją su "Tarp pilkų debesų". Na, labiau ne pačią knygą, o visuomeninį gyvenimą tarp dviejų kultūrų: JAV ir Lietuvos. Matote, abi knygos pasakoja apie panašų laikotarpį, grubiai apskaičiavus, maždaug 1950 metus. Ar jau suprantate kur linkstu? Knygoje "Tarp pilkų debesų" aprašomas tuometinis lietuvių, kaip tremtinių gyvenimas, kai žmonės neturėjo laisvės, pasirinkimo, nieko. JAV socialinis gyvenimas "Nelengvu keliu" tiesiog virte virė. Žmonės leisdavo vakarus baruose, nesigėdijo naudotis prostitučių paslaugomis, rūpinosi savo išsilavinimu, kai tuo tarpu Lietuvos inteligentija buvo "naikinama". Labai įsiminė vienoje vietoj tiksliai nusakyta akimirka, kurios metu du veikėjai sėdėdami ant laiptų gėrė "Coca cola" gėrimus. Ar galite įsivaizduoti, kad beveik tuo pačiu metu, dviejuose skirtinguose žemynuose vyko tokie skirtingi dalykai? Nes aš man tai iki šiol neatrodo protu suvokiama.

Tikrai nuoširdžiai rekomenduoju šį kūrinį ir galiu vertinti jį taip gerai, kaip ir pirmąjį autorės šedevrą. Manau, kad šiai knygai trūksta vieno - daugiau reklamos. Bet juk tam ir esu aš, ar ne? Kad galėčiau Lietuvos jaunimą supažindinti su tokiais kūriniais, kuriuos tikrai pravartu paskaityti. Labai džiaugiuosi, kad visgi atradau šią knygą ir galiu pasidalinti ja su jumis visais. Tikiuosi, kad atsiras ne vienas, norintis paskaityti.

3 komentarai:

justė rašė...

Kaip aš džiaugiuosi matydama teigiamus atsiliepimus apie šią knygą, nors ir bet kokių atsiliepimų aišku apie ją pamatyti smagu, nes kaip ir pati minėjai - labai pasislėpusi šita knyga. Iš tikrųjų, jai reikėtų ir reklamos ir šiaip leidykla prie tos knygos nepasistengė, galėjo geresnį kokį gal ir aprašymą parašyt ant nugarėlės. ;D O šiaip - man irgi labai patiko, paprastai ir įdomiai pakalbėjo apie svarbius dalykus.

Gabyx2 (www.skaitomknygas.blogspot.com) rašė...

būtent :) pati labai norėjau kuo greičiau įkelti šį aprašymą, kad kuo daugiau žmonių atrastų šią gan nežinomą šedevrą :)))

Rytis rašė...

Mane labai nustebino, kad yra išversta daugiau šios autorės knygų į lietuvių kalbą! Maniau, jog visos kitos jos knygos tik anglų kalba ir tikrai pasidomėsiu daugiau apie šią knygą. Ačiū:)