Vaiva Blažytė "Geltona pieva"

Vaiva Blažytė - viena jauniausių rašytojų Lietuvoje, gavusi galimybę išleisti knygą būdama vos septyniolikos metų. Mano metų! Vaiva, viena iš nedaugelio lietuvių rašytojų, drįstančių rašyti knygas paaugliams. Kodėl? Nes knygos paaugliams dažniausiai būna "sunkios". Tai knygos apie sunkų paauglių gyvenimą, jų klaidas ir nuosmukius bei kaip visas gyvenimas gali pasikeisti per vieną dieną. Būtent apie tai ir yra knyga "Geltona pieva".

"Geltona pieva" yra knyga, kuriai sunku rasti žodžių, norint tinkamai apibūdinti. Tai knyga apie pakilimus ir nuosmukius, apie klaidas ir nesėkmingus bandymus jas ištaisyti. Apie jaunuolį Tadą, kuris net nesitikėjo, kad jo gyvenimas nukryps tokia linkme, kokia ir nukrypo.

Tadas buvo uždaras jaunuolis, gyvenęs su tėvu. Vaikinas itin mylėjo savo mamą, savo paguodą, gyvenimo spindulėlį, bet vyras, kurį jis visą gyvenimą laikė tėvu, ją nužudė. Tadas žinojo šį faktą, bet laikė tai užgniaužęs savyje. Tai buvo pirmoji iš daugelio jo padarytų klaidų... Praėjus keleriems metams, Tadas ir toliau kentėjo nuo gyvenimo kartu su žmogžudžiu, kuris jo negerbė ir niekinio įvairiausiais būdais. Netikėtai atėjo diena, kai Tadas sužinojo tiesą, kuri ir privedė vaikiną prie tam tikrų veiksmų, privertusių jį bėgti...

Grėtė buvo dar viena knygos veikėja, itin susijusi su Tadu. Tai mergina, kurią Tadas pamatęs vakarėlyje pamilo iš pirmo žvilgsnio. Grėtė buvo vienintelė Tado paguoda po jo negailestingų poelgių. Tik dėl jos vaikinas nesiryžo atsisakyti savo gyvybės, nors ne kartą tam buvo pasitaikiusi tinkama proga. Grėtė Tadui buvo lyg gyvenimo įkvepėja. Jaunuolius siejo šilti, bet kėbloki santykiai. Nė vienas iš jų tiksliai nežinojo, ką jautė vienas kitam, bet tai nesutrukdė jiems būti drauge.

Tadas padarė daugybę klaidų per itin trumpą laikotarpį. Jaunuolis tai žinojo, bet nedrįso pripažinti to. Viena klaida nulėmė visas kitas, neišvengiamas. Dabar galvoju, kad būtų įdomu suskaičiuoti, kiek klaidų vaikinas padarė. Tai, jeigu galvojate skaityti šią knygą, pabandykite suskaičiuoti jas ir pranešti man apie tai, kad galėčiau pasidalinti šiuo skaičiumi su skaitytojais. ;)

Knygoje kaip niekad daug filosofiškų Tado pamąstymų, kurie, tiesą sakant man užkliuvo ir net norėjosi juos praleisti. Vaikino minčių knygoje tiesiog apstu. Vaiva Blažytė sukūrė vaikiną, itin galvojantį apie gyvenimo prasmę, bet nesistengiantį įprasminti gyvenimo, padaryti jį prasmingu. Tai itin įdomus kontrastas, bet tie filosofiški pamąstymai ne visiems gali patikti, nes jų išties buvo daug.

"Geltona pieva" yra knyga, kurioje galite rasti visko: narkotikų, vakarėlių, pabėgimų iš namų, nusikaltimų, muštynių, barnių su tėvais, seksualinių orientacijų, sekso, neištikimybės, draugystės, problemų su teisėsauga, mirties... Užsienio autoriai dažniausiai pasirenka vieną iš šių akcentų ir remdamiesi juo parašo knygą, o Vaiva kaip tik nusprendė panaudoti viską iš karto. Ir jai pasisekė, buvo įvertinta. Juk ne kiekviena septyniolikmetė išleidžia knygą, ar ne? Taip, kad tik nuo jūsų priklauso, ar skaitysite knygą, ar visgi įrašysite ją į sąrašą tų, kurias žadate perskaityti, nors to niekada nepadarote...

Mano nuomonė:

Šią knygą tikrai verta paskaityti, pajusti kaip rašo septyniolikmečiai. Tuo labiau, jog visi akcentai, paminėti praeitoje pastraipoje yra sudėti į vieną knygą. Taip, to gali pasirodyti net per daug, bet manau, kad viskas parašyta su logika: padaręs vieną, neištaisomą klaidą ir norėdamas nesijausti dėl to bloga ir kad nesužinotų apie tai kiti, turi daryti dar begalę kitų klaidų... Kaip ir minėjau, kiek per daug buvo Tado filosofijos, taip pat įstrigo vieta, kur vaikinas pasielgė kaip tikras šunsnukis. Bent jau ta vieta man pasirodė dar blogesnė nei pati didžiausia vaikino padaryta nuodėmė... Bet apie tai nekalbėsiu. ;) Jei norite sužinoti šią vietą, rašykite man privačią žinutę į Facebook puslapį "Mes skaitom knygas - jaunimui", būtinai paaiškinsiu. ;)

Skaitytojų nuomonės: Šį kartą kiek kitokios. Su literatūra susijusių žmonių nuomonės:

Tikrai džiugina jaunos autorės drąsa imtis sudėtingos gatvės vaikų temos. Našlaitystė, abejingumas mokyklai, benamių dalia, narkomanija, keblūs santykiai, neišvengiamas vienišumas ir didžiulis meilės poreikis – visa tai stebėtinai taikliai apčiuopta ir įsijaučiant aprašyta.
Jūratė Sprindytė

Vaidos Blažytės romanas „Geltona pieva“ (2002) [...] yra unikalus atvejis ne tik moksleiviškų konkursų istorijoje, bet ir lietuvių literatūroje. Būta jaunų poetų ir prozininkų, tačiau taip anksti subrendusių, kad šešiolikos metų parašytų normalų romaną ir galėtų būti vertinamas jau ne moksleiviškos kūrybos kontekste, – iki šiol neturėjome.
Elena Nijolė Bukelienė // Proza ties tūkstantmečio riba. Kaunas, 2004

Vaidos Blažytės „Geltona pieva“ [...] iš esmės yra natūralus besiintegruojančios ir besiglobalizuojančios literatūros proceso produktas. Jame sudėti beveik visi nūdienos akcentai, būdingi labai jauniems žmonėms. Ekstravertiškas, trilerio bruožų turintis romanas su kinematografiška vaizdų seka. Kategoriškai netvirtinu, bet manau, kad stilius rašytojui yra įgimtas kaip pirmoji nuodėmė, ir jau pirmame kūrinyje matyti jo slinktys bei paralelės. Tikiuosi, kad V. Blažytei dėl paprasto, nepretenzingo, nemetaforiško, bet pakankamai įtaigaus, gyvenimiško, neapkabinėto kalbos „makaronais“ stiliaus ateity nereiks nei labai graužtis, nei atgailauti.
Renata Šerelytė, rašytoja // Literatūra ir menas. 2002 m. gruodžio 6 d.

Nežinau, kaip jis geriausiai pasiekiamas, nežinau, kas lemia kūrinio įtikinamumą, bet būtent dėl šių ypatybių vertinu jaunos autorės V.Blažytės romaną „Geltona pieva“ (2002), pasakojantį apie aitrų jaunuolių marginalų pasaulį. Juk dėl autentikos, kuri sukuriama ne vien iš faktografinių detalių ar intarpų, o visų pirma rodant individualias reakcijas, ir tapo tokia populiari šiandien eseistika.
Algis Kalėda // Literatūra ir menas. 2003 m. kovo 7 d.

O ką apie šią knygą manote jūs?

(pažymėkite jums tinkamą reakciją ir pakomentuokite)

Gabyx2