Veronica Roth "Insurgentė"

Neskaičiusiems pirmosios dalies "Divergentė", negalima skaityti aprašymo.

Divergentė

Veronica Roth, sulaukusi didžiulės šlovės dėl kūrinio "Divergentė", parašė iš šios istorijos tęsinį. Šį kartą jis vadinasi "Insurgentė". Šios knygos pavadinimo paaiškinimą rasite pačioje knygoje.

Po to, kai Tričė išduoda namus, pasirinkdama ne Nuolankiųjų, o Bebaimių luomą, nutiko daugybė dalykų. Mergina tapo tikra bebaime, mušėsi su vaikinais, vos nebuvo nužudyta, prarado vieną iš savo draugų, mamą, tėtį... Įsimylėjo... Ėmė kovoti su valdžia...

Ši knyga itin skyrėsi nuo pirmosios trilogijos dalies. Aprašinėdama "Divergentę", minėjau, jog kitaip nei "Bado žaidynių" trilogijoje, šioje knygoje nėra žmogaus, atsakingo už visus luomus, aukščiausios valdžios. Nemelavau, nes kol kas aprašinėjau pirmąją knygą, kur taip ir buvo, bet antroje dalyje viskas pasikeitė. Tričė privalėjo kovoti su Eruditų valdytoja, kuri ir buvo atsakinga dėl visų žmonių mirties, dėl jos tėvų mirties, dėl sukeltos sumaišties ir norėjimo sužlugdyti Bebaimių luomą, paverčiant juos vergais.

Tričė, kartu su mylimuoju Tobijumi (Ketvertu) nusprendžia prisidėti prie kovojančių už Eruditų vadės nuvertimą. Jiems tai sekasi neblogai, nes prie Bebaimių prisideda ir Nuolankieji bei... Beluomiai. Taip, šie žmonės, visą gyvenimą slėpėsi nuo valdžios ne dėl to, kad jos būtų bijoję, bet dėl to, jog planavo kaip ją nuversti, sugriauti luomų sistemą. Nors Bebaimių bei Beluomių požiūris kiek skiriasi, jie sugeba dirbti drauge.

Kai ant pečių užgula mintys apie žuvusius žmones, visus apima depresija. Ypač Tričę, kuri neteko ne tik manos ir tėčio, bet ir brolio, kuris nusprendė padėti Eruditams. Be to, pagrindinę veikėją itin paveikė sąžinės balsas - ji negalėjo atleisti sau už geriausios draugo Vilo nužudymą. Ši mintis neleido jai ramiai gyventi, todėl mergina pasikeitė, tapo uždaresne, dažniau ginčydavosi, ėmė blogėti jos ir Tobijaus santykiai. Nors jaunuoliai jautė, jog vienas be kito negali - paslaptys ir dalykai, skiriantys juos lyg nematoma siena, veikė juos abu - jaunuoliai nebegalėjo pasitikėti vienas kitu, nors širdyse norėjo šokti vienas kitam į glėbį.

"Insurgentė" yra knyga, kupina veiksmo. Įvykiai klostosi greitai, ne taip kaip pirmoje knygoje. Tiek visko daug įvyksta, kad net sunku sudėlioti mintis į vietas. Visi įvykiai priveda prie tam tikrų veiksmų. Šioje knygoje sužinosite ar Tričė ir Tobijus liks kartu, ar išaiškės Tobijaus paslaptys apie tėvus? Ar beluomiai tikrai sutiks su Bebaimių keliamomis sąlygomis dėl karo? Ar bus nuversta nuo sosto Eruditų vadė? Ar Tričė prisipažins nužudžiusi draugą? Ar Tričė liks gyva? Tiek daug klausimų prie kurių dar keliolika prisidėtų, bet nenoriu labai jūsų intriguoti...

Lygindama šią knygą su pirmąja trilogijos dalimi, norėčiau pasakyti, jog abi knygos buvo išties labai geros, iš anksto apgalvotos, kupinos jaudinančių akimirkų ir užburiančios. Džiaugiuosi, jog atradau šią trilogiją, nes ši pateko į mano mėgstamiausių fantastinių knygų sąrašėlį.

Šią dalį privalu paskaityti visiems, pradėjusiems "Divergentės" trilogiją, nes mano manymu, tai pati geriausia dalis iš visų. Daugybė veiksmo, jautrių ir emocionali scenų bei pagrindinės veikėjos pasirinkimų, kurie privers jus skaityti įsitempus, nenuvils jūsų.




Skaitytojų nuomonė:

Galvojau nepirksiu šių knygų, nes jau nesu paauglė ir jų jau prisiskaičius. Bet.. esant akcijai knygoms, vis dėlto įsigijau "Divergentė". Pasiėmiau knygą ir pradėjau skaityti.. Taip patiko, kad neatsiplėšiau nuo jos ir kitą dieną nusipirkau "Insurgentė". Vakar baigiau skaityti pirmąją dalį, o šiandien baigsiu šią. Knyga lengvai skaitosi, truputi panaši į "Bado žaidynes". Jau laukiu nesulaukiu trečiosios dalies.

Ką tik baigiau šią knygą... Ir pirmąją ir antrąją įveikiau per vieną dieną. Net negalėčiau sakyti, kad įveikiau. Rodos nespėjau versti puslapių, o vienas svarbus mintis skverbiantis įvykis vijo kitą. Esu linkusi greitai panirti į knygą ir palikti realų pasaulį bent toms kelioms valandoms, kol kūrinio puslapiai laiko mane prirakintą... Tačiau turiu pripažinti faktą - ši knyga yra verta ir daugiau. Rodos galėčiau amžiams likti Tričės pasaulyje ir nuolat keliauti per sunkumus ir nuostabius jausmus, kuriuos jiedu su Tobiju jaučia vienas kitam. Nežinau kodėl, bet mane tai traukia. 
Divergetė ir Insugertė... Tai knygos, kurios dar ilgai nepaliks mano minčių ir leis trumpam pabėgti nuo kasdienybės. :)
Ir jei dar jų neskaitėte, neleiskite, kad išankstinė nuomonė, jog tai tas pats, kaip Bado žaidynės panaikintų tą saldų naujo pasaulio pažinimo skonį :) nes patikėkite... Tai viena nuostabiausių istorijų, kurias teko skaityti :) nors tikrai ne daug knygų, kurios palieka tokią didelę žymę mano mintyse :) Ši trilogija, esu tikra paliks, ir dar ilgai nepamiršiu Tričės ir jos pasaulio, kuris akimirką virto manuoju :)

Labai nerealios knygos, antrąją dalį perskaičiau mažiau negu per dieną, taip užsivedžiau, kad nebegalėjau sustoti. Galvojau, kad man vienai ta knyga panaši į "Bado žaidynių" trilogiją, pasirodo ne. Labai laukiu 3 dalies, o dar kai perskaičiau, kad bus filmas, begalo laukiu ir jo, kažin, atitiks aktoriai įsivaizduotus veikėjus, ar ne?
Kam patiko "Bado žaidynių" trilogija, perskaitykit ir šias knygas, tikrai patiks :)