Amy Ewing "Brangakmenis"

**********100-asis Aprašymas!************

Pastaruoju metu spėjau pasiilgti fantastinės literatūros. Pamačiusi šią knygą internete ir paskaičiusi jos aprašymą, priėmiau sprendimą, kad tai bus kažkas panašaus į visų mylimą  Kierra Cass "Atranką", bet tuo pačiu giliai širdyje tikėjausi, kad knyga tiesiog prilygtų sprogimui. Taip ir atsitiko.

"Brangakmenis" pasakoja apie laikus, kada kilmingieji valdė pasaulį, kuris buvo vadinamas visai taip pat kaip ir pati knyga. Deja kilmingieji nebuvo apdovanoti visais atžvilgiais. Dažniausiai jų palikuonys gimdavo itin ligoti arba turėdavo kokių neįgalumo savybių. O kažkam juk reikėjo palikti savo karalystes ir turtus... Taip atsitiko, kad vienas daktaras atrado išeitį: pasirodo, kai kurių neturtingų šeimų dukros turėjo dovaną ir jos galėjo pagimdyti tobulus vaikus turtingiesiems. Matote, šios surogantės turėjo ypatingų galių, kurios galėdavo daryti stebuklus...

Pagrindinė knygos veikėja buvo Violeta. Ši mergina taip pat buvo atrinkta kaip viena iš surogančių ir keturis metus gyveno atskirai nuo savo šeimos, neturėdama galimybės nei su jais susisiekti, nei pasimatyti. Per šiuos metus Violeta buvo ruošiama tapti viena iš surogančių. Galiausiai, aukciono metu, ji buvo nupirkta vienos hercogienės, kuri itin ilgai laukė tos akimirkos. Iš pradžių skaitydama pagalvojau, kad Violeta buvo reikalinga hercogienės sūnui, kuriam turėjo pagimdyti vaiką, bet pasirodo, pati hercogienė norėjo dukters ir ją padovanoti turėjo Violeta. Tai turėjo būti tobulas kūrinys, nes kitaip nei paprasti žmonės, surogantės būdavo apvaisinamos ir jų vaikų genai iš anksto numatomi...

Violeta buvo labai graži mergina. Ji turėjo pačias išskirtiniausias violetines akis, dėl kurių gavo ir tokį vardą. Per ketverius metus jis itin susibendravo su viena iš merginų, vardu Raven. Tai buvo skaudi atsisveikinimo akimirka. Violeta buvo itin trokštama, matote, būsimos surogantės buvo reitinguojamos ir tik pačiose aukščiausiose pozicijose esančios merginos būdavo nuperkamos pačių kilmingiausių žmonių.

Jeigu dar abejojate, paaiškinsiu. Ši knyga yra gan tamsi ir pesimistiška. Jei lyginant su "Atrankos" serija, tai geriausias palyginimas būtų toks: ši knyga yra tarsi "Juodoji gulbė", o "Atranka" - "Baltoji gulbė". Kierra Cass kūrinys buvo labai šviesus, pilnas geraširdžių žmonių. Merginos ten rūmuose laisvai gyveno, elgsėi, puošėsi ir dalyvavo konkurse. Amy Ewing parašė tokį kūrinį, kuris labai puikiai atskleidžia nelaisvės temą, nes akivaizdu, kad Violeta priklausė kažkam kitam, ji neturėjo pasirinkimo. Nors ji buvo gerai pamaitinta, turėjo nuostabius rūbus, ji buvo nelaisva. Hercogienė neleido jai reikšti savo nuomonės, neleido laisvai vaikščioti rūmuose, per pokylius bendrauti su kitais žmonėmis. Nors tiesą sakant, "Brangakmenis" man pasirodė labiau elegantiškesnis ir kilmingųjų gyvenimus primenantis kūrinys nei "Atranka".

Knygos eigoje susipažinsite su įvairiais veikėjais apie kuriuos neužsiminsiu, išskyrus du. Vienas iš jų buvo Violetos įvaizdžio kūrėjas, šis žmogus nuo pat pirmos jų susitikimo akimirkos ėmė su ja kitaip bendrauti nei visi kiti žmonės, kurie surogantes laikė daiktu. Lucien ilgai dirbo rūmuose ir žinojo daugybę paslapčių, todėl keletą iš jų sužinojo ir Violeta. Patikėkite, nieko gero tai nereiškė... Taip pat Lucien prisidėjo prie labai svarbaus žingsnio, apie kurį sužinosite tik paskaitę romaną "Brangakmenis"

Dar vienas labai ypatingas vaikinas buvo Ash. Matote "Brangakmenio" pasaulyje egzistavo ne vien surogantės. Taip pat buvo ir kitos panašios sistemos, visuomenės skirstymai. Ash taip pat buvo kilęs iš neturtingųjų šeimos ir vien dėl noro padėti sesutei, jis sutiko su vienos moters pasiūlymu tapti palydovu. Jo darbas buvo paprastas - lydėti merginas į vakarėlius, leisti su jomis laiką. Ash atsidūrė rūmuose kartu su Violeta dėl to, kad jis turėjo leisti laiką kartu su hercogienės dukterėčia, kuri laukė savo sužadėtuvių. Ash veikėja pamilsite nuo pat pirmų akimirkų. Kartu su Violeta jie neturės daug akimirkų, bet jos bus ypatingos, kadangi jie greitai supras savo jausmus viens kitam. Deja, Violeta puikiai suvokė, kad norint įgyvendinti Lucien sugalvotą planą jai, jaunuoliams nelemta būti kartu...

Manau, kad tema, nagrinėjama šiame kūrinyje, yra labai netradicinė. Knygos jaunimui dažniausiai apsiriboja kitokiais dalykais, nei gimdymu. Bet nuvilsiu, nors tai pagrindinis veikėjos tikslas - pagimdyti vaiką hercogienei - jis buvo gan susiaurintas ir buvo pasakojama apie kitus dalykus dėl ko aš džiaugiausi.

Knygos eigoje susipažinsite su šiuo ypatingu pasauliu, su nuostabiais ir išskirtiniais veikėjais. Manau, kad vos tik pabaigsite kūrinį suprasite, kad jis tikrai skiriasi nuo "Atrankos serijos". Labai sujaudino knygos pabaiga, kuri leidžia suvokti, kad  laukti tęsinio. Aš tai tikrai laukiu, nes autorė sustabdė veiksmą pačiu įdomiausiu metu ir taip, kad nebuvo įmanoma nuspėti visko...

Rekomenduoju šį kūrinį netradicinės literatūros gerbėjoms (taip, labiau merginoms). Manau ši serija sulauks labai didelio pasisekimo pasauliniu mastu. Pasibaigus "Atrankai", atėjo laikas naujoms istorijoms, naujiems nuotykiams, kuriuos ši knyga ir vaizduoja. Aš labai likau patenkinta ir įdomu bus pasiskaityti daugiau įvairiausių recenzijų ir nuomonių apie šią knygą. Nuoširdžiai manau, kad "Brangakmenio" serija pateisins mano lūkesčius kur kas labiau nei "Atrankos" serija.

Neseniai buvo paskelbtas ir antrosios dalies "White Rose" viršelis, laukiam knygos!