Suzanne Collins "Bado žaidynės, "Pavojinga meilė", "Liepsnojantis įtūžis"

"Bado žaidynės"

Ilgai delsiau prieš aprašydama būtent šios knygos trilogiją... Ne kartą įvairiuose internetiniuose puslapiuose skaičiau šios knygos aprašymus, bet jie man visi neįstrigo, pasirodė nenuoširdūs. Ši trilogija verta tik pačių geriausių, nuoširdžiausių, ryškiausių ir nuostabiausių žodžių, kokius tik galima išgauti iš savęs paties. Šią trilogiją bijojau aprašyti ir pati, nes bijau nusivilti savo darbo, suvokti, kad geriau už visus kitus žmones, aprašyti knygos negaliu... Tikiuosi, kad klystu.

Suzanne Collins yra viena garsiausių šių dienų rašytojų. Kaip ir Stephanie Meyer, J.K. Rowling ir kiti šio žanro autoriai, ji išgarsėjo parašiusi trilogiją knygų, sukrėtusių visą pasaulį. Pati autorė pasakoja, kad parašyti "Bado žaidynių" pirmąją knygą ją įkvėpė netikėtai televizijoje išvysti vaizdai apie karą vienoje iš šalių: autorę sukrėtė žmonių veidai, nuotaikos, mirtys ir kiti dalykai, būdingi karams. Netrukus po to, jai gimė idėja parašyti knygą, kuri, pasak vieno garsiausių tinklaraščių apie knygas nuomone, užima pirmąją vietą tarp geriausių knygų paaugliams šimtuke. Užsukite ir įsitikinkite patys: http://www.goodreads.com/list/show/43.Best_Young_Adult_Books

Nuo pat pirmos akimirkos, skaitant pirmuosius puslapius, juntama įtampa ir norą sužinoti, kuo ši knyga tokia įspūdinga. Suzanne Collins taip intrigavo savo kūriniu, kad daugelis žmonių, net ir rašytojų, prisipažįsta, jog negalėjo atsitraukti nuo knygos net naktimis! Net pati Stephanie Meyer atvirai prisipažįsta, jog knyga ją taip įtraukė, kad garsioji vampyrų trilogijos autorė nešėsi ją prie pietų stalo ir laikė ant kelių, kad galėtų toliau skaityti. Istorijos jos neapleido net baigus skaityti. Pasak garsiosios autorės " "Bado žaidynės" - nepaprasta knyga".

Tai istorija apie pasaulį, kuriame egzistuoja 12 apygardų, kurios pasižymi įvairiomis specifinėmis savybėmis: viena iš jų - žvejybos apygarda, kita -angliakasybos, dar kita - medvilnės. Pasaulyje viskam vadovauja sostinė, kurią galima prilyginti šių laikų svajonių išsipildymo miestui - Niu Jorkui. Visų apygardų gaminiai keliauja būtent ten, į sostinę, kurios dėka žmonės šiaip ne taip gali išgyventi, nors mirčių skaičius per dieną yra apgailėtinai didelis.  Žmonės negali laisvai gyventi, ištisai jaučia priespaudą, yra išnaudojami. Kodėl žmonės nesipriešina tokiam išnaudojimui? Nes yra per silpni. Kiekvienas, norintis išgyventi, turi paklusti nenugalimos sostinės valiai.  Deja, valdžios nenorui, buvo dar viena 13-toji apygarda, kuri drįso pasipriešinti sostinei, bet apygardos išlikimui nebuvo vilčių - sostinė ją nušlavė nuo žemės paviršiaus.

Pagrindinė  istorijos veikėja - Katnis Everdin. Mergina, targiškomis aplinkybėmis praradusi tėvą, turi išmaitinti daugelį metų gedinčią motiną bei jaunesniąją sesutę. Katnis, kitaip nei kiti jos apygardos gyventojai, drįsta peržengti apygardos tvoras, už kurių draudžiama vaikščioti. Tokiu būdu sumedžioja maisto sau ir savo šeimai. Kartu su ja medžioja ir vaikystės draugas Geilas. Nuo jų pirmojo pokalbio sunku suprasti, kokie jausmai juos iš tiesų sieja, bet autorė neabejotinai suteikia tam vilties.

"Bado žaidynės" pavadinimas nėra dėl to, kad žmonės apygardose kenčia badu. Tikrai ne. Tuo ši knyga ir išskirtinė. Šiuo pavadinimu vyksta kasmetinės apygardų žaidynės, kurių metu vieni kitus žudo jaunuoliai nuo 12 iki 18 metų atrinkti iš kiekvienos apygardos. Pagrindinis žaidimo tikslas - išgyventi. Kiekvienas vaikas, bei  jų tėvai labiausiai metuose bijo dienos, kada traukiami du "laimingieji" - mergina ir vaikinas. Knyga ir prasideda burtų traukimo diena, kuri buvo pirmoji Katnis sesei Primai. Deja, sėkmė nebuvo mergaitės rankose ir ji buvo ištraukta kaip viena iš 12 apygardos merginų, atstovaujančių Mirties žaidynėse. Katnis negalėjo to leisti - Prima buvo vienintelė jos paguoda ir motyvacija išgyventi. Taigi ji nusprendė eiti į žaidynes vietoj sesers...

Pitas - dar vienas itin svarbus veikėjas, kuris taip pat turi savo istoriją kartu su Katnis. Vaikinas jai išgelbėjo gyvybę, nors pats nuo to nukentėjo. Likimas nulėmė dar vieną jų susitikimą - Pitas buvo atrinktas į Mirties žaidynes atstovauti vaikinus...

Knygoje labai daug dėmesio skiriama aplinkos aprašymui, sostinės išaukštinimui, skirtumų pabrėžimams, pasiruošiamiesiems darbas prieš didžiąsias žaidynes, jausmams ir intrigoms. Viską sudėjus gavosi nepakartojama knyga, kuri, patikėkite, neleis jums ramiai gyventi... Kuris iš 12-tosios apygardos išgyvens?  Kam Katnis pajus šiltus jausmus žaidynėse? Ką sumanys organizatoriai? Visi atsakymai į šiuos klausimus "Bado žaidynių" knygoje.

Skaitytojų nuomonės būtent apie šią knygą:

Knyga tiesiog užburianti,perskaitai ir nori dar...
Patariu visiems perskaityti,siužetas įtemptas ir tai mano viena iš mėgstamiausių knygų,o gal net ir pati mėgstamiausia, kas dvejoja ją pirkt,tikrai neverta sukti galvos,knyga kerinti ir ji kažkuo KITOKIA nei kitos.;}

nuo vakaro 11h iki ryt 10h skaičiau neatsitraukdama! fantastiškai įdomi savo siužetu :)

Dieve mano! Pati nuostabiausia knyga iš mano visu skaitytu, o jų skaičiau tikrai nemažiau. netgi garsiosios Stephanie Meyer sagos neprilygsta šiai knygai. Skaičiau neatitraukdama akių! Siūlau visiems ja skaityti. Tikrai nenusivilsite!!!

Knyga viena geriausių ,mano skaitytų : )) . Su " Twilight'u " ar " Nakties Namų " Zojomis ir visokiais kitais velniais neverta net lyginti : )) . Šita knyga nepakartojama : D . Siužetas man patiko . Tik apsiverkiau ,kai perskaičiau ,apie Pito koją ; (( .
Aš irgi skaičiau apie " The Hunger Games . Cathing Fire " , nepaprastai jos laukiuu ; OO . Nusipirksiu tą pačią dieną kaip atsiras : DD .

Aš skaičiau ja ..Kai nusipirkau ir pradėjau skaityt maniau ,kad padariau labai didele klaida ja pirkdama tačiau jau kai viskas su Pitu prasidėjo taip patiko ,kad net gailėjausi pasakius ,kad galiuosi nusipirkus ;D tas pats įdomumas buvo pačiose bado žaidynese. ;D labai labai laukiu kitos dalies kiek žinau si knyga yra trilogija trys dalis; )) Kaip laukiu negaliu ...Toke gera taciau kaip viena šios knygos fane sakė,kad nepalyginsi su pažymetąja ar Saulėlydžiu nepasakyčiau jos taip pat labai fainos ir įdomis skaityti .Jos mano stiliaus ir patariu kiekvienam paskaityt taip pat kaip ir sia knyga; ))*~
Sėkmes skaitant : )

Knyga pavadinta bado žaidynėmis,dėl pačio siužeto. Tik perskaitę knygą,galima suprasti kodėl.Šis pavadinimas atskleidžia apygardų paklusnumą ir sostinės valdžią,tik ji diktuoja taisykles,o kiti besąlygiškai turi jai paklusti.
Pvz.: apygarda,kurios paaukotasis laimi žaidynes,gauna daug maisto ir t.t..(Tai,geras skaitytojas nepraleis pro akis ir suformuluos sau pasąmonėje kodėl taip,o ne kitaip).Sostinė kada panorėjus žmogų gali "apipilti auksu",bet ir neperspėjus iš jų viską atimti ir paversti skurdžiais.
Esminis dalykas ką noriu pasakyt,kad tai ne tų paaukotųjų žaidynės dėl išlikimo(nors taip,bet čia kalbu,kodėl taip dėl pav.),bet sostinės žaidimas su paaukotaisiais ir apygardomis.Na gal gerai ir nepavyko išaiškinti,taip kaip norėjau,jei nesuprasit ką norėjau pasakyt tai nieko tokio :).Bet esmė tame,kad pavadinimas puikiai atskleidžia užslėptą knygos mintį ;))).


***

"Pavojinga meilė"

Perspėjimas: neskaičiusiems pirmosios trilogijos knygos bei šių tolimiau aprašytų knygų, neskaityti nuo šios vietos NIEKO ;)

Autorė Suzanne Collins greitai suvokė "Bado žaidynių" sėkmę ir populiarumą. Vos tik knyga pasirodė knygynų lentynose, įvairaus amžiaus žmonės čiupo ją kur kas labiau nei būtiniausius produktus, kaip pienas, duona ir kt. Nors rašydama pirmąją dalį autorė  dar nebuvo apsisprendusi dėl kitų dalių, skaitytojai tiesiog būtų neleidę jai nepratęsti. Taip ir atsitiko. Netrukus pasaulį išvydo antroji knyga: "Pavojinga meilė"

Pitas ir Katnis buvo pirmieji visoje apygardų istorijoje, kartu laimėję Mirties žaidynes. Organizatorių sugalvotas planas žaidimo metu paversti juos pora, atsisuko tiesiai prieš juos pačius. Žaidimą stebintys žiūrovai būtų neleidę nužudyti nė vieno poros atstovo.

Deja, nors Katnis ir Pitas tikėjosi kitaip, ištrūkę į laisvę, ramybės jie negavo. Laukė Nugalėtojų Turas, kurio metu jiedu turėjo aplankyti visas apygardas, kartu ir sostinę. Jiems dalyvaujant ture, išaiškėjo tikrasis žmonių gyvenimas, pamažu ėmė lįsti apygardų paslaptys į viešumą: po jų pasirodymo žaidynėse žmonės ėmė protestuoti, sukilti prieš valdžią. Be abejo, sostinė numalšino kiekvieną "išsišokimą", bet Katnis pamažu tapo laisvės simboliu, todėl streikuojančių žmonių ėmė vis daugėti...

Sostinės prezidentas Snou dar žaidynių metu, suprato ką žmonėms reiškė Katnis. Jis, kartu su savo patarėjais bei žaidynių organizatoriais, nusprendė pasinaudoti jubiliejinėmis 75-osiomis žaidynėmis. Per kiekvieną jubiliejų organizatoriai sugalvoja ką nors išskirtinio. Šį kartą, norėdami sunaikinti Katnis, jie nusprendė padaryti 75-tąsias žaidynes pačias įdomiausias. Organizatoriai nusprendė į žaidimą kviesti jų nugalėtojus, kurių kiekvienais metais daugėjo. Tai padarė žinodami, jog Katnis buvo vienintelė savo apygardos nugalėtoja - mergina. Tai buvo gudrus planas, sužlugdęs merginos viltis.

Šioje knygoje pamažu ima aiškėti dar viena didžiulė paslaptis, kurią sostinė stengėsi nuslėpti labiausiai. Medžiodama Katnis sutiko merginas, kurios tvirtino jos 13-toji apygarda egzistuoja, jog ji nebuvo sunaikinta, kaip visi manė. Iš pradžių mergina nepatikėjo jų žodžiais, bet vėliau atliko jų nurodytus veiksmus ir jai įsižiebė viltis: Kas, jeigu tai tiesa?

Kol visose apygardose griaudėjo sprogimai, buvo žudomi žmonės, Katnis nieko negalėjo padaryti: ji jau ruošėsi jubiliejinėms Mirties žaidynėms. Merginos tikslas buvo vienas: pasiaukoti dėl Pito, kuris taip pat dalyvavo žaidynėse. Žiūrovai juos vis dar laikė pora, praliejo daugybę ašarų, žinodami, jog viskas netrukus baigsis...Bet ar tikrai viskam lemta baigtis?

Autorė šioje knygoje itin daug dėmesio skyrė ir Geilui, Katnis medžioklės draugui. Suzanne Collins suteikė vilties Geilo gerbėjams, nes būtent jam Katnis skyrė nemažai dėmesio ne kaip draugė... Užvirė meilės trikampis, kuris net pykdė knygos gerbėjus, bet tuo pačiu dar labiau intrigavo.

Taip pat šioje knygoje autorė susikoncentravo ties 13-tąja apygarda bei jos egzistavimu. Buvo iškelta laisvės problema ne tik dėl apygardos, bet ir dėl streikuojančių apygardų. Leido suprasti, kad karas, ko gero, neišvengiamas...

Šia gaidele ir nustosiu pasakoti apie antrąją knygą, juk nebebus įdomu skaityti, tiesa? Belieka laukti ir tikėtis, jog viskas dar nėra prarasta... Beje, privalau pridurti, kad būtent "Pavojinga meilė" yra pati mėgstamiausia dalis iš visų trijų!

Skaitytojų nuomonė būtent apie šią knygą:

Supratau, kad Tobulybė yra. Nereikia tų magiškų burtų, išgalvotų kalbančių veikėjų iš pasakų knygų, tų galvą susukančių fantazijų, kurių nėra ir pagaliau nereikia tų vampyrų, nuo kurių keistumo ir baisumo miršta milijonai merginų. Te reikia kasdieniškų žmonių vargų, griežtų, į karą, sukilimą nešančių problemų ir kabliuko, dėl kurio gimsta tokia knyga. Juk čia nieko fanatiško, nieko išgalvotų, ko šioje žemėje mes nematę. Tokios knygos leidžia suprasti, kad šiais laikais jaunus žmonės galima sujaudinti ir su realistiškomis knygomis. Ačiū Suzzane, už tokią nuostabią knygą, talentingesnio rašytojo nemačiau. Tai pačios geriausios knygos, kurios tikrai vertos tapti filmais :) ANTRA DALIS TIESIOG NUOSTABI! gal netgi už pirmą geresnė.


Man asmeniškai labiau patiko antra dalis, be to ir skaitėsi ji greičiau - šį syk perskaičiau per dieną. :)
Visai nenoriu, kad Ketnė pasiliktų su Pitu (tikiuosi jį nužudys sostinė), man atrodo, kad galėtum jį laikyti kaip kokį naminį gyvulėlį ir viskas - tiek jau to prisirišimo ir tos ''meilės'', Geilas atrodo kaip tikras bernas - prireikus galėtų nuo visko apginti, o Pitas te sugeba kepti pyragus ir leipti iš meilės Ketnei ir man visai nepatinka blondinai.

Man labai didelį įspūdi paliko abi šios dalys. kai perskaičiau bado žaidynes labai daug dvejojau ar autorei pavyks mus nustebinti ir antra knyga, bet perskaičiusi antra knyga mane labai nustebino kadangi buvau visiškai sukrėsta. nemaniau kad si knyga turės tokia pabaiga. 

Superinė. Visa knyga yra be galo nenuspėjama. Kiekvienas nutikimas vis stebina ir kai jau atrodo kad viskas aišku kaip bus, bum lyg iš giedro dangaus kažkas visiškai nelaukto, nuo pradžių iki galo.
P.S. Galas nustebino taip kad net žandikaulis atvipo. Tai kaip žaidynės baigėsi buvo tiktų tikriausia staigmena!

Jei rimtai, įsigijau šias knygas tiesiog pagauta akimirkos impulso (nes pakankamai skeptiškai žiūriu į kasdien leidžiamus "bestsellerius" ir labiau vertinu klasiką) ir supratau, kad to nepasigailėsiu. 
Senai teko skaityti tokią nepaleidžiančią knygą. Pabaigiau antrą dalį, o galvoje dvi mintys : kaip sulaukti trečios; ir kas mes tokie esame - persisotinę banalių pramogų sostinės gyventojai, ar vis dėlto apygardų išbadėjėliai.
Džiaugiuosi prisijungusi prie naktimis ne miegančių, o skaitančių būrio :)

***

"Liepsnojantis įtūžis"

Perspėjimas: Neskaičiusiems nei pirmos, nei antros, nei trečios knygos,  neskaityti nuo čia.

Suzanne Collins, antroje knygoje ne kartą užsiminusi apie karą, laisvę, streikavimą, iš karto parodė, jog trečia knyga neišvengiama. Ji tiesiog būtina! Taip ji pradžiugino dar didesnį gerbėjų ratą. Visi nekantravo sužinoti kas atsitiko Pitui, sužinoti 13-apygardos išlikimo istoriją.

Dar antrosios knygos pabaigoje pasitvirtino tai, jog 13-toji apygarda egzistuoja ir Katnis nebuvo nužudyta, ji buvo nugabenta tiesiai į ją. Deja, vieną džiugią naujieną nustelbia kita: Pitas liko žaidynėse ir nebuvo išgelbėtas.  Atsigavusiai Katnis visi 13-toje apygardoje liepė nepuoselėti vilčių, kad šis išgyveno.

Išgelbėta Katnis susipažino su visai nauju požemių pasauliu, kuriame gyveno žmonės, kaip ir kitose apygardose. Vienintelis skirtumas - šie žmonės buvo persekiojami baimės kiekviename savo žingsnyje, nes sostinės valdžia bet kurio metu galėjo juos sunaikinti. Po to, kai jie išgelbėjo laisvės simbolį, Katnis, baimė dar labiau padidėjo.

Vienintelė paguoda Katnis buvo tai, jog jos šeima: mama ir sesuo gyveno kartu su ja, tai pat požemiuose kariu dirbo ir Geilas. Nors ir kaip visi stengėsi įtikinti ją, jog Pitas negyvas - ji to nepadarė, toliau puoselėjo viltis.

13-toji apygarda išgelbėjo Katnis su priežastimi. Mergina oficialiai tapo kovotojų už laisvę simboliu. Ji buvo nufilmuota bei specialių įrangų dėka, parodyta per televiziją visose apygardose - taip žmonėms buvo pranešta, jog mergina gyva ir nereikia pasiduoti.

Trečiojoje knygoje buvo labiausiai susitelkta į laisvės klausimą. Tapusi jos simboliu, Katnis buvo slapta vežama į įvairias apygardas, kurios jau buvo kone išnaikintos - žmonių jose buvo likę išties nedaug. Tai sukrėtė merginą ir ji galutinai pripažino, jog kovos už laisvę.

Knygos autorė "Liepsnojantį įtūžį" sukūrė taip, lyg jis labiausiai primintų realias šalis, kuriose tebevyksta karai. Žmonių baimė, slapstymaisi, kovos, sužeistieji - negalėjo nesukrėsti skaitytojų. Autorė pamažu vedė link pagrindinio mūšio dėl laisvės.

Nenoriu per daug pripasakoti, patys perskaitykite ir įsitikinkite, jog knyga yra viena nuostabiausių mano ir jūsų skaitytų. Šioje dalyje sužinosite ar iš tiesų Pitas žuvo, kaip dėl laisvės kovos 13-ta apygarda, galėsite sužinoti, kaip klostysis Geilo ir Katnis santykiai, kas iš pagrindinės veikėjos artimų žmonių bus nužudyti, bei svarbiausia - kuo visa tai baigsis. Taip, kad intrigų ir klaustukų labai daug, bet kuo nuoširdžiausiai linkiu nepatingėti ir skirti laiko šiai trilogijai.

Skaitytojų nuomonė: būtent apie šią knygą:

Nuostabi knyga! visą dieną nuo pat ryto skaičiau šią knygą neatsiplėšdama (net nevalgiau :D) tikrai nesitikėjau kad viskas taip susiklostys ir kai jau atrodydavo kad viskas, turėtų būti knygos pabaiga vėl viskas pasikeičia! tiesiog nuostabi knyga! geriausia visų laikų, žodžiais negaliu apibūdinti kaip šita knyga įtraukia, tarsi tu pats dalyvauji tose žudynėse. ;)

Stengiausi skaityti kuo lėčiau, mėgavausi kiekvienu knygos puslapiu, bet galiausiai supratau, kad nebeturi ko skaityti ir tos malonumo akimirkos baigėsi. Gera žinoti tai, kad nesu labai smulkmeniška ir į tai dėmesio per nelyg neatkreipiu, todėl kada nors paimsiu vėl pirmąją dalį ir patirsiu ekstazę lyg skaityčiau šią istoriją pirmą kartą. Netgi dabar nepamenu ką rašė trečios knygos dalyje (tik kaip baigėsi), o ką jau kalbėti apie kitas.
Knyga tikrai puiki, galbūt ant galo pasigedau daugiau meilės scenų, bent epilogas paguodė.
Kas dvejojate, negalvodama REKOMENDUOJU, ji verta tų pinigų ir dar daugiau^^.
Labai labai labai įdomi trilogija!!! Tai pačios geriausios knygos kokias esu skaičiusi, jų niekas nepranoks. Gerbiu autorę, kad parašė tokias geras knygas. Super!!! Nėra žodžiu apibūdinti šias knygas, jos geresnės negu geriausios.

Knyga nuostabi.. Kai perskaičiau paskutine dali taip nuliūdau supratusi, kad viskas jau pasibaigė. Knyga žiauriai įtraukianti, o visos mirtys tave veikia taip, lyg viskas butu nutikę iš tikrųjų ir atrodo, kad pati tame dalyvavai. Pabaiga liūdna nors epilogas tikrai paguodžia, bet man taip pat norėjosi daugiau meiles. Neįsivaizduoju kada surasiu kita knyga, kuri pranoks Bado žaidynes.

Man asmeniškai šios knygos yra fantastiškos:)Nors dar nesu šios dalies nusipirkusi bet labai tikuosi ,kad šiandien ją turėsiu rankose :D Taigi kiek visas knygas skaičiau šios man labiausiai sukėlė ašaras .Tokios neapsakomai gros.Bet negaliu sakyt ,kad geresnių nėra visos kažuo labai geros.Tik man jos buvo geriausios tada kai jos buvo mano lentynoje naujos. Bet dabar skaitau iš naujo Bado žaidynės ir kas keisčiausia sukelia tokius pat jausmus kaip ,kad skaityčiau pirma karta.Ir manau tai didelis pliusas.O taip pat noriu pasakyt ,kad mano asmeninė nuomone ta ,kad nelabai patinka kai pasako knygos turinį .Man nebebūna įdomu skaityti.Bet jei parašė tai tiek kam nepatinka gali ir neskaityti gi niekas su peiliu už nugaros nestovi ir neverčia to komentaro skaityti.Taigi Šiandien tikiuosi nusipirkti šitą knyga ir turėti jas visas kartu.Labai noriu ir labai laukiau šitos dienos.!!!!!!!!!:)

***

O dabar mano nuomonė apie visas tris knygas:

Visą laiką stengiausi rašyti šią recenziją labai šališkai, nekišti daug savo nuomonės, kad galėtumėte ją patys susidaryti. Tikiuosi, kad pavyko. Štai dabar pasakysiu ką aš manau apie šią knygą. Labai sunku net ir išsakyti viską, bet pasistengsiu. Knygą nusprendžiau perskaityti jau tuomet, kai žinojau, jog bus ir jos filmas. Laksčiau po visas savo miesto bibliotekas, tikėdamasi ją gauti, bet, savaime suprantama, negavau ir tuo labai nusivyliau... Netikėtai knygą radau internete!  Ir perskaičiau, kentėjau, nors popierinis variantas būtų buvęs patogesnis... Tiesiog negalėjau jos neperskaityti. Pamenu, net atsisakiau važiuoti į sostinę, per filmo premjerą, nes dar nebuvau perskaičiusi visos knygos... Matote, ką reiškia pradžioje perskaityti knygą, o vėliau tik pažiūrėti filmą? Tai va, perskaičiusi pirmąją dalį buvau taip sužavėta, kad net drebėjau. Netrukus internete radau ir antrąją, ir trečiąją dalis. Trečiąją net skaičiau per Velykas, iškeičiau savo gimines į knygą! Buvo labai sunku suvokti, kad viskas baigėsi... Visą laiką  buvau už Pito ir Katnis porą. Manau, jie sutverti vienas kitam... Knyga mane labai sužavėjo savo nuoširdumu, išskirtinumu ir originalia idėja. Viskas skaitėsi labai lengvai ir greitai. Negalėjau nuo knygų atsitraukti net naktimis. Retkarčiais net ašarą išspausdavau. Visi įvykiai, knygos posūkiai buvo labai stebinantys. Net nebūčiau patikėjusi, kad kai kurie dalykai iš tiesų įvyko. Trečiąją knygą skaičiau su pykčiu. Nuoširdžiai įniršusi buvau dėl to, ką autorė sugalvojo padaryti su Pitu. Bet neteisiu Suzanne Collins... Gerbiu ją už tai, kokius ji man sukėlė jausmus, jokia kita knyga to negalės padaryti. Tikiuosi vieną dieną rasti knygą, kuri prilygtų šiai trilogijai...

***