"Dingusi" buvo pripažinta kaip geriausia 2012 metais išleista knyga. Tikriausiai tai buvo vienas iš dalykų dėl kurių panorau įsitikinti knygos "tobulumą" pati. Tikrai nesigailiu. Tai istorija apie sutuoktinius Niką ir Eimę ir kaip jų gyvenimą pakeitė vienas įvykis, atitinkantis ir knygos pavadinimą.Romano pradžioje buvo pristatyta ši pora ir jų gyvenimas buvo aprašytas kaip įprastas, eilinis. Kai atėjo penktųjų jų santuokos metų diena, Nikas grįžo namo ir rado betvarkę, kuri skelbė apie žmonos dingimą. Vos tik policija pasirodė, jie puolė ieškoti Niko žmonos, bet neatmetė galimybės, kad pats Nikas galėjo būti susijęs su jos dingimu...
Pirmoji romano dalis susideda iš Niko pasakojimų apie dabartį ir iš Eimės dienoraščio. Pritarsiu kitiems skaitytojams ir pasakysiu, kad pirmoji dalis buvo ko gero pati neįdomiausia iš visų trijų, bet tai manęs neprivertė padėti knygą į šalį. Šioje dalyje skaitytojai turėjo galimybę labiau įsigilinti į Eimės ir Niko tarpusavio santykius ir suprasti, kad jie nebuvo tokie tobuli, kokie galėjo pasirodyti. Eimė savo dienoraštyje atskleidė tamsiąją Niko pusę ir skaitytojai susidarė įspūdį, kad šis veikėjas yra blogietis. Bet įdoiausia yra tai, kad pati autorė iš karto leido suprasti, kad Nikas nekaltas dėl žmonos dingimo.
Antrojoje knygos dalyje viskas apsivertė aukštyn kojomis. Sužinosite labai intriguojančią tiesą apie Eimės dienoraštį ir susidarysite visai kitokią nuomonę apie abu veikėjus. Tiesą sakant, bus sunku atskirti kuris priklauso gerųjų pusei, o kuris blogųjų. Antrojoje dalyje taip pat Eime jau pasakos apie dabartį ir sužinosite kas iš tikrųjų jai atsitiko: a rji visgi buvo pagrobta, ar pabėgo, ar kurpė savo planus...
Trečioji kūrinio dalis buvo pati netikėčiausia, nes antroji dalis baigėsi labai gudriai. Apie šią dalį užsiminsiu mažiausiai, kad neatskleisčiau viso knygos įdomumo, bet patikėkite, verta laukti ir kentėti.
Gilinantis labiau į pačią istoriją, šiek tiek papasakosiu plačiau apie šių žmonių gyvenimus. Eimė buvo turtuolių vienintelė dukra, buvo gan išlepinta ir nepažinojo to skurdaus gyvenimo. Ji mylėjo Niką kaip ir jis mylėjo ją, bet jųdviejų santykiai pamažu ėmė gęsti. Matote, Eimė kelis savo santuokos metus apsimetinėjo tuo, kuo nebuvo - tobula žmona. Ji apsimetė, kad nepyko, jog vyras jųdviejų planus iškeisdavo į kokią kitą veiklą, kuri nebuvo susijusi su Eime. Eime viskuo domėjosi, neprieštaravo vyrui ir apsimetė laiminga, kieta žmona - ko daugiau ir gali norėti vyras? Bet netrukus ji atskleidė savo tikrąjį veidą ir tuomet sutuoktinių santykiai atšalo. Va tada ir paaiškėja bent jau mums, skaitytojams, kad Nikas užmezgė romaną su gerokai jaunesne mergina ir tokiu būdu padarė didžiulę klaidą, kurią privalėjo ištaisyti...
Šiame romane yra labai akcentuojamos vestuvių metinių dienos. Ir Eimė, ir Nikas plačiai pasakojo apie šias ypatingas dienas ir kartu turėjo tradiciją. Eimė kiekvienais metais prislapstydavo užuominų skirtingose vietose. Nikas turėdavo rasti užuominas ir taip priartėdavo prie pagrindinės jo dovanos. Eimei dingus vestuvių metinių dieną, Nikas rado tas užuominas ir nusprendė sekti paskui jas, kol galiausiai ėmė aiškėti, kur šuo buvo pakastas...
Kaip jau minėjau, Nikas buvo vienas iš įtariamųjų Eimės dingimo byloje. Visuomenė nusisuko nuo jo, kai sužinojo apie jo slaptą romaną, kai išgirdo apie daugybę įkalčių, kurie liudijo ne jo naudai... Beje, tiek įkalčiai turės labai įdomią reikšmę ir toje pusėje, apie kurią nenoriu pasakoti, prasidės visas "absurdiškumas" ir įdomumas. Ak, net pirštai niežti iš to noro viską papasakoti, bet deja. Jums patiems teks susirasti šią knygą ir paskaityti.
Vertinant šių veikėjų asmenybes, tai labai sunku išskirti vieną iš jų, susidaryti kažkokią nuomonę, nes kaip jau minėjau, autorė Gillian Flynn sugebėjo labai puikiai mus suklaidinti... Bet galiu pasakyti, kad ir Eimė, ir Nikas buvo labai gudrios asmenybės ir tai būtent mane ir žavėjo. Nepaisant visų "nesąmonių", kurios įvyko jų gyvenime, jie tobulai vienas kitam tiko ir tiesiog papildė vienas kitą.
Labai patiko autorės rašymo stilius, tikrai vien dėl jo galima būtų paskaityti šį kūrinį. Taip, kaip ji sugebėjo visus mus, savo skaitytojus, apgauti, manau, kad yra velniškai sunku padaryti, bet jai tai pavyko. Manau, kad jos sugalvotas siužetas ir keikvienos detalės apgalvojimas labai tiko šiam kūriniui ir privertė jį tapti geriausia 2012 metų knyga.
Negaliu apsakyti kaip džiaugiuosi, kad perskaičiau šią knygą. Tai buvo kažkas tokio, ko seniai ieškojau ir laukiau. Nors knyga Lietuvoje ir priskiriama kaip knyga suaugusiems, užsienyje yra įvairiausių nuomonių šiuo klausimu, bet esmė tame, kad jeigu esate pasiruošę tokiam labai vykusiam trileriui, tuomet čiupkite knygą ir pulkite skaityti! Na, bet kadangi dažnai sulaukiu klausimų, tokių kaip "Nuo kelių metų geriausiai tinka ši knyga?", atsakysiu taip: mano manymu, kad nuo 16 metų, nes yra dalykų, kuriuos vyresni skaitytojai labiau akcentuoja nei jaunesni, todėl jie greičiau supranta viską ir įsigilina labiau. Lietuvos kino teatruose gan neseniai pasirodė ir filmas, paremtas šia knyga, kurį taip pat nekantrauju išvysti ir palyginti, nors jau dabar žinau, kad filmas tikrai negalės būti geresnis nei knyga, nes neįmanoma nupasakoti tam tikrų momentų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą