Veronica Roth "Divergentė"

Veronica Roth yra dar visai jauna autorė, išgarsėjusi būtent šiuo kūriniu, kuris pakerėjo ne vieno skaitytojo širdį. Knyga "Divergentė" itin lyginama su "Bado žaidynių" trilogiją. Tą girdėjome ne kartą. Bet rašant kiekvieną istoriją, būni įkvėptas kažkokio kūrinio... Šis aprašymas, kurį jums ir parašiau bus kiek platesnis. Parašysiu ne tik apie knygą, bet ir palyginsiu kūrinį su kitais (pabrėžiu kitais).

Ši knyga yra apie pasaulį, suskirstytą į penkis luomus, tikinčius skirtingais dalykais. Tokiu būdu žmonės, kurie sugalvojo šiuos luomus, nusprendė valdyti pasaulį, norėjo jį padaryti taikų. Kiekvienas žmogus, gimęs viename ar kitame luome, įvairių pagalbų padedamas gali išsirinkti luomą, kuriame jis norėtų gyventi visą savo gyvenimą. Bet deja, išsižadėjęs savo luomo - išsižadi ir savo šeimos. Nuolankiųjų luome gyveno žmonės, kurie stengėsi neišsiskirti iš minios, rūpinosi kitais, visiems padėjo. Jie buvo geraširdžiai, kurių niekas atrodo nebijotų, bet už Nuolankiųjų veidų slepiasi šis tas daugiau... Tai galima spręsti iš Beatričės, pagrindinės kūrinio veikėjos ir Nuolankiųjų atstovės... O gal...? O gal Divergentų?

Beatričė ir jos brolis Kalebas - tėvus mylintys ir gerbiantys vaikai. Jiedu gerai sutaria, mėgsta išsipasakoti, pasitiki vienas kitu. Deja, dieną, kai jie turėjo pasirinkti luomus, abu jaunuoliai suvokia, kad ne viskas buvo išpasakota... Beatričė pasirenka kitą luomą. Bebaimių.

Knygos veiksmas ir prasideda nuo tos akimirkos, kai Beatričė tampa Bebaime. Mergina nuvežama tiesiai į bebaimių būstinę, kur turėjo prasidėti treniruotės, paruošiančius jaunuolius į kiekvieną luomą. Mergina ne tik turėjo įveikti savo baimes, trūkumus. Ji turėjo kautis dėl išlikimo, nors išsiskyrė savo fizišku silpnumu, smulkiu kūnu. Bet mergina nė nesiruošė pasiduoti. Ji kovojo. Kaip? Sužinosite perskaitę knygą...

Bebaimių būstinėje Beatričė nesijaučia vieniša, palikusi tėvus ir brolį. Anaiptol. Ji susiranda draugų, vėl pasijaučia mylima ir reikalinga. Knygoje išvysite begalę draugiškų ir nelabai žmonių, kaip Kristina, Suzana, Vilas, Alas, Erikas, Ketvertas, Piteris ir kiti. Kiekvienas iš šių žmonių, taip pat ir kiti, kurių neįvardijau, labai svarbūs šiame kūrinyje.

Mano nuomonė:
Divergentė yra gražus kūrinys. Niekada nevartoju žodžio "gražus", nes jis nieko nepasako, bet šį kartą kitokio ir nerandu. Tai kūrinys apie draugystę, pagarbą, ryžtą, drąsą, laisvę ir dar daugelį kitų dalykų. "Divergentė" man patiko. Man patinka tokie kūriniai, kuriuose itin pabrėžtos vertybės, kurios turėtų būti svarbios mums visiems. Tai jautrus, šiltas, drastiškas, bet daug ką žadantis kūrinys, kurį rekomenduoju visiems žmonėms, pastebėjusiems, kad mano skonis sutampa su jūsų!

Skaitytojų nuomonės:
Knyga gana įdomi, iš ties labai lengvai skaitoma. Gal netgi per lengvai, tačiau yra ir keletas įdomesnių minčių, apie kurias būtų galima susimąstyti. Kažkiek primena „Bado žaidynes“, bet, mano nuomone, tikrai joms neprilygsta. Ir vis dėlto, negalėčiau šios knygos vertinti blogai, nors kažko lyg ir pritrūko... veikėjus lengva pamėgti, jie nėra per daug nusaldinti, kita vertus, kai kuriems žuvus jokia nuostaba ar gailestis nekilo, tarsi to ir būtų buvę galima tikėtis.

Na, toms, kurioms patinka jaunimo literatūra, manau patiks ir „Divergentė“. Ir dar, manau, kad filmas turėtų išeiti iš ties neblogas, laukiu... ;)

Man patiko, kad autorė labai gražiai supina nuotykius ir meilę, ne pasakoja tiesmukai, o jausmus ir sprendimų motyvus atskleidžia per veikėjų poelgius. Tai knyga, pilna ne tik nuotykių, bet ir temų apmąstymams. Ne tik pagrindiniai, bet ir kiti veikėjai turi ryškius charakterius (tai ir Tričės mama, tėtis, Erikas, Ketverto tėtis), o ir tą pačią situaciją dėl savo požiūrio ir charakterio visi vertina skirtingai. Knyga daugiasluoksnė, nors rodos, kad pasakojama Tričės istorija.

Taigi o dabar šiek tiek lyginimų...(Neskaičiusiems knygos nepatartina)

Panašumai į kitas knygas:

1. Galimybė pasirinkti luomą man priminė "Hario Poterio" pirmąją knygą, kur moksleiviai taip pat galėjo pasirinkti "luomą". (nežinau kaip pavadinti ;) )

2. "Divergentėje" treniruojant Bebaimius buvo rašomi pažymiai, kurie daug ką lėmė. Visai kaip "Bado žaidynėse", ar ne?

3.Tai pasakojimas apie pasaulį, kuriame vyrauja skirtingi luomai kaip ir "Bado žaidynėse" skirtingos apygardos.

4. Tričės draugo Alo mirtis primena Katnis draugės Ru mirtį.

5. Kaip ir "Delirium" bei "Bado žaidynės" taip ir ši knyga prasideda diena, kai kažkas svarbaus, lemiančio ateitį, nutinka. 

6. "Divergentė" primena "Delirium", nes abiejuose kūriniuose nėra itin griežtų valdžios apribojimų.

7. Taip pat kūrinys panašus į "Delirium", nes pasirinkus luomą, kaip ir po atliktos operacijos, tavo gyvenimas pasikeičia visapusiškai.

8. Beatričė savo tvirtumu ir sumaniu mąstymu primena Katnis Everdin.

9. Kaip ir knygoje "Sielonešė" "Divergentės" veiksmas vyksta požemiuose.

10.Taip pat knyga panaši į "Sielonešę", nes peržengus slenkstį/skardį esantį požemyje - iš jo nebeištrūksi...

Esminiai skirtumai:

Divergentė tikrai nėra kūrinys, kuris be proto panašus į kitus tokio pobūdžio. Tai labai savitas, labai jausmingas kūrinys, pabrėžiantis visai kitas vertybes.  "Divergentė" kitaip nei "Bado žaidynės" yra apie pasaulį, kuriame valdžia nėra jau tokia stipri ir sureikšminta. Aprašomoje knygoje nėra tokio žmogaus, kaip prezidentas Snou. Yra viena moteris, bet ji tikrai nėra tokia reikšmiga kaip Snou. Labai patiko kūrinio pabaiga, kuri tikrai nepriminė kitų. Ypač dalis, susijusi su meile ;))) Taip pat pagrindinė veikėja Beatričė yra ne tokia jau stipri kaip Katnis. Tiesą sakant, manau, kad jeigu joms tektų kovoti Bebaimių dvikovoje, Katnis netrukus nugalėtų Tričę, kuri pasižymi kitomis savybėmis. Skirtumų atrasti galima daug, bet tiesiog neverta ieškoti nei jų, nei dar kažkokių panašumų, nes neįmanoma parašyti kūrinio, kuris nė kiek neprimintų kitų. Tiesiog verta įvertinti kiekvieno autoriaus darbą ir gerbti jį už jo nuopelnus, nes parašyti knygą ir ją išleisti humanitarams reiškia tą patį, kaip tiksliukams laimėti Nobelio premiją. ;)