Lietuviškų knygų mano perskaitytos literatūros sąrašuose tikrai nėra daug, bet vis tiek kiekvieną kartą džiaugiuosi galimybe įvertinti tautiečių darbus. Įdomiausia, kad jie visi būna panašūs ir lietuvių autoriai neatsikrato stereotipų - dažniausiai jų kūriniuose dominuoja paauglių problemos kaip alkoholis, narkotikai, nesantaika tarp tėvų ir vaikų, meilės reikalai ir be abejo - bėgimas iš namų. Nenoriu nuvertinti lietuvių rašytojų, bet toks jausmas, kad išvardyti aspektai, jų manymu, yra pagrindinės problemos su kuriomis susiduria šių dienų jaunimas. Kaip paauglių atstovė galiu drąsiai paprieštarauti šiai nuostatai, nes tai rodo ir kur kas dažnesnis paauglių pasirinkimas skaityti užsienio autorių literatūrą, kur kiekviename kūrinyjė galima atrasti originalių, dar negirdėtų dalykų, susijusių su paaugliais. Šių dienų jaunimas yra itin veiklus, aktyvus ir mėgstantis originalumą, tad norint jam įtikti, neužteks parašyti tik kūrinį, kuris bus tiesioginis Melvin Burgess "Heroino" prototipas. Priešingybė tokiam pasirinkimui - Rebekos Unos knyga "Atjunk", kuri man labiausiai patiko iš visų trijų konkurso nugalėtojų!Pagrindinė veikėja keturiolikmetė Gryta gyvena netolimoje ateityje, kai pasaulis jau visiškai nugrimzdęs į virtualų gyvenimą, vadinamą translaifu. Šiame gyvenime žmonės retai susitinka realybėje, vietoj normalaus maisto valgo miltelius, kūnus dengia speciali plėvė, kuri atspari išorės veiksniams, todėl praktiškai slopina visus tikruosius pojūčius. Šiame pasaulyje nuolatos sekama žmonių būsena ir būvimo vieta, stengiamasi sukurti pasaulį, kuriame nebūtų senojo gyvenimo likučių. Kaip ir minėjau, aprašoma pakankamai netolima ateitis, todėl tie likučiai ir yra žmonės, ne iki galo adaptavęsi naujame pasaulyje ir ne iki galo prisitaikę prie visų normų bei technologijų. Sunkiausia sistemai kontroliuoti mažamečius, kurie iki tam tikro laiko patiria visus normalius ir žmogiškus potyrius ir kuriems palaipsniui reikia prisiderinti ir peržengti į naująjį pasaulį.
Grytos gyvenimas nebuvo išskirtinis - kaip ir visi jos bendraamžiai su draugais bendravo virtualiu būdu, bet merginai vis dažniau kildavo minčių ir spėlionių apie ankstesnįjį gyvenimą, o ypač laikus, kai bučiniai buvo normalus veiksnys. Nuo pat kūrinio pradžios galėjome suprasti, jog ši mergina nebus dar viena sistemos šalininkė - ji jai priešinsis pati to nejausdama. Viso kūrinio metu buvo išties įdomu stebėti merginos tobulėjimą ir kaip ji pamažu grįžo į žmogiškąją būseną, nors tam reikėjo daugybės laiko ir pastangų. Autorė puikiai aprašė šį brandos procesą, kuris, kaip žinia, vyksta visą gyvenimą, todėl neteisinga manyti, kad Gryta visiškai grįžo į ankstesniąją būseną.
Pagrindinės veikėjos Grytos gyvenime svarbų vaidmenį užėmė jos šeimos nariai. Deja, kaip ir galima nuspėti, jie jau buvo paveikti sistemos ir kur kas labiau nei pati veikėja, tačiau tuo patys turėsite progą įsitikinti, todėl neatskleisiu visų pikantiškų detalių. Man labai patiko Grytos troškimas kuo daugiau laiko leisti su mylima mama, kuri atskleidė daugybę merginai nežinomų dalykų apie jos prigimtį. Buvo itin sunku stebėti, kaip Grytai trūksta mamos šalia ir kaip sistemos paveikta moteris negalėjo suteikti kūniškos meilės ir šilumos savo dukteriai... Šiame romane dar vienas labai svarbus ir įsimintinas veikėjas - Grytos bendraamžis Mantas, kuris taip pat nepritarė tuometinio gyvenimo sistemai, bet kur kas ryžtingiau jai priešinosi, o tai suteikė drąsos ir pačiai Grytai. Šie veikėjai daugybę laiko leist kartu ir kiekviena akimirka, aprašyta šiame kūrinyje, bus neapsakomai jausminga bei pamažu ves prie esminio visų skaitytojų troškimo: tai kada gi įvyks tas išsvajotasis bučinys?
Šiame romane daugiausia dėmesio skiriama aplinkos bei sistemos aprašymams, kurie buvo nepriekaištingai apgalvoti ir aprašyti. Rebeka Una pavaizdavo mums priimtinus procesus ir kaip jie pasikeitė ateityje: turėsite galimybę paskaityti apie laidotuves, kurių metu, galima sakyti, žmogus nemiršta, nes jo kūnas ir siela gyvena virutaliame pasaulyje; gimtadienio vakarėliai; mokymosi procedūra, kuri itin skyrėsi nuo mums visiems įprastos. Matote, pasak autorės, ateityje žmonės gyvens pasaulyje, kuriame žmogiški potyriai bus nebesvarbūs ar net grėsmingi mūsų organizmams. Visi procesai, įskaitant ir mokymąsi, vyks kur kas sparčiau: knygų skaitymas pasikeis iš esmės, nes vietoj kelių šimtų puslapių knygos sistemoje bus itin susiaurintos ir sutrauktos tam, kad būtų sutaupyta daugybė laiko. Tiesą sakant, sistemos esmė ir buvo laiko taupymas, bet tada juk kyla klausimas, kodėl stengiamasi nešvaistyti laiko, kai prarastos visos žmogiškos vertybės?
Man nuoširdžiai patiko Rebekos Unos sukurta Grytos asmenybė: autorė puikiai pabrėžė veikėjos valiūkiškumą, žaismingumą ir nenustygstantį norą veikti ir judėti - tokie juk ir yra paaugliai, ar ne? Nors vienas dalykas man ir užkliuvo - Grytos amžius. Bent jau aš drįsčiau teigti, kad mergina atrodė vyresnė nei keturiolikos metų ir aš asmeniškai duočiau jai 16.
Pagaliau aprašydama lietuvių autorės knygą galiu palyginti ir rasti panašumų ir su užsienio autorių darbais. Pirmiausia knyga "Atjunk" man labai priminė mano mylimą romaną "Sielonešė", kurį skaičiau gal net 5 kartus! Abu kūriniai skleidžia tokią tyrą energiją, užkrečiančią atsirinkti teigiamas vertybes. Kaip ir "Sielonešė", romane "Atjunk" žmonės nebuvo verčiami daryti jokių sistemos siūlomų procedūrų, viskas buvo tiesiog rekomenduojama, o žmonės, pajutę teigiamą reakciją, savaime norėjo pasikeisti ir tobulėti, nebuvo naudojama jokia fizinė jėga ar prievarta kaip galima pagalvoti. Taip pat "Atjunk" man priminė ir Lietuvoje neišleistą romaną "Free to Fall", kur vaizduojama netolima ateitis ir modernių technologijų padariniai žmonėms. Beje, rekomenduoju paskaityti ir ką tik minėtąjį kūrinį!
Mano manymu, Rebeka Una norėjo parodyti, kas gresia žmonėms, kurie be ilgų ir kantrių apsvarstymų leidžiasi pavergiami modernių technologijų. Labai svarbu gyvenime atsirinkti tikrąsias vertybes ir nepamiršti žmogiškos prigimties bei visų stebuklingų ypatumų, kuriuos žmogus gali patirti - visi potyriai, emocijos, jausmai ir kiti neatsiejami individo veiksniai - puoselėkite tai ir nepervertinkite modernių technologijų galimybių. Labai vertinu autorės pasirinkimą rašyti tokia aktualia tema ir taip aiškiai ir puikiai pavaizduoti ateities savybes ir tai, kas mūsų gali laukti. Šiuo atveju laikas yra mūsų didžiausia vertybė, bet tuo pačiu ir didžiausias priešas, kurio negalime įveikti, todėl reikia įdėti be galo daug pastangų, norint patirti gyvenimo pilnatvę ir ne tik išbandyti visas technikos naujoves, laukiančias ateityje. O patikėkite, jau dabar pranašaujama labai "moderni" ateitis, todėl norintys galite pasidomėti daugiau apie tokias naujoves kaip daiktų internetas, Holo lens ir kt.
Sunku ir pačiai patikėti, bet nuoširdžiai rekomenduoju lietuvių autorės darbą ir manau, kad Lietuvos juanimui seniai trūko tokio gero kūrinio, paliečiančio visas jaunimo aktualijas. Esu tikra, kad karta, užaugusi su Vytauto Račicko knygomis ir kitų autorių kuriamais "Heroino" prototipais nudžiugs sužinojusi, kad knygynuose pasirodė visiškai šviežias, modernus ir originalus kūrinys, vetas tarptautinio pripažinimo! Rekomenduoju įvairaus amžiaus žmonėms ir labai tikiuosi, kad Rebeka Una laimės pagrindinį iš visų trijų konkurso nugalėtojų laimės pagrindinį prizą, nes knyga "Atjunk" tikrai to verta!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą