Jodi Piccoult "19 minučių"

Jodi Piccoult "19 minučių"

Per devyniolika minučių galima nušienauti veją prie namų, nusidažyti plaukus arba iškepti sklindžių, sulankstyti šeimos skalbinius arba užplombuoti dantį. Per devyniolika minučių galima sustabdyti pasaulį arba tiesiog nušokti nuo jo krašto į bedugnę.

Per devyniolika minučių taip pat galima atkeršyti..

Jodi Piccoult šiame bloge nėra naujiena.  Tai autorė, kurianti knygas aktualiomis temomis. "19 minučių" knyga yra lyginama net su pačiu garsiausiu autorės kūriniu "Mano sesers globėjas". Atsiranda net tokių, kurie dvejoja, kuris kūrinys geresnis.

Sakydama, jog autorė rašo aktualiomis temomis, nemeluoju. Jos knygos tuo ir skiriasi. Vietoj pigių romaniūkščių autorė pasirinko kitą variantą. "19 minučių" knygos tema yra itin aktuali užsienyje, ypač JAV. Reikia tiesiog dėkoti, kad tai nevyksta  Lietuvoje. Nes šis kūrinys apie šaudynes mokykloje ir kaip tai paveikė aplinkinius žmones.

Jodi Piccoult stilių perprato ko gero kiekvienas jos knygų skaitytojas. Vienas tų bruožų - itin platus veikėjų sąrašas. Kiekvienas veikėjas prisideda prie istorijos ir nulemia vienus ar kitus įvykius.

Istorija prasidėjo nuo dienos, kai jaunuolis Piteris įžengė į mokyklą su šautuvu ir nušovė daugiau nei 10 bendramokslių. Knygoje labai puikiai ir jaudinančiai aprašytas šis įvykis. Sunkiausia yra kūrinio pradžia - kyla begalė klausimų, kaip "kodėl?". Autorė išmaniai aprašė visą Piterio gyvenimo istoriją ir tik pamažu radau atsakymus, į pačios užduotus klausimus. Nesvarbu, kad viskas prasidėjo šaudynėmis, svarbiausia, kaip autorė sugebėjo atksleisti visą tiesą, susieti su įvykiais, su dabartimi.

Kiek plačiau paaiškinsiu kūrinio kompoziciją. Jodi Piccoult pasirinko įdomų, bet veiksmingą būdą - ji aprašė šaudynes ir sumaišė dabartį su praeitimi. Kol buvo aprašinėjami įvykiai po šaudynių, autorė vis įterpdavo skyrelius su praeitimi, kur mums išaiškėdavo įvairios tiesos. Taip sakant praeitį supynė su dabartimi. 

Jodi Piccoult vadinama rašytoja suaugusiems, bet jos literatūrą vertina ir paaugliai. Šis kūrinys būtent akcentuoja paauglius, patyčių temą, dėl kurios Piteris ir padarė klaidą.

Šiek tiek apie veikėjus:

Piteris yra vaikinas, kurį ko gero galima vadinti pagrindiniu kūrinio veikėju arba priežastimi kūrinio atsiradimo.  Vaikinas buvo kitoks nei kiti vaikinai: silpnas, nepopuliarus, keistos išvaizdos. Visi šie dalykai privedė populiariuosius paauglius prie patyčių. Kūrinio eigoje sužinosite kaip ir kodėl vaikinas pasiryžo tokiam poelgiui.

Džouzė - mergina, dalyvavusi žudynėse. Per stebuklą išliko gyva, o kodėl taip įvyko, sužinosite patys. Deja Džouzės vaikinas nužudomas, merginai pakrinka psichika, ji negali ir nenori atsigauti, gyventi toliau. Jos sąžinę slegia kaltė. Džouzė aprašoma kaip paauglė, bijanti būti kitokia. Mergina vaikystėje buvo Piterio draugė, bet vėliau jųdviėjų keliai išsiskyrė...

Aleksė - Džouzės mama, teisėja. Jodi Picocult ją aprašo kaip moterį, suprantančią savo klaidas, bet nesugebančią jų ištaisyti, pasikeisti. Aleksė nelaikė savęs gera motina dukrai, vis priekaištaudavo sau, kad neskiria jai daugiau dėmesio nei galėtų. Bet viskas pasikeičia po lemtingo įvykio, kai ji vos nepraranda dukters. Ji nusprendžia kovoti su visais, kad tik jos dukra galėtų ramiai miegoti.

Kūrinyje yra ir kitų, itin svarbių veikėjų, apie kuriuos dabar nutylėsiu, manau, kad patiems bus įdomu juos nagrinėti. 

"19 minučių" autorė Jodi Piccoult parašė su tikslu, atkreipti visuomenės dėmesį į itin aktualią JAV šalies problemą. Šalyje ne kartą vyko tokios žudynės, bet kelio užkirsti tam dar niekas nerado. Lietuvoje mes, mokiniai, turime daugybę paskaitų ir pokalbių apie patyčias ir kokia iš tiesų opi problema tai yra, bet dažniausiai mokiniai tik dar labiau ima šaipytis iš kitų vaikų vietoj to, kad pasikeistų.  Manau, kad Lietuvoje šios paskaitos tiesiog neduoda naudos, nes jas sukūrė JAV gyvenantys mokslininkai, tikėdamiesi užkirsti kelią tokiom patyčioms, kurios aktualios jų šalyje. Mūsų šalis tokios rimtos problemos neturi, bet vistiek mums pristatoma tokia programa. Manau, kad jei mokiniai žinotų, kas vyksta už Atlanto, tokios problemos neliktų, visi suprastų padarę klaidą.

Jodi Piccoult nusprendė parašyti kūrinį šia tema, išvydusi pranešimą per žinias apie susišaudymą mokykloje. Autorei buvo itin sunku aprašyti tokį kūrinį, jai net teko bendrauti su mokiniais ir jų tėvais, kurie susidūrė su tokiais įvykiais. "19 minučių" yra labai jautrus, sukrečiantis ir sutelkiantis kūrinys, kuris, mano manymu, turėtų paveikti ne vieno žmogaus širdį. Ypač to, kuris drįsta šaipytis.

Mano nuomone, šis kūrinys yra vienas geriausių, aprašančių patyčių temą. Dabar lengva rasti tokių knygų, viena iš jų yra taip pat skaityta "Ir vis dėlto šausiu", kuri vis dėlto nesukėlė tiek minčių ir jausmų kaip ši knyga. Manau, kad kiekviena išsilavinęs žmogus, žinantis šią JAV problemą turėtų pamąstyti apie tai ir pagalvoti, ką galėtų padaryti, kad taip neatsitiktų jo vaikui.

Skaitytojų nuomonės:

Puiki knyga. Iš mano 4 skaitytų šios autorės knygų ją lyginčiau su "Mano sesers globėjas". Nepasakyčiau net kuri labiau patiko. Tiesiog perskaičiusi "mano sesers globėją" neprisiverčiau daugiau nei metus į rankas pasiimti jokios kitos knygos, o po šios ("19 minučių") atsirado nenumaldomas noras perskaityti visas J.Picout knygas...
Skaitėsi labai lengvai (kaip, beje, ir visos jos knygos)-įtraukė jau nuo pirmo puslapio. Pagrindiniai personažai labai ryškūs, nesunku su jais susitapatinti...Vis tik, skaitant jaučiasi šioks toks autorės šąliškumas-nesudėtinga atsirinkti "geriečius" ir "blogiečius", kitaip nei "Mano sesers globėjas" knygoje-dalies aukų sunku gailėtis, nors ir poelgis siaubingas. Vis tik autorės sugebėjimas leisti pamatyti, atrodytų, labai aiškius dalykus kitomis akimis-stulbinantis...Matyt, tai ir yra jos sėkmės raktas.

Knyga yra tiesiog nuostabi. Ji sukrečia ir tuo pačiu žavi savo subtilumu, gebėjimu pasiekti tą širdies kertelę ir paskatinti žmones susimąstyti apie tai, kas vyksta. Tiek daug kalbama apie jaunimą kaip apie ateities kartą, bet ar ne visi drauge turėtume kurti tą ateitį? Knyga skaitosi lengvai, bet tai, ką ji palieka po savęs, yra stipru.

Šią knygą daugiau rekomenduočiau jaunajai kartai, psichologiškai giliems žmonės, kurie ne vien mato tik tai, kas randama paviršiuje, ir siūlyčiau perskaityti ypatingai tiems, kurie dar neturi savo vaikų arba kurių vaikai dar visiškai maži. Ši knyga negali nepatikti.

Kaip matau, autorės ir yra toks tikslas, kad kiekvienas pats atsakytų į tikrai sunkius psichologinius klausimus, įsigilinus į situaciją pilnai. Labai patinka, kad rodo realybę, rašo giliai. Kartais net pagaunu save, kad imu stebėtis, kad viskas vyksta lygiai taip pat JAV kaip ir LT, kalbant apie patyčias mokykloje, kur mokytojų lygiai tokia pati situacija - mato, bet nesprendžia problemos.Mano subjektyvus atsakymas, kad viskas vyksta dėl to, kad mokykloje dirba ne tie žmonės, kurie iš tikro turėtų dirbti, t.y. vieta ne bet kam, o tik gerbiantiems savo profesiją ir vertiems pagarbos asmenims.

pati geriausia šios autores knyga. žaviuosi ja dėl to,kad šioje knygoje labai profesionaliai taciau suprantamai viskas pateikta. intriga išlaikyta iki galo. negalėjau atsitraukti, skaičiau tiek dienom tiek naktimis, rytais keldavausi anksčiau kol vaikas dar miega,kad galėčiau paskaityti.nuostabi knyga. labai rekomenduočiau paauglius auginančioms mamoms.

Man dabar 12 metų, ką tik perskaičiau šią knygą. Esu iš tų mergaičių mokykloje kurios yra gana populiaros , ir tikrai ankščiau šaipiausi iš vaikų kurie nepritapo. Ne taip žiauriai kaip rašo šioje knygoje, bet vistiek. Perskaičius šią knygą, aš supratau, kaip bjauriai elgiausi, ir tikrai daugiau taip nesielgsiu. Atsiprašiau vaikų iš kurių šaipiausi... Ir manau kad suaugusieji neturėtų drausti skaityti tokias knygas, kaip tik, tokio amžiaus vaikams tai padaro visiškai kitą požiūrį į patyčias. Siūlau perskaityti šitą knygą.

Vakar baigiau skaityti šia knyga..Žinot, knyga labai emocionaliai parašyta, taip pat įvykusi nelaime atskleidžiama iš kelių skirtingų požiurių, kas yra subtilu...Labai patiko knyga, tikrai rekomenduoju perskaityti tiek paaugliams, tiek ir suaugusiems, nes šioje knygoje taip atskleidžiami tėvų ir vaikų tarpusavio santykiu subtilybes...

nė vieno vaikino, tad aš manau čia pirmasis pasireikšiu. likau sužavėtas knyga. net labai.
kai pradėjau skaityt, matyt nebuvau pasirengęs tokiai painiai (nors ji ir nebuvo labai paini tiesą sakant..) istorijai, tad ties šimtuoju puslapiu sustojau, padėjau knygą. po keliu mėnesių visgi prisiverčiau perskaityt nes labai ją rekomendavo pradinių klasių auklėtoja.
perskaičiau per pora dienų neatsitraukdamas ir likau LABAI SUŽAVĖTAS. atpažinau save knygoje Piterio vietoje.
knyga įkvepianti gyvenimui ir nepasidavimui mokykloje (turiu omeny smurtą ir moralinę žalą).
net pasiilgau mokyklos perskaitęs :)

FANTASTIKA!!! aplodismentai autorei, nes tai geriausia iki šiol mano skaityta knyga! (autores perskaičiau visas 4). siužetas įtemptas, labai nuodugniai išanalizuotas kiekvieno veikėjo charakteris, įpinti platus jų gyvenimu aprašymai nulėmė įvykių tėkmę, ir nors skaitant atrodo, kad pabaiga aiški, vis tik jos sulaukus supranti, kad niekas nebeaišku (autore negaili staigmenų . Pabaigoje suvoki, kad nėra vienos nuomones ir taip kaip žmogų gali nuteisti, taip galima rasti argumentu ji pateisinti. Giliu apmąstymų jums, aš balsuoju už!

Labai gera knyga, verta kiekvieno lito. Perskaičiau ją per parą laiko, niekaip negalėjau atsitraukti. Įsitraukiau į tų veikėjų gyvenimus, į patį įvykį, žmonių išgyvenimus. Ši knyga sužadina labai daug apmąstymų, iškelia klausimų į kuriuos ne visada gali atsakyti vienareikšmiškai. Rekomenduoju tikrai. Skaitykit - nepasigailėsit.

Tai išties vienas geriausių rašytojos romanų, kaip visada "užkabina" nuo pirmo puslapio. Skaitant vėl kyla daug klausimų: kaip aš pasielgčiau, kokia turi būti motinos, tėvo meilė vaikui, kodėl nematom ar nenorim matyti "tiksinčios bombos" šalia savęs ir leidžiam įvykti pačiam blogiausiam dalykui pasaulyje...

Visiems rekomenduoju.