Laurie Halse Anderson "Žiemos mergaitės"

***

Kaip manote, per kokį trumpiausią laiką galima numesti 10 kilogramų?

***

Stengiuosi per dieną suvartoti 500 kalorijų ir nė trupučio daugiau. Myliu jus! Būkit stiprios <333

***

Aš tokia baisiai šlykščiai stora. Šiandien bėgiojau dvi valandas ir badavau iki vakarienės, o tada prisiėdžiau kaip kiaulė. Kartais jaučiuosi tokia sumautai beviltiška.

Tokie ir dar įvairiausi komentarai yra iš puslapio, aprašyto Laurie Halse Anderson knygoje "Žiemos mergaitės".  Visai neseniai išleistas "Beveik suaugę" serijos kūrinys atspindi dar vieną šiuolaikinio jaunimo problemą. Tai anoreksija.

Tai istorija apie dvejų merginų draugystę. Galima būtų sakyti, kad labiau apie vienos, nes viena iš jų - mirusi. Lija - pagrindinė kūrinio veikėja jau kurį laiką turėjo valgymo sutrikimų, kurios prasidėjo jai bendraujant su Kese, kurią tos pačios problemos pražudė. Nors merginos susipyko ir išsiskyrė - jų problemos nesibaigė taip, kaip jų draugystė. Vieną dieną Lija sužino apie Kesės mirtį...

Istorija ir prasidėjo nuo Kesės mirties ir faktas, jog Lija ignoravo draugės skambučius prieš šiai mirštant. Nuo to laiko Liją ėmė negailestingai graužti sąžinę, ją persekiojo kaltinantys balsai, netgi Kesės vaiduoklis, kuris norėjo Liją prisivilioti pas save - mirti.

Net po draugės mirties Lija nenorėjo keistis, pasveikti. Jai kur kas priimtinesnis buvo gyvenimas, kai visi mokiniai šaipydavosi iš jos liekno kūno, kai vos nenualpdavo vairuodama automobilį, kai neturėdavo jėgų net atsistoti. Kadangi tai buvo pirmoji mano skaityta knygą apie anoreksiją, sužinojau daugybę naujų dalykų, kuriuos pravartu žinoti ir kitiems. Anoreksija yra labiau psichinė liga, o ne tik noras sulieknėti. Visą laiką maniau, kad sergantys šia liga žmonės tiesiog nebejaučia ribos, o dabar sužinojau, jog tai yra viena rimčiausių psichinių ligų, kai pats žmogus nebesuvokia esminių dalykų. Lija pati patvirtino, jog norėjo sverti 45 kilogramus, vėliau 43, tada dar 38 ir t.t. Ji suvokė, kad tas noras sulieknėti nebūtų sustojęs iki tol, kol ji nebūtų pasiekusi 0. Deja, net žinant šį faktą ji nesugebėjo savęs kontroliuoti. Net mylintys tėvai negalėjo nieko padaryti, nes norėti pasveikti turėjo pati Lija.

Kūrinyje išryškėja ir tėvų ir vaikų santykiai. Šiuo atveju jie nebuvo patys dailiausi. Lija gyveno su tėvu ir pamote bei jos dukra. Lijos tėtis niekaip negalėjo susitaikyti su dukters liga, negalėjo jos pripažinti, tikėjosi, kad dukra taisėsi. Deja taip nebuvo. Ir tai suprato tik Lijos mama, kurios ši nemėgo, nes būtent ji ir žinojo tiesą ir norėjo užkirsti kelią tolimesniam svorio metimui.

Knyga parašyta neeiliniu, neįprastu būdu. Autorė labai originaliai sugalvojo parodyti Lijos pasimetusią būseną, sutrikimą, todėl kone kiekviename puslapyje galima rasti Lijos dvejonių - nubraukytų minčių. Pavyzdžiui: vietoj žodžio mama, naudojamas visai kitas įvardis. Ši mintis man ypač patiko, nes dar lengviau suprasti Lijos jausmus.

Laurie Halie Anderson parašė knygą itin aktualia tema. Šiais laikais kiekviena mergina žino, jog tobula moteris turi būti 90/60/90 arba dar mažiau. Kai televizijoje, spaudoje ir internete matome tik tokias moteris - nieko daugiau nelieka tik norėti būti panašias į jas. Ši knyga labai puikiai parodo, kad susirgus anoreksija arba bulimija tu tampi nevisaverčiu paaugliu su pakrikusia psichika. Ar tikrai to norite? Kad praeinant pro žmones girdėtumėte replikas, kaip "Pažiūrėk kokia baisi", kad negalėtumėte mėgautis mėgstamiausiais patiekalais ir valgyti tik 500 kalorijų per dieną? Kad alptumėte kone kas kartą norint išlipti iš lovos? Ar tikrai to reikia? Spręskite patys. Bet manau, kad ši knyga jums tikrai parodys tikrąjį anoreksikių veidą ir suprasite, kad neverta tapti tokioms kaip jos - Žiemos mergaitėmis.

Nuomonės:

Rašo apie anoreksiją. labai jau žemiška, gyvenimiška knyga. labai patiko. supranti ką mąsto žmogus, kokia jo psichika yra sugadinta, kaip jis pats žudo save. labai gera. tiesiai į mylimiausiųjų dešimtuką.

Visos rašo, kaip joms patiko, o manęs visai nesžavėjo. Dabar skaityti pradėjau tai visai neįtraukė, gal jau išaugau iš "beveik suagę" amžiaus... Anoreksijos nukankinto ligonio sapalionės. Esu skaičiusi šia tema daug įdomesnių knygų.