Patricia McCormick "Niekada Nesuklupk"

Ar kada nors pagalvojote apie gyvenimą be šeimos? Ar esate girdėję skylančios kaukolės garsą? Ar įsivaizduojate, kad kada nors gali nutikti taip, kad norėsite suvalgyti žmogaus kepenis? Būtent knyga "Niekada nesuklupk" ir aprašo šiuos, bei dar daugiau baisesnių dalykų, kurie nutiko vienuolikmečiui iš Kambodžos. Tai pasakojimas su tikra istorija.

Kūrinys pasakoja apie XXa. laikus, kai Kambodžoje prasidėjo karas ir žmonės buvo išsiųsti į darbo stovyklas. Berniukas, vardu Arnas, buvo atskirtas nuo savo šeimos ir privalėjo išlikti gyvas, nes taip pažadėjo savo tetai, kuri jį globojo. Paskutiniai iš jos lūpų išgirsti žodžiai įkvėpė jį nepasiduoti ir stengtis išlikti gyvam iš visų jėgų.

Patekęs į darbo stovyklą, berniukas nei neįsivaizdavo, kad kada nors gali būti taip baisu. Berniukams buvo privalu dirbti visą dieną, nuo ryto iki vakaro. Jiems buvo skiriamos itin mažos ryžių dozės, kurios privertė kankintis iš bado ne vieną jauną vaiką, nemažai jų dėl šios priežasties mirė. Aprašant šias darbo stovyklas, buvo akcentuojamos ne jos. Buvo aprašomas milžiniškas mirčių kiekis. Pasakotojas ir pagrindinis veikėjas pasakojo savo istoriją ir atskleidė, kad berniukai tiesiog eidami dirbti griūdavo vietoje, todėl jis vis kartojo sau žodžius "Niekada nenugriūk". Šiais žodžiais ir pavadintas šis kūrinys "Never fall down", kuris, dėl neaiškių priežasčių, Lietuvoje buvo pavadintas pavadinimu "Niekada nesuklupk".

Tokio tipo kūriniai, kuriuose vaizduojami realaus gyvenimo įvykiai, dažniausiai nesibaigia laimingai. Autoriai pripažįsta, kad ne visuomet dera sukurti laimingą pabaigą, norint pabrėžti visai kitus dalykus, šiuo atveju darbo stovyklas. Bet nenuvilsiu jūsų ir atskleisiu, kad šį kūrinį galite skaityti su viltimi, kad viskas bus gerai.

Knygos eigoje jūs pasinersite į skausmingas Arno gyvenimo akimirkas darbo stovykloje, stebėsite, kaip berniukas deramai užsitarnavo vietą orkestre ir taip pagerino ir pailgino savo gyvenimą. Nustebsite, kai Arnas taps vienu iš priešininkų karių ir jiems padės mainais už gyvybę ir gerą vardą... Be to, galėsite nuosekliai ištirti šią besivystančią asmenybę, kurią itin paveikė visi, jį ištikę įvykiai. Tai pabrėžti yra labai svarbu, nes tokie įvykiai sugadina žmones ir laisvai galime vadinti Arną atstovu iš sugadintos kartos su jau pažeista psichika. Taip kalbu ir dėl to, kad knygos eigoje Arnas gaus galimybę grįžti į ankstesnįjį, normalų gyvenimą, į kurį integruotis jam bus labai sunku. Berniukas vistiek nesijaus saugus, jausis pažeidžiamas ir sapnuos ne vieną košmarą, susijusį su jo praeitimi. Šiame aprašyme aš gan nemažai atskleidžiu detalių apie patį siužetą, bet taip yra dėl to, kad tai nėra taip svarbu, kaip faktas, kad jūs galite susipažinti su kitos kultūros istorija, su tikro žmogaus tragiška istorija.

Kūrinio pabaiga pasirodys tikriausiai kaip pats didžiausias šviesos pliūpsnis šioje istorijoje. Arnas taps vienu iš išrinktųjų... O tai reiškia, kad jis turės didžiulę galimybę išgelbėti tūkstančius savo tautiečių... Su šiais žodžiais ir baigsiu pasakoti apie siužetą ir jau patys atskleisite, kaip gi berniukui pavyks tai padaryti.

Visa istorija, kaip ir minėjau, yra aprašyta iš pačio Arno pusės. Iš pradžių mane trikdė kūrinyje pasitaikiusios klaidos, ėmiau kaltinti ir vertėją dėl jų, bet galiausiai, paskaičiusi autorės žodžius pabaigoje, supratau, kad toks buvo jos tikslas - neiškraipyti Arno pasakojamosios kalbos.

Pagrindinis veikėjas man neatrodė lyg vienuolikos metų berniukas, bet kaip paauglys penkiolikmetis. Na taip, dera pripažinti, kad ne vienoje vietoje buvo galima atkreipti dėmesį į naivias Arno mintis, bet viskas yra pateisinama dėl jo amžiaus. Man asmeniškai šis veikėjas pasirodė kaip labai drąsus, ryžtingas berniukas, kuris nebijojo net pačių kareivių, nebijojo laužyti taisyklių ir siekė svarbiausios užsibrėžto tikslo - išlikti gyvamn.

Lyginant šį romaną su kitais, turime tikrai ne vieną puikų pavyzdį ir Lietuvių literatūroje. Būtent mūsų tautiečiai žino, ką reiškia tokios stovyklos ir kaip jos sugadina žmogų. Lietuvoje šia tema garsėja kūriniai "Dievų miškas", bei kiek labiau jaunimui pritaikytas "Tarp pilkų debesų", kuris aprašytas ir šiame bloge. Manau, kad labai gerai, kad leidykla išleido ir kūrinį "Niekada nesuklupk", nes ta pati literatūra, susijusi su tom pačiom jaunimo problemom, jau turbūt įkyrėjo ne vienam, o šis kūrinys - tai kažkas kitokio.

Labai rekomenduoju šį kūrinį visiems, išsiilgusiems rimtų, bet ir jausmingų istorinių romanų, kurie paliečia žmonių širdis ir priverčia labiau vertinti tai, ką turime. Labai stiprus ir rimtas kūrinys, kuris įstrigs tikrai ne vieno jūsų širdyje.



Skaitytojų nuomonės:

Labai gera knyga. Man tai labai panašu į Sibirą kai buvo kankinami žmonės. Tik čia veiksmas vyko Kambodžoje. Ir visas pasakojimas yra berniuko, kuriam buvo tik 10 metų kai raudonieji kmerai užpuolė jų šalį. 4 metus teko išgyventi žudymus, badą,skurdą. Giliai man įstrigo šis paskojimas.

„Niekada nesuklupk“ – tai tikra istorija paremtas romanas, kurio autorė amerikiečių rašytoja ir žurnalistė Patricia McCormick. Šis pasakojimas apie Arno Chorno Pondo gyvenimą nuo tada, kai į jo gimtąjį miestą Kambodžoj atvyksta raudonieji khmerai. Tai vaiko prisiminimai apie mirtį, karą, kančias, ligas, išskirtas šeimas, pastangas išgyventi, pasirūpinti kitais ir netgi muziką. Vaizdai nepagražinti, būtent tokie, kokie išliko Arno atmintyje po visų išgyventų baisybių.
Knygos kalba savita, iškart tampa akivaizdu, kad pasakoja vaikas. Pasak autorės, ji negalėjo įsprausti teksto į gramatikos ar sintaksės taisykles, nes taip istorija praranda savo (Arno) šviesą. Ir nors nežinau šios istorijos kito varianto, manau, toks sprendimas tinkamas. Kalba paprasta, aiški, neapsunkinta įmantriais žodžiais ar sąvokomis, kuriu vaikas ir nežinotu. Ir nors pradžioje tai skaitosi keistai, netgi primena vertėjo klaidas, labai greit supranti – tai dalis pasakojimo, kuria reikia priimti.
Be kalbos stiliaus, šiame kūrinyje nelabai yra ką dar vertinti. Visgi, tai tikras pasakojimas, išgyvenimai, kurie sukrečia ir verčia susimąstyti iki skausmo. Žinoma, visada galima prikibti prie smulkmenų, kurios priklauso nuo autorės, o ne asmens, kurio istorija pasakojama. Tačiau perskaičius šią knygą, kam prireikė vos kelių valandų, norėjosi sužinoti daugiau. Mat pabaigoje surašyta labai trumpai ir glaustai kas nutiko žmonėms, dalyvavusiems Arno gyvenime, bet norėtųsi sužinoti kas tuo metu dėjosi ir jų galvoje, ką jie prisimena, kaip jaučiasi. Bet „Niekada nesuklupk“ yra Arno istorija, todėl nuo pirmų iki paskutinių puslapių gyvename su juo: stebime mirtis, netenkame šeimos, peržengiam visas ribas, kad išgyventume, atgailaujame ir gūžiamės iš baimės. Tai ne kūrinys vien parodyti pasauliui kaip Arnas padėjo Kambodžai po visų tų išgyvenimų, ką jis tikrai vis dar stengiasi padaryti. Kaip pats jis sakė padėkoje knygos pabaigoje: tai pagerbimas visoms raudonųjų khmerų aukoms, kurių dauguma tebuvo dar vaikai. Jie visi išliko gyvi Arno širdyje, o dabar ir šios knygos puslapiuose.
Gal ir šokiravo iš pradžių klaidos, bet kai pagavau kelių besikartojančių klaidų sistemą (pav ., vienaskaitą vietoj daugiskaitos) , greitai perkandau stilių, juolab autorė pabaigos žodyje buvo apie klaidas perspėjusi ir net perlais pavadinusi. Kaip niekas kitas autorė perteikė raudonųjų chmerų terorą. Perskaitysi 5 dokumentines knygas apie tą laikotarpį Kambodžoje ir susipainiosi tarp faktų, o čia esmių esmė gyslomis su krauju liks vaikščioti.

Kiera Cass "Vienintelė"

Aprašydama knygą 2014 metų gegužės mėnesį, buvau ją paskaičiusi originalia anglų kalba ir nuo to laiko visiems žadėjau laukti 2015 metų vasario, nes žinojau, kad Lietuvoje pasirodys kone laukiamiausia dalis - "Vienintelė". Dabar, atėjus tam lauktajam vasariui, kviečiu jus įsigyti paskutiniąją "Atrankos" serijos dalį, liksite nustebinti! Atnaujinu ir sulietuvinu šį aprašymą ir tuo pačiu laukiu "The Heir"!

"Atranka"    http://skaitomknygas.blogspot.com/2014/01/kiera-cass-atranka-pamenate-mano.html
"Elitas"     http://skaitomknygas.blogspot.com/2014/01/kiera-cass-elite.html

Draudžiama šį aprašymą skaityti neskaičiusiems pirmųjų serijos dalių

Tikriausiai puikiai pamenate kuo baigėsi "Elitas". Kūrinio pabaigoje Amerika padarė didžiulę klaidą ir visai šaliai tiesioginės transliacijos metu pareiškė, kad reikia panaikinti kastas. Tai ypač supykdė Maksono tėvą, Karalių, ir šis nusprendė išsiųsti ją namo. Jau susikrovusi daiktus ir atsisveikinusi su Maksu, mergina ruošėsi namo, bet visgi sužinojo, kad gavo antrą šansą įrodyti, kad yra vert Makso ir Karalystės. Amerika pažadėjo sau, kad kovos iki galo ir sugebės įtikinti visą šalį, kad yra verta Karalienės vardo...

Paskutinioji dalis buvo lyg ir antrosios dalies tęsinys, nes kūrinio veiksmas įvyko iš karto, be pauzių, kaip esame įpratę regėti kituose kūriniuose. Taigi, Amerika tęsė savo kovą dėl Maksono, bet jai dar liko nurungti 3 varžoves... Jau kūrinio pradžioje mergina nusprendė, kad jos jausmai Aspenui išblėso ir ji mylėjo Maksoną. Su šia mintimi ji tęsė savo kovą ir jai teko susidurti su daugybe naujų iššūkių, naujų užduočių. Be to, mergina ėmė jausti ir Makso tėvo, Karaliaus spaudimą, kuris nedavė jai ramybės ir trikdė.
Kalbant apie sukilėlius, kurių puolimai neturėjo aiškios priežasties, šioje dalyje sužinosite jų tikslus ir norus. Bet tuo pačiu pačių užpuolimų sumažės, bet jie taps itin reikšmingais. Galiu prasitarti, kad Amerika su Maksonu netgi ėmė ieškoti kompromisu kartu su taikiaisiais sukilėliais. Amerika netgi rado kitų būdų su jais bendradarbiauti.

Knygos eigoje jūs turėsite progą stebėti kaip Amerika stengsis pelnyti šalies piliečių meilę ir palankumą, rasite labai daug Amerikos monologų apie jos jausmus, rasite ne vieną laišką, kuris suvirpins jūsų širdis.

Turbūt nesakiau to, bet dabar privalau paminėti, kad Ameriką galima vadinti Hamletiška asmenybe, kuri bandė atrasti save. Šiame kūrinyje tai ypač išryškėjo ir mergina ėmė suvokti, kad gali tapti būsima Karaliene. Bet nebijokite, jos pažadas Karaliui būti paklusnia nebus įvykdytas ir mergina išliks tokia pačia atkaklia užsispyrėle, kuri žinojo, kad viskas neturi vykti pagal taisykles...

Amerikos varžovės, kitos Atrankos dalyvės pamažu ėmė suvokti, kad artėja pabaiga ir kad bus tik viena nugalėtoja. Šis faktas jas ypač suartino ir visos merginos susidraugavo, ėmė kitaip žiūrėti į patį konkursą. Bet nors Amerika kartais ir suvokdavo, kad turi daugiausiai šansų nugalėti, kitos merginos neiškrito iš konteksto ir Maksonas skyrė joms tiek pat dėmesio, kiek ir pačiai Amerikai. Taip, kad tai, kad prasitariau apie Amerikos mintis dėl pergalės, dar nereiškia, kad taip ir nutiks, nes likimo posūkių ir autorės sukurtų intrigų pakaks visam kūriniui...

Taip pat kūrinyje sulauksite šiokių tokių pokyčių. Pastarosiose knygose veiksmas vyko praktiškai vien rūmuose, bet šį kartą Amerika ne kartą juos paliks. Prasitarsiu, kad vienas kartas vos nekainuos jos gyvybės tiesiogiai, o kitas bus dėl sudaužytos ir skaudančios širdies dėl tam tikrų netikėtų įvykių. Manau, kad autorė puikiai nusprendė, pakeisdama kūrinio aplinką, ją paįvairindama, nes tie patys rūmai jau spėjo įgrysti ne vienam.

Galiu pasakyti, kad daugybė iš anksto spėliotų skaitytojų dalykų nepasitvirtins ir dedu didžiulį ir riebų pliusą autorei, kad ji sugebėjo išlaikyti intrigą iki paskutinės minutės. Kad sugebėjo suklaidinti skaitytojus taip, kad šiek nenuspėtų tam tikrų įvykių, šiuo atvejų susijusių su Aspenu. Be to, jeigu manote, kad šiame kūrinyje ypač bus susikoncentruota ties sukilėliais ir jų kovomis, turiu jus pradžiuginti arba nuvilti, nes taip nebus. Paskutinė dalis vėlgi bus praktiškai apie patį konkursą ir iki paskutiniųjų puslapių nesužinosite, ką pasirinks Maksonas.

Nuoširdžiai pasakysiu, kad autorė išpildė keletą skaitytojų norų. Tai puikiai suprantu, nes autorė aktyviai reikšdavosi savo Twitter ir Facebook paskyrose, kur puikiai galėjo matyti skaitytojų komentarus, nes akivaizdu, kad kai kurie priimti sprendimai nebuvo iš anksto numatyti, tad galima daryti išvadą, kad visgi autoriai nori patenkinti skaitytojų norus. Nežinau ar tai labai didelis pliusas jai, bet tiek to...

Tikriausiai dabar visi norite sužinoti, kaip gi baigsis kūrinys. Šito tikrai nepasakysiu ir neužsiminsiu, ir neduosiu jokių užuominų, nes labai noriu, kad jūs patys pajustumėte tą jauduliuką ir skaitymo malonumą bei tą skubėjimą, norint, kad kuo greičiau viskas baigtųsi, kad būtų laiminga pabaiga.  Bet ir vėlgi pridursiu, kad nuo pat pirmos serijos dalies tikėjausi, kad Amerika liks su Aspenu (Nedaug tokių kaip aš). O kaip bus, jūs patys turėsite galimybę sužinoti.

Rekomendacijų šiam kūriniui tikriausiai nereikia rašyti, nes tai jau dariau pastaruosiuose dvejuose kūriniuose. Galiu pasakyti, kad tai tikrai labai graži istorija. Manau, kad žodis "gražus" yra vienas blogiausių būdvardžių, nes jis praktiškai nieko nepasako, bet šiuo atveju būtent ji labiausiai čia ir tinka. Dabar, kai jau pagaliau turite galimybę paskaityti šį kūrinį lietuvių kalba, drąsiai čiupkite nuo knygynų lentynų ir mėgaukitės paskutiniąja serijos dalimi. Taip, daug kas nuginčytų šiuos mano žodžius, bet "Vienintelė" yra paskutinioji serijos dalis, kurioje veiksmas vyksta apie Ameriką. Kitos, papildomos novelės nemanau, kad bus leidžiamos Lietuvoje, aš asmeniškai net nesiūlyčiau jų skaityti, nesivarginkite, nieko naujo iš jų nesužinosite. Na, o visas pasaulis (tuo pačiu ir aš) laukiame 2015 metų gegužės, kai bus išleista "The Heir" - Amerikos ir jos išrinktojo dukters istorija su naujais veikėjais ir naujais iššūkiais.

Skaitytojų pageidavimas buvo išpildytas, nes ką tik buvo patvirtinta, jog "Atrankos" serijos FILMŲ teises įsigijo Warner Brothers kompanija, o tai reiškia, kad kelių metų bėgyje sulauksite kone laukiamiausio filmo!!!

Šiek tiek daugiau informacijos: Filmą prodiusuos tie patys žmonės, kurie dirbo kartu su "Jei pasilikčiau" bei "Divergentės" serijos filmais, todėl iš anksto galiu nuspėti didžiulę sėkmę ir pasisekimą.

Skaitytojų nuomonė:

Pagaliau pabaigiau visą trilogiją! Likau be galo nustebinta ir laiminga, graži, šiek tiek netikėta knygos pabaiga. Daug neturiu ko pridurti, nes ši, paskutinioji dalis, buvo tiesiog tobula. Tik akis badė dažnokos rašybos klaidos verčiant knygą. O šiaip dar galiu pridurti, kad šioje dalyje nestinga nei romantikos, nei įtampos - nieko. Likau be galo patenkinta. :)

Niekuomet nebuvau gera komentatorė po nuostabomis knygomis, rodos viską išsakiau prie pirmosios dalies, kad tik čia galiu pridurti, aš irgi visuomet troškau tokios meilės, kuri būtų kartu ir neapsakoma draugystės ir įsimintinas romanas iki gyvenimo galo. Kai žmonės rašo tokias meilės istorijas nedvejodamas imi tikėti, kad tokia meilė egzistuoja, tik gaila šiuolaikinėje visuomenėje jau retokai. :)

Theo Lawrence "Mistinis miestas"

Pastaruoju metu Lietuvos knygynuose tarp naujai išleistų knygų buvo galima rasti arba "Beveik suaugę" stiliaus leidinių arba trilogijų sekančių dalių. Net pati ėmiau pasigesti naujų fantastinio žanro kūrinių ir štai, būtent dabar neseniai buvo išleista ši knyga, kuri būtent ir priklauso fantastinių knygų žanrui. O geriausia yra tai, kad ši knyga, pasak leidėjų, yra skirta būtent "Bado žaidynių" gerbėjams!

"Mistinis miestas" yra knyga apie autoriaus sukurtą Niu Jorką. Jame gyvenantys žmonės skirstomi į klases: turtingieji, paprasti gyventojai ir mistikai. Pradedant nuo aukščiausios klasės, nuo turtingųjų, turiu pabrėžti, kad jie valdo visą miestą. Žemesniai klasei priklausantys žmonės yra tokie, kaip mes visi, dirbantys įprastus darbus, vidutiniokai. Ir yra mistikai - žmonės su tam tikromis galiomis, kurias, deja, išsiurbia turtingieji, kad šie nesukiltų prieš juos. Mistikai prilygsta maištininkams ir yra pasiruošę atsikovoti laisvę, patekti į politines gretas, kur turėtų savo balsą. Svarbiausias jų tikslas - sustabdyti jų galių išsiurbimą, kuris reikalauja daugybės aukų, žalojimų ir skausmo. Mistikai būdami maištininkais gyvena miesto glūdumose, slepiasi požemiuose. Vidutiniokai gyvena apatinėje miesto dalyje, o turtingieji dangoraižiuose. Taip, kad autorius sukūrė pasaulį, kuriame nuo tavo aukštos klasės, kuriai priklausai,  ir tavo gyvenimo aukštis.

Istorija sukasi apie merginą, vardu Arija. Viskas prasideda tada, kai mergina netikėtai pabunda ir suvokia, kad neprisimena tam tikrų dalykų iš savo gyvenimo. Vienas iš jų - tai, kad ji turi mylimą sužadėtinį Tomą. Savo tėvų ir sužadėtinio dėka mergina sužino, kad buvo perdozavusi narkotikų, kurie pašalino tam tikrus jos gyvenimo įvykius iš atminties.  Tomas papasakojo jai apie jų meilės romaną, bet mergina norėjo pati viską prisiminti, o tai galėjo padaryti tik nusileidusi į gilybes... Tai padariusi mergina sužinojo, kad ji nevartojo narkotikų, kad atmintis buvo jai ištrinta specialiai.

Gilybėse mergina sutinka dar vieną svarbų veikėją - Medžiotoją. Taip, toks vaikino vardas. Netikėtai užsimezgęs ryšys traukė merginą prie šio vaikino, nors ji žinojo, kad ji jau pažadėta kitam... Bet jausmai Medžiotojui ėmė tapti stipresni nei pati baimė, todėl mergina buvo pasiryžusi viskam, kad tik galėtų daugiau laiko praleisti kartu su šiuo paslaptinguoju asmeniu... Knygos eigoje susipažinsite su juo daugiau, sužinosite jo prigimtį ir šiek tiek daugiau, kas paaiškins, kodėl Arija buvo itin susijusi su šiuo žmogumi...

Taip pat tolimesnėje knygos eigoje labai svarbų vaidmenį atliks maištininkų sukilimai ir malšinimai. Knyga pasakoja apie ką tik prasidėjusius rinkimus dėl valdžios, o maištininkai jos troško, todėl kilo grėsmė visam Niu Jorkui. Arija taip pat bus žmogus, kuris prisidės prie šio sukilimo, tiesiog nepasakysiu kurį forntą ji rems...  Mergina taip pat sužinos tiesą apie savo atmintį, geriau susipažins su Tomu ir patirs daugybę nuotykių...

Pagrindinė veikėja Arija buvo žmogus, kuris dėl jausmų galėjo padaryti viską. Šioje istorijoje mergina iškeitė vienus prioritetus į kitus ir stipriai nuo to nukentėjo. Jos gyvenimas itin pasikeitė, bet mergina nesiruošė pasitraukti nuo savo darbų. Tai pabrėžia jos atkaklumą ir užsispyrimą. Autorius nesukūrė jos labai išmintinga, labai stipria mergina, kuri galėtų kalnus nuversti. Ne, ji tikrai ne tokia kaip Katnis Everdin. Ši mergina atitinka standartišką merginą: žavinga, gan paprasta, nepakankamai stipri ir realiai suvokianti įvykius. Manau, kad tai kūrininiui duoda realistiškumo ir dėl to šis kūrinys ir lyginamas su Bado žaidynėmis", nes ne tik yra apie maištą, bet ir pati istorija yra gan realistiška, be vampyrų ar kitų antgamtinių būtybių.

Kadangi užsiminiau apie realistiškumą, šiek tiek apie jį išsiplėsiu. Net kai pirmą kartą mergina susitiko su Medžiotoju, jiedu jaukiai leido laiką Niu Jorko kavinutėje, viakštinėjo gatvėmis. Manau, kad autorius padarė šaunų darbą pasirinkdamas tokį rašymo stilių, nes kartais tikrai sunku įsijausti į kūrinį, kai nesuvoki jo erdvės ir aplinkos. Ypač, kai būna sukuriama visiškai nauja aplinka, kaip tarkim knygoje "Divergentė". Tiesiog tokiais atvejais reikia daugiau pasukti galvą ir apmąstyti viską.

Vertindama šį kūrinį iš savo pusės turiu pasakyti, kad jis tikrai patiks skaitytojams. Istorija yra originali, įtraukianti ir tikrai lauksite tęsinio, norėsite sužinoti, kas bus toliau. O patikėkite, kuo toliau, tuo įdomiau... Aš irgi rekomenduoju šį kūrinį "Bado žaidynių" gerbėjams, taip pat ir visų kitų panašaus stiliaus knygų gerbėjams, nes šioje knygoje tikrai nepasigesite nieko, kas patinka paaugliams. Rekomenduoju ir laukime tęsinio!

Kathrin Schrocke "Kavinė Freak city"

Atšilus orams visai nebesinori sėdėti namuose, ar ne? Ta proga visi išeikime į lauką, juk net ir ten galima pasiimti seniai trokštamą perskaityti knygą ir mėgautis ja bei gaiviu pavasario oru. Šį kartą pristatau dar vieną naujesnių Alma literos knygų, kuri tikrai jums patiks. Ypač rekomenduočiau šį kūrinį vaikinukams, nes būtent pagrindinis veikėjas puikiai pasakoja savo istoriją.
"Kavinė Freak city" yra apie penkiolikmetį Miką ir jo paauglišką gyvenimą. Ką tik išsiskyręs su mylimąja Sandra, vaikinas negali nustoti galvoti apie ją, nenori patikėti judviejų santykių pabaiga. Beje panašūs jausmai jaučiami ir iš pačios Sandros, kuri reikalavo laiko... Bet istorija visai ne apie tai. Tai istorija apie Miką, kuris netikėtai susipažino su gražuole Lėja, kuri, deja, buvo kurčia.

Mikos ir Lėjos draugystė buvo gana kebloka vien dėl Lėjos negalėjimo girdėti. Norėdamas ištaisyti poadėtį Mika visai netikėtai užsirašė mokytis gestų kalbos, nors jų pažintis prasidėjo, kai Mika norėdamas, kad Sandra pamatytų su kita mergina imtų pavydėti, artimiau bendravo su Lėja. Laikui bėgant viskas išaugo į draugystę ir pats Mika juto kaip negali nustoti galvojęs apie merginą. Tik aišku, kaip ir priklauso tokiam kūriniui, į jo gyvenimą nori sugrįžti ir pati Sandra, tad vaikinui tenka priimti ne vieną gyvybiškai svarbų sprendimą...

Kathrin Schrocke puikiai pavaizdavo kurčiųjų gyvenimą. Iš tiesų, pradėdama skaityti knygos nugarėlę, net pagalvojau, kad tai knyga "What I didn't say", kuri taip pat aprašyta bloge, ir kuri taip pat bus verčiama į lietuvių kalbą (Laukiam!!!). Bet lyginant šias dvi knygas apie kurčiųjų gyvenimą, galiu pasakyti, kad ši labiau įsigilina į tai, detalizuojama daugiau tokio gyvenimo ypatybių. Pavyzdžiui, jeigu nežinojote, pasakysiu, kad pasaulyje nėra vienos bendros gestų kalbos. Įvairiose šalyse vieni ženklai gali reikšti visai kitus... Knygoje yra išties nemažai tokių smulkmenėlių, kurios mums leidžia susipažinti su kitokiu gyvenimu. Taip pat labai ryškiai autorė pabrėžė, kad jos sukurta veikėja Lėja nenorėtų vėl girdėti, ji labai puikiai jautėsi savo būklėje.

Šiek tiek palyginsiu tris knygas, kurios yra apie kurčiuosius. Tai yra puikiai jums pažįstama "Eiprilės meilė" ir jau anksčiau minėtasis "What I didn't say", kurio jau laukite pasirodančio ir Lietuvoje.
Taigi, nors knygas sieja viena bendra tema, jos visiškai skirtingos."Eiprilės meilė" yra apie mergaitę, kuri nepritapo visuomenėje ir buvo laikoma beprote. "What I didn' say" yra kūrinys apie jaunuolį, kuris vieno nelaimingo atsitikimo metu tapo kurčias ir mokėsi gyventi iš naujo su savo negalia. Na ir galiausiai "Kavinė Freak city" yra kūrinys, kuriame labai ryškiai norima pasakyti, kad kurtieji nelaiko savęs prastesniais nei kiti žmonės, jie jaučiasi lygiaverčiais ir net nenorėtų vėl girdėti.

"Eiprilės meilė" aprašymas:   http://skaitomknygas.blogspot.com/2014/03/melvin-burgess-eipriles-meile.html

"What I didn't say" aprašymas: http://skaitomknygas.blogspot.com/2013/12/keary-taylor-what-i-didnt-say.html

Šiame kūrinyje yra gan įdomiai aprašyta ir Lėjos šeima. Pasirodo, visi šeimos nariai nemoka gestų kalbos, išskyrus pačią Lėją. Jos tėvai tiesiog atmestinai žiūrėjo į dukros negalią ir nekreipė labai į tai daug dėmesio, laikė ją nepilnaverte, kas labai žalojo Lėjos asmenybę. Nors pačio Mikos šeima nebuvo pati idealiausia: vaikinas nelabai mėgo pasipasakoti tėvams, jie net nežinojo, kad vaikinas lankė gestų kalbos kursus.

Mika, kaip pagrindinis veikėjas, išsiskyrė savo nuoširdumu. Tikriausiai taip yra dėl to, kad kūrinio autorė yra moteris. Vaikinas rūpinosi kitais žmonėmis, buvo atskleista daugybė jo jausmų ir minčių. Man labai patiko tai, kad autorė nusprendė nenustumti Sandros į šalį. Nors jų santykiai nutrūko dar kūrinio pradžioje, autorė neleido Mikai pamiršti buvusiosios, nesunaikino jo jausmų jai. Bent jau ne taip staigiai, kaip kartais būna kituose kūriniuose, kur nuo vienų santykių ir vienos meilės prišokama prie kitų ir iš karto naujos meilės. Tokia yra realybė, net ilgai trukusi ir nutrūkusi draugystė palieka pėdsakų, kurios ne taip lengva išvalyti, ištrinti. Būtinai atkreipkite į tai dėmesį ir manau, kad tai padės labiau susivokti, kas yra toji tikroji meilė.

Kūrinį labai rekomenduoju ir vaikinams. Norėčiau, kad pažvelgtumėte į pasakojimą savo akimis, kad pamatytumėte, kad ir vaikinai gali būti rūpestingi ir nuoširdūs, kad neverta vaidinti erelių, kai giliai širdyje trokštate visai ko kito... Taip pat šis kūrinys tinka jaunesnio amžiaus žmonėms. Turiu omenyje, kad skaityti laisvai galite pradėti net ir nuo 12 metų ar jaunesni. Taip pat ir vyresni, tokie kaip aš, septyniolikmečiai. Kodėl siūlau jaunesniems: todėl, kad pati mėgstu knygas, kurios apie panašaus amžiaus į mano veikėjus. Šiuo atveju pagrindiniai veikėjai 15 metų jaunuoliai, todėl jiems labiausiai ir siūlau. Taip, kad dar kartą pridursiu, čiupkite knygą, pledą, arbatos termosą ir marš į lauką!


Skaitytojų nuomonės:


Na didelio įspūdžio nepadarė, bet parodo, kad jei myli, tu dėl to žmogaus gali viską, ir pasiaukoti, ir išmokti gestų kalbą, kad tik lengviau būtų bendrauti tau su tuo žmogum. Žavu.

Ši knyga yra tikrai skirtinga nuo visų. Kai ją skaičiau man ji tikrai patiko, bet kažko trūko. Viso to veiksmo galėjo būti daugiau. Nors truputėlį. Ir net pats veikėjas Mikas man per daug labai nepatiko. Bet viskas tikrai klostėsi sunkiai ir gražiai. Kas norėtų paskaityti kažką kito būtinai paimkit šią knygą į rankas. Jugi ne daug tų knygų su kurčiaisiais. Pamokanti kartu knyga tokia :)

Tai knyga, kuri atveria duris į mums mažai pažįstamą pasaulį. Ši knyga ne tik supažindina su kurčiųjų pasauliu, bet ir parodo mums koks jis sunkus yra. Knyga labai įdomi, pamokanti, lengvai skaitėsi.

Ši knyga yra labai pamokanti. Ji tinka ir mažam ir dideliam. Perskaičius šią knygą, aš labiau pradėjau vertinti kurčiuosius, sužinojau, kad kurčiųjų pasaulis daug skiriasi nuo mūsų , bet galbūt jis daug geresnis nei pasaulis žmonių, kurie viską girdi.Rekomenduoju!
Istorija apie paauglį, kuris renkasi tarp dviejų merginų - Sandros, kuri jį paliko, tačiau vėliau nusprendė susigrąžinti bei kurčiosios naujos pažįstamos Lėjos. Pasakojimas parašytas linksmai, įtaigiai, paauglišku žargonu, taigi skaityti tikrai smagu. Be to, priverčia susimąstyti apie tą tylųjį pasaulį, kuris egzistuoja šalia mūsų. Net ir tada, kai gyvenimas pasidengia begarsiu rūku, gali surasti savo laimę ir meilę. Nepatingėkit, paskaitykit :)

Gayle Forman "Jei pasilikčiau"

Išvydusi šią, visai naują knygą, prekyboje, supratau, kad tikrai tikrai žinau šį kūrinį. Galiausiai išnaršiusi kompiuterį radau failą pavadinimu "If I Stay", kurį buvau parsisiuntusi daugiau nei prieš metus laiko, bet nebuvau pradėjusi skaityti. Dabar džiaugiuosi galimybe, kad tai galėjau padaryti lietuvių kalba. Gera žinia yra tai, jog antroji dalis "Where she went" 2015 metais bus išleista ir Lietuvoje.

"Jei pasilikčiau" yra labai gerai žinoma knyga paaugliams pasauliniu mastu. Tai pasakojimas apie šeimą ir juos ištikusią nelaimę. Pagrindinė kūrinio veikėja ir pasakotoja Mija šioje knygoje atskleis visas detales apie savo gyvenimą. Deja, autoavarija, kuri pražudė visą jos šeimą, pakenkė ir jai. Mergina atsidūrė komos būsenoje ir tik ji pati turėjo nuspręsti, ar nori toliau tęsti savo gyvenimą, ar nebe. Tai ir yra esminis kūrinio klausimas.

Autorė Gayle Forman parašė šį nuostabų šedevrą, remdamasi savo pačios gyvenimiška patirtimi. Istorija apie 4 žmonių autoavariją buvo jai puikiai pažįstama, nes tokios metu ji prarado savo draugus. Ir tik po kiek laiko moteris nusprendė parašyti knygą ir sukūrusi veikėją Miją, kartu su ja išsiaiškinti į visus neatsakytus klausimus.

Mijos gyvenimas buvo išties pavydėtinas. Mergina turėjo mylinčią šeimą, turėjo geriausią draugę, vaikiną ir itin mylėjo muziką, ypač grojimą violančele. Būtent muzika ir suvedė ją su mylimuoju Adamu, kurių meilės istorija labai išsamiai aprašyta kūrinyje.

Kūrinys išsiskiria savo kompozicija. Mijos gyvenimas suskirstytas į dvi dalis: į praeitį ir į dabartį. Mergina po avarijos viską regėjo iš šalies: kaip ji buvo nugabenta į ligoninę, matė savo artimuosius laukiamajame, matė ir draugus, atėjusius jos aplankyti, matė sudarkytą savo kūną be gyvybės ženklų. Visas kūrinio veiksmas vyks ligoninėje, kur Mija pasakos apie savo gyvenimą, dalinsis su visais savo prisiminimais, gražiausiomis gyvenimo akimirkomis. Labai svarbų vaidmenį kūrinyje atlieka veikėjai, supantys merginą: tėvai, broliukas, seneliai, vaikinas Adamas ir geriausia draugė Kim. Visi Mijos prisiminimai bus susiję su šiais žmonėmis ir skaitytojai puikiai galės juos pažinti artimiau, juos pamilti.

Bet nors Mija galėjo pasirinkti tęsti savo gyvenimą, ji delsė. Mergina negalėjo suvokti savo ateities be mylimų žmonių. Ji negalėjo susitaikyti su tuo, kad tapo našlaite. Tik pačioje knygos pabaigoje jūs galėsite išvysti veikėjos sprendimą, kuriam didžiulę įtaką turės aplinkiniai, kiti veikėjai.

Nagrinėjant Mijos paveikslą, svarbu paminėti tai, kad ji save apibūdino kaip "kitokia". Jos tėvai buvo rokeriai, o mergina dievino klasikinę muziką. Ji kartais net jautėsi lyg būtų patekusi ne į tą šeimą, lyg būtų sumaišyta su kitu kūdikiu, bet būtina pabrėžti, kad ji niekada nesijautė nemylima. Taip pat kalbant apie jos kitoniškumą, jis pasireiškė jos draugystėje su Adamu. Adamas taip pat buvo rokeris ir priklausė kietųjų grupei, o Mija šalia jo ir jo aplinkoje jautėsi ne itin jaukiai.

Turbūt įdomu būtų žinoti, kad šis kūrinys yra lyginamas net su pačiu "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos" ir vertinamas taip pat gerai, kaip ir šis šedevras. Vien dėl šios priežasties manau pravartu paskaityti šį kūrinį ir įvertinti jo vertę. Bent jau mane tai tikrai paskatino šis faktas paskaityti, nors mano manymu, tai yra labai skirtingi kūriniai, kurie beveik neturi bendrų savybių nei siužeto prasme, nei veikėjų, nei pačios idėjos. Jei reikėtų palyginti su kokiu kitu kūriniu, aš tikriausiai pasirinkčiau "Kai aš žuvau". Aišku, ne tik dėl panašaus pobūdžio pavadinimų, bet ir dėl kūrinių pabaigos, kurios akcentuojamos visoje knygoje.

Taip pat jau yra kuriamas filmas, paremtas šiuo kūriniu. Filmo anonsas jau neseniai buvo paskelbtas, bet pirmiausia aš tiesiog reikalauju paskaityti knygą ir tik tada pažiūrėti anonsą, o tuo labiau ir patį filmą, nes juk puikiai žinote, kad filmai niekada niekada neprilygs knygoms.


Mano nuomone šią knygą tikrai verta paskaityti ir būtinai apsvarstyti: ką daryčiau aš, jei turėčiau galimybę rinktis? Tai klausimas, į kurį atsakymo galima ieškoti nors ir visą gyvenimą. Mano manymu, tai labai trapus kūrinys ir labai lengvai parašytas, todėl jūs nepastebėsite, kaip greitai jį perskaitysite ir trokšite dar. Rekomenduoju įvairaus amžiaus žmonėms.