Jennifer Echols "Meilės istorija"

Jennifer Echols, Lietuvoje žinoma dėl kūrinių "Deginant tiltus" bei "Pamiršus tave" šį kartą pristato naujausią savo romaną, nuspalvintą mums visiem patinkančiomis pozityviomis spalvomis, kviečiančiomis mėgautis kūriniu lengvą vakarą. Pirmas mano įspūdis, paskaičius "Tave pamiršus" buvo itin geras ir optimistiškas, antras, įvertinus "Deginant tiltus" - neitin malonus, kad net bloge nerasite aprašymo. Šį kartą gavau trečią progą įvertinti autorės kūrybą ir dabar pristatysiu išsamią savo nuomonę!

"Meilės istorija" romane pasakojama studentės Erinos gyvenimo istorija. Kilusi iš pasiturinčių žmonių giminės, pretendentė paveldėti šeimos žirgyną netikėtai atsidūrė itin keblioje padėtyje, kur turėjo išsikraustyti iš namų ir pati susimokėti už mokslą bei pragyvenimą. Viskas įvyko vien dėl to, kad Erina nepanoro vykdyti močiutės pageidavimų ir nusprendė neatsisakyti savo svajonės - studijuoti grožinę literatūrą ir rašymo meną.  Istorija nebūtų tokia intriguojanti, jei ne faktas, kad visų šių įvykių metu merginą lydėjo bendraamžis vaikinas Hanteris, kuriam Erina jautė kur kas daugiau nei norą būti draugais... Įdomiausia yra tai, kad Hanteris ir buvo vaikinas, kuris atėmė iš Erinos teisę paveldėti turtus, bet jų istorija nenutrūko merginai išvykus studijuoti į Niu Jorką...

Kūrinyje  itin svarbų vaidmenį atliko kūrybinė Erinos rašymo grupė, kurios metu veikėjai komentuodavo vieni kitų parašytus darbus. Privalau atskleisti, kad neaiškiu būdu ir Hanteris atsidurs toje pačioje grupėje, kai kone visos Erinos istorijos buvo parašytos būtent apie šį vaikiną ir jos jausmus jam užslėptus jos sukurtų veikėjų mintyse. Įdomiausia ir tai, kad toliau santykiai tarp šių veikėjų klostysis būtent šios grupės ir parašytų istorijų dėka, nes ir Erina, ir Hanteris rašys vienas apie kitą, stengdamiesi perduoti neeilinę žinutę - tai tik dar labiau intriguoja.

"Meilės istorija" pasirodė kaip netradicinis romanas, liečiantis rašymą bei kviečiantis skaitytoją pasinerti į fantaziją ir kartais ne tik knygose, bet ir realiame gyvenime išmokti skaityti tarp eilučių, suprasti kito žmogaus metaforišką kalbą, kuri būna dar reikšmingesnė ir labiau intriguojanti nei tiesioginė kalba. Vėlgi pasitvirtino mano ilgalaikiai spėjimai, kad bet kokių kūrinių rašytojai savo darbuose bent minimaliai parodo savo įsitikinimus, pareiškia nuomonę ar sukuria pagrindinius veikėjus tokius, kad jie primena pačius rašytojus. Net jei kūrėjai sugeba nuolatos neigti, jog esminiai dalykai yra nesusiję su jų asmeniniais gyvenimais, vis tiek atsiranda kažkokių smulkmenų, kurios artimos ir būdingos būtent tiems rašytojams.

Lyginant su kitais romanais paaugliams, galiu Jums priminti anksčiau skaitytus "Slemą" bei "Elos ir Mičo paslaptį", nes būtent šiuos kūrinius prisiminiau skaitydama naujausią Jennifer Echols romaną. "Meilės romaną" lyginčiau su "Slemu" vien dėl to kūrybiško stiliaus, įkomponuoto romano siužeto linijoje: retai galima rasti knygų, kuriose veikėjai būtų ir rašytojai, neskaitant atvejų, kai personažai rašo dienoraščius. Nežinau kodėl taip yra, bet drįsčiau manyti, kad autoriai nenori "susitapatinti" su savo kurtais veikėjais ir nors kiek išlaikyti tą atstumą, skiriantį rašytoją nuo jo kūrinio. Vėlgi, tai yra tik mano spėlionės, tad nepriimkite jų labai tiesiogiai. "Elos ir Mičo paslaptį" prisiminiau tose kūrinio scenose, kurios, aišku, buvo susijusios su romantika ir veikėjų akivaizdžia tarpusavio trauka. Taip pat prie šio palyginimo galiu pridėti ir mylimą kūrinį "Lengvai", tad jei nors vienas iš minėtųjų kūrinių Jums patiko - patiks ir "Meilės istorija".

Bandant giliau nagrinėti pagrindinės veikėjos Erinos asmenybę, radau tikrai didžiulį trūkumą ir pastebėjimą. Man pasirodė, jog ši mergina buvo sukurta kaip pasiduodanti malonumo akimirkoms ir pamirštanti tikruosius įsitikinimus. Paprastai tariant, Erina nemokėjo pakovoti už save ar net išlaikyti savo orumą. Didžiausias viso to įrodymas - Hanterio bendradarbiavimas su Erinos močiute. Pirmiausia tai prasidėjo kaip Erinos palikimo ir teisės į aukštąjį mokslą atėmimas, vėliau, universiteto laikais, tai persirito į kitą lygį, kai Hanteris manipuliavo Erinos jausmais ir palieptas močiutės stengėsi vienaip ar kitaip paveikti Erinos mąstyseną. Svarbiausia buvo tai, kad pati Erina pripažino savo nuolankumą, suvokė, kad turėtų rimčiau į tai žiūrėti, bet nesiėmė jokių veiksmų. Man asmeniškai itin nepatinka tokie marionetiniai žaidimai, nes po jų visuomenėje kuriasi tas stereotipiškas vaidmuo, kad moteris yra silpnoji lytis, kuriai lemta stovėti vyro užnugaryje. Deja, Jennifer Echols būtent sukūrė tokios moters prototipą, slypintį Erinos kūne.

"Meilės istorija" man pasirodė kaip sumodernizuota klasikinė "Mažųjų moterų" bei "Paslaptingojo sodo" klasikų laikų istorija: dvaro aplinka, žirgynas, didžiuliai paveldimi turtai, meilė žemesnio sluoksnio atstovui. Visgi kita medalio pusė jau primena šiuos modernius laikus: studijos universitete, vakarėliai, trumpalaikiai romanai ir kitos pramogos, užimančios svarbią vietą pagrindinių veikėjų gyvenimuose. Jennifer Echols puikiai suderino šiuos du gyvenimus, profesionaliai ir taktiškai pasirinko idėją -jau kurį laiką neskaičiau istorijos, susijusios su turtingųjų gyvenimu, nors užsienio jaunimo tarpe klasikinės meilės istorijos yra itin populiarios ir mėgiamos. Man regis, autoriai, norėdami įtikti platesnei skaitytojų auditorijai, rašo apie vidutiniokus, nes būtent šio sluoksnio atstovai, radę knygose panašumų į savo gyvenimus, pajunta kur kas gilesnį ir artimesnį ryšį su pačiomis istorijomis. Nesakau, kad skirstymas į socialinius sluoksnius yra taikliausias pavyzdys, kurį panaudojau šį kartą, bet visgi jis egzistuoja ir, savaime suprantama, tikiuosi korektiškai ir šališkai panaudojau jį.

Kad ir kaip būtų gaila, šios knygos pavadinimas tikriausiai nebegali būti banalesnis. Bet kokią knygą paaugliams dažniausiai galima įvardyti kaip meilės istoriją ir tai visiškai nieko nepasako apie patį kūrinį, ir tuo labiau nepriverčia jo geisti perskaityti. Vėl grįžtant prie ankstesnių autorės kūrinių "Tave pamiršus" bei "Deginant tiltus" akivaizdu, kad jie originalesni vien savo veiksmažodžių formomis. Nors pati Jennifer Echols "teisinasi" kūrinyje ir net paaiškino pavadinimo mintį - taip, kad ir kaip stengtumėtės išgalvoti stebuklingų metaforiškų minčių - grįžkite prie tos vienintelės ir tiesioginės - tai meilės istorija. Na, o ieškant teigiamų aspektų apie kūrinio apipavidalinimą, galime pasidžiaugti, kad autorė Jennifer Echols viešai savo Facebook paskyroje pareiškė, kad lietuviškas knygos viršelis jai patinka labiausiai iš visų!

Kūrinio eigoje sužinosite daugiau apie pagrindinės veikėjos praeitį, skaudžią tėvų istoriją. Sužinosite, kaip prasidėjo draugystė su Hanteriu ir kodėl ji staiga nutrūko. Turėsite progą daugiau sužinoti apie Erinos rašymo ypatumus bei svarbiausia sužinoti, ar Erina susitaikys su močiute ir kaip baigsis jos ir Hanterio kova dėl palikimo.  Rekomenduoju knygą paskaityti ne tik Jennifer Echols gerbėjams, bet ir visiems romantikams, išsiilgusiems šilto ir jaukaus kūrinio apie meilę, pagardinto intrigomis bei klasikinėmis laiko patvirtintomis detalėmis.

Cynthia Hand "The last time we say goodbye"

Dar viena mano laukiamų 2015 metų knygų pranoko visus lūkesčius.  Knygos anotacija man iš karto pasirodė ne itin originali, bet nuoširdūs komentarai neleido man net nepasvarstyti apie galimybę paskaityti tokį kūrinį, kuris, pasirodo, tapo man kur kas artimesnis nei maniau.

Knygoje "The last time we say goodbye" pasakojama apie paauglę Alexis ir jos šeimą ištikusią tragediją. Įprastos ir mylinčios šeimos gyvenimas sugriuvo vos per kelis metus: iš pradžių namus paliko kitą mylimąją susiradęs tėvas, vėliau prasidėjo emocinės Alexis jaunėlio problemos, kurios galiausiai baigėsi jo savižudybe. Visa tai Alexis ir jos mama išgyveno itin sunkiai ir knygoje būtent pasakojamas visas šis nueitas kelias vardan laimės...

Romane atskleidžiama kaip sunku atsisveikinti su mus palikusiais žmonėmis, kaip ištverti tą netektį ir optimistiškai žengti pirmyn dėl šviesios ateities. Brolio savižudybė pagrindinei veikėjai kėlė daugybę klausimų: mergina išsiaiškino kaip tiksliai viskas įvyko, susirado statistikos duomenis, bet svarbiausio dalyko - tokio poelgio priežasties - ji niekaip negalėjo išsiaiškinti. Tai nedavė ramybės ir neleido judėti pirmyn, todėl ne kartą jos brolis Tyler pasivaidendavo jos namuose, tarsi primindamas apie neramią mirusiojo sielą ir neatsakytus klausimus.

Daugybė kitų romanų apie mirties temą narplioja ir komplikuotus romantiškus santykius tarp pagrindinių veikėjų. Šiame kūrinyje romantikos bus itin mažai, nes autorė akcentavo visai kitus ir kur kas svarbesnius knygos aspektus, o lašelį šilumos tarp kelių veikėjų paliko užnugaryje, bet tai nereiškia, kad viso kūrinio metu nerasite nė vienos vietos, kupinos šiltų jausmų ir vilties. Taip pat mane itin sudomino faktas, kad Alexis brolis Tyler buvo jaunesnis už ją. Dažniausiai tokio stiliaus kūriniuose pagrindiniai veikėjai susiduria su vyresnėlių problemomis, o šį kartą viskas bus kiek kitaip, todėl ir pati istorija darosi jautresnė ir painesnė - juk vyresnėlių pareiga kiekvienoje šeimoje padėti jaunėliams visose gyvenimo situacijose... Deja, mūsų pagrindinei veikėjai to padaryti nepavyko.

Knygoje atskleidžiama daug aktualių temų kiekvienai šeimai: išsiskyrimas, mylimojo netektis, barniai ir konfliktai. Net nežinau ar įmanoma būtų Alexis šeimą vadinti šiuo gėrį žyminčių žodžiu. Tai buvo labai sunkus laiko tarpas, kurio metu ir Tyler, ir Alexis stengėsi išgyventi tėvų skyrybas, atleisti tėvui, kuris paliko šeimą dėl kitos moters. Autorė Cynthia Hand ne kartą nuklaidins skaitytojus į prisiminimų pasaulį, kuriame sužibės tikroji Tyler asmenybė, kur atsidursite laike, kai Alexis šeima buvo iš tiesų laiminga. Po brolio mirties, kai liko tik Alexis ir jos mama, gyvenimas, rodės, atėmė visus gražiausius dalykus. Begalinė meilė mamai neleido Alexis  nesistengti jai padėti, nes moters gyvenimas iš tiesų pasidarė nebepakeliamas ir keliantis gailestį. Moters požiūris ir tai, kaip Alexis turėjo su tuo susidoroti, buvo išties profesionaliai ir taikliai aprašytas, nes ne vienas šiuolaikinis paauglys susiduria su tokiomis problemomis, kai turi būti "ramsčiai" savo tėvams ir pastatyti juos ant kojų.

Dažnai manęs klausiate, kaip įmanoma pažinti mano asmenybę, kokia aš iš tiesų esu. Manau, kad dabar aprašinėjamas romanas yra panašiausias į mano gyvenimą ne dėl to, kad mano šeima būtų patyrusi tokias katastrofas, bet visi jausmai ir neitin reikšmingos smulkmenos visiškai atitinka mano gyvenimą. Alexis priimti sprendimai, poelgiai ir mintys atitinka mano pasaulėžiūrą ir esu įsitikinusi, kad jos situacijoje būčiau elgusis lygiai taip pat. Alexis buvo itin rūpestinga mergina, kuri rūpinosi artimaisiais, nes žinojo, jog pati galės būti laiminga tik tuo atveju, jeigu ją sups artimi žmonės. Skaudus išsiskyrimas su mylimu sielos draugu Steven irgi buvo iš anksto suplanuotas - jausdama savo pasikeitusį gyvenimą, aplinkinių spaudimą ir netikrovišką rūpinimąsi, mergina nusprendė, kad su savo problemomis kovos pati viena ir nenorėjo, kad šalia esantys žmonės jaustųsi taip, kaip ji jautėsi visą laiką po brolio mirties... Man patiko ir tai, jog Alexis nesistengė surasti žmonių, ypač vaikinų, kurie padėtų jai išgyventi skausmą ir išspręsti problemas - ji tai darė pati, o tai irgi labai artima situacija man pačiai, kai su savo problemomis stengiuosi susidurti individualiai.

Man labai patiko autorės rašymo stilius, buvo labai gera ir malonu skaityti knygą, kurioje viskas taip panašu į mane ir mano gyvenimą. Cynthia Hand ir jos kūryba patiks visiems Gayle Forman gerbėjams. Šios autorės yra tarsi sielos dvynės, kurios abi suvokia svarbiausios gyvneimo vertybės - šeimos prasmę.  Knygos eigoje patirsite visos šeimos tragedijos skausmą ir kaip Alexis stengėsi išsiaiškinti visas jos brolio mirties aplinkybes bei suprasti, kodėl viskas įvyko būtent jos šeimai, galiausiai sugebės atleisti sau ir rasti vidinę sielos ramybę, bet iki tol teks nueiti skausmu ir prisiminimais grįstą kelią.

Rekomendacijas šiam kūriniui iš tiesų yra itin sunku rašyti, nes nesu tikra, ar jis patiktų jums taip, kaip patiko man. Visos detalės, primenančios mano gyvenimą, privertė mane tiesiog pamilti šį kūrinį, nors siužetas jau buvo pažįstamas ir regėtas ne vienoje mano skaitytoje knygoje. Dar kurį laiką svarsčiau ar verta šiam kūriniui rašyti aprašymą ir jį publikuoti, bet galiausiai nusprendžiau, kad taip, tai yra tarsi aprašymas skirtas man ir tam, kad nors tokiu būdu ilgiau išlaikyčiau puikų kūrinį savo širdyje.

polling

Zoe Sugg "Interneto Mergaitė"

"Interneto Mergaitė" autorė yra labai ypatinga asmenybė, užkariavusi Yotube! Zoe Sugg, turinti daugiau nei 6 milijonus sekėjų, yra kone garsiausia vlogerė paauglių tarpe. Nors lietuviai kiek mažiau žino apie šią merginą, puikiai ją pažinti padės pačios parašytas meilės romanas "Interneto Mergaitė", po kurio išleidimo Lietuvoje Zoe Sugg vardas tikriausiai taps kur kas žinomesnis bei jaunimas su nekantrumu lauks antrosios jos dalies.


Galima teigti, kad "Interneto Mergaitė" turi autobiografinių elementų, nes tai pasakojimas apie merginą, turinčią tinklaraštį, kuriame ji pasislėpusi po anonimo veidu, aprašinėjo savo kasdienybę. Tokia saviraiškos forma labai teigiamai paveikė pagrindinės veikėjos Penės asmenybę, nes tai buvo tartum atrama pačiomis sunkiausiomis akimirkomis. Žinojimas, kad bent vienoje vietoje tavęs niekas nesmerkia, kur tu esi reikalingas, labai pamalonina žmogų, bet reikia nepamiršti, kad virtualus gyvenimas niekada nepakeis realaus.

Bet istorija yra ne tik apie Penę ir jos tinklaraštį. Kūrinys pasakoja apie jos kasdieninį gyvenimą Didžiojoje Britanijoje, apie geriausią draugą - gėjų Eliotą, apie mylinčią šeimą ir paaugliškas intrigas mokykloje. Istorija pakeitė kryptį, kai Penė sužinojo, kad kartu su šeima Kalėdas praleis svajonių mieste Niujorke. Tai galima būtų pavadinti svajonių išsipildymu kiekvienai paauglei, bet visgi Penny iš pradžių net ir spyriojosi, bet nuvažiavusi nesigailėjo nei vienos praleistos akimirkos.

Niujorke skaitytojai susipažins ir su saldžiuoju Nojumi, kuris taip pat yra vienas pagrindinių romano veikėjų. Nojus yra tikras berniukas - saldainiukas. Tikriausiai nenustebinsiu, pasakydama, kad Penė juo susižavės ir kartu jie praleis nuostabiausias šventes gyvenime... Bet nederėtų pamiršti, kad šiuos įsimylėjelius skyrė tūkstančiai kilometrų ir kad Penės atostogos Niujorke neamžinos...

Puikiai visi žinote, kad meilė per atstumą yra tikrai įmanoma, bet tai nebuvo didžiausia problema. Vietoj to išaiškėjo ilgai slėptos ir viską keičiančios paslaptys, kurios sugriovė jaunuolių planus ir pakeitė gyvenimus.

"Interneto Mergaitė" yra labai moderni knyga, nes ji pritaikyta būtent šiuolaikiniam jaunimui. Čia rasite ir tinklaraščių, ir selfie, ir muzikinių grupių, ir daugybę kitų modernių subjektų. Pasakysiu aštriai, bet knyga geriausiai tiktų neilgam laikotarpiui: 3-4 metai ir po to ji prarastų tokį susidomėjimą vien dėl savo modernumo tokioje išmanioje visuomenėje. Labai puikiai prisimenu Jay Asher "Trylika priežasčių kodėl", kurioje autorius įterpė garso kasečių intarpus, lemiančius istoriją. Autorius teigė, kad pasirinko senamadiškas kasetes todėl, kad keliasdešimt metų atgal technikos naujovės nebuvo tokios dažnos ir kiekviena naujovė sukeldavo susidomėjimo bangą. Šiuo metu mes nespėjame vytis naujovių ir tiesiog nebekreipiame dėmesio į kasdieninius technikos atnaujinimus. Jay Asher norėjo išlaikyti tą autentiškumą ir konkretumą, kai tuo tarpu Zoe Sugg savo kūrinyje pridėjo tiek visko, kas būdinga tik šioms dienoms, kad nespėtumėte ant rankos pirštų skaičiuoti...

Lyginant su kitomis knygomis, "Interneto Mergaitė" tikrai turi panašumų su lietuvių mylimomis knygomis "Ana ir Prancūziškas bučinys" bei "Lola ir vaikinas iš gretimo namo". Faktas, kad tai meilė tarp dviejų kultūrų, dviejų skirtingų šalių atstovų, yra neabejotinas rodiklis, kuris mums ir leidžia prisiminti nuostabiai praleistas valandas, skaitant ir Stephanie Perkins knygas. Taip pat "Interneto Mergaitė" yra labai paprasta, lengva ir romantiška knyga, kuri jums leis aplankyti gražiausias Niujorko vietas, susipažinti artimiau su kultūrą ir žmonėmis. Tikriausiai knygos pavadinimas "Geek girl. Moksliukė" jums yra itin pažįstamas, nes panašaus stiliaus istorijos galite laukti ir šioje knygoje.

"Interneto Mergaitė" tęsinys

Kaip ir minėjau, knyga atspindi Kalėdų laikotarpį, tad labiausiai Gruodžio mėnesį, belaukiant didžiausių metų švenčių, ir tiktų skaityti, nes tai kur kas sustiprintų patį efektą. Puiki knyga skirta kiek jaunesniai auditorijai, jau jaučiausi kiek per sena tokioms knygoms, nors pagal aprašymus, geriausiai tinka 13-17 metų skaitytojams. Na, sutinku su šiais skaičiais ir rekomenduoju paskaityti tokį kūrinį ir vėliau susipažinti artimiau su jo autore Youtube puslapyje.

John Green, Maureen Johnson, Lauren Myracle "Tegul sninga"

Trys nuostabūs autoriai ir trys nuostabios istorijos vienoje knygoje. Kas gali būti geriau? Šiltos ir Kalėdas primenantys meilės romanai pagražins jūsų gyvenimą ir parodys gražiąsias jo spalvas, nes naujai išleistas Kalėdiškas romanas pavogs Jūsų širdis.


Pirmoji knygos istorija vadinasi "Jubilee Line". Tai pasakojimas apie merginą su intriguojančiu ir neįprastu vardu Jubilee. Dėl šmaikščių priežasčių jos tėvams patekus į kalėjimą kelioms dienoms, mergina prarado galimybę švęsti Kalėdas su savo vaikinu, nes buvo priversta išvykti pas senelius. Merginos laukė ilga kelionė traukiniu, kuri pasibaigė vos prasidėjus dėl didžiulės audros. Jubilee atsidūrė visiškai svetimoje vietoje, bet su vaikinu Stuart, kuris tikrai nebuvo jos vaikinas... Kartu jaunuoliai išsipasakoja vienas kitam, padeda vienas kitam ir palaiko kompaniją gražiausių metų švenčių metu...

Pastebėjimas: kadangi dar neteko atsiversti Lietuviškos knygos versijos, palieku originalius pavadinimus bei vardus, nes knygą skaičiau anglų kalba.

Antroji istorija vadinasi "A Cheertastic Christmas Miracle" ir ją parašė visiems puikiai žinomas John Green. Na, kaip ir kituose autoriaus kūriniuose, čia rasite daug "berniokiškumo", daug nuotykių ir neįtikėtinai juokingų situacijų. Trys geriausi draugai Džei Pi, Duke (kuri buvo mergina) ir Tobinas susigalvojo sau neįprastos veiklos. Jie nusprendė vidury siaubingos audros keliauti į nežinomą vietą apžiūrėti palaikančių šokėjų (ang. cheerleaders), kurių itin nemėgo Duke. Netikėtumų pilna istorija privers jus juoktis iki ašarų ir galiausiai bus išaiškinta, kad draugystė tarp merginų ir vaikinų yra sunkiai įsivaizduojama...

Na ir paskutinė knygos istorija vadinasi "The Patron Saint of Pigs". Tai pasakojimas apie merginą Addie ir jos sudaužytą širdį Kalėdų metu. Mergina turėjo nuostabų ir mylintį vaikiną Jeb, bet likimas metė jai iššūkį ir ji negalėjo atsispirti kito vaikino žavesiui... Addie labai dėl to gailėjosi ir norėjo susigrąžinti savo mylimąjį Jeb, bet sutartu laiku Starbucks kavinėje jis nepasirodė ir tai reiškė jos santykių pabaigą... Na, bet nenusiminkite ir žvelkite į viską optimistiškai, nes tokios šiltos ir Kalėdinės istorijos negali baigtis blogai, ar ne?

Dabar šiek tiek mano nuomonės apie šias istorijas. Nors tikėjausi, kad labiausiai man patiks John Green sukurta dalis, taip nebuvo. Manau, kad šios knygos "Žvaigždė" buvo pirmoji dalis "Jubilee Line", kuri mane sužavėjo labiausiai. Tai buvo taip gražu, šilta, romantiška ir tobula... Ko daugiau gali ir reikėti? Nenustebčiau, kad mano tokia nuomonė susidarė būtent dėl to, kad tai ir pirmoji istorija ir lengviausiai sekėsi susikoncentruoti ties ja.

Kalbant apie paskutiniąją dalį "The Patron Saint of Pigs", tai apibūdinant ją galima sakyti, kad ji visas tris istorijas sujungė į vieną ir tai buvo išvadinė dalis, verta epilogo vardo. Šioje dalyje visi veikėjai bus susieti tarpusavyje, visi susitiks vienoje vietoje ir užbaigs dalies pagrindinės veikėjos Addie kančias. Taip pat kūriniai siejasi savo Kalėdų laikotarpiu, audra, vieta bei Starbucks kavine, kuri šioje knygoje užima ypatingą vietą.

Iš pradžių maniau, kad istorijos visai nebus susietos tarpusavyje. Juk tai padaryti trims skirtingiems autoriams turėtų būti be galo sunku, bet visgi jie parodė savo profesionalumą ir gebėjimą dirbti komandoje, todėl sukūrė tokį beprotiškai žavų kūrinį. Mano dažnai rekomenduojamas romanas "Pasiklyskime" irgi yra panašaus stiliaus į "Tegul sninga" vien dėl to, jog jame taip pat pasakojamos net keturios skirtingos istorijos, kurios visgi siejasi tarpusavyje ir net papildo viena kitą.

Labiausiai "Tegul sninga" man patinka dėl to, jog tai nuostabus kūrinys, tinkantis mėgstamiausiam metų Kalėdiniam laikotarpiui.  Lietuvoje paaugliams skirtų knygų apie šį metų laiką gan trūksta, bet šiemet tokios bus net dvi: "Tegul sninga" bei "Mergina Online" - mėgaukitės šiltais vakarais su puodeliu kavos.

Šioje knygoje nagrinėjamos temos labai tinka šiuolaikiniams paaugliams: neskaitant pagrindinės temos Meilė, čia bus aprašyta ir draugystė, ir pasitikėjimas žmonėmis, supratingumo jausmas, savęs atradimas ir kitos itin paaugliams aktualios temos.  Trys skirtingi rašymo stiliai, skirtingi siužetai galiausiai susipinantys į vieną, yra tai, ką iš tiesų yra sunku pasiekti, bet tai šiems autoriams tai puikiai pavyko padaryti.

Rekomenduoju šią knygą visiems romantikams ir mėgstantiems tokio stiliaus literatūrą. Geriausias metas skaityti šią knygą - Advento laikotarpis, kurio metu mes visi mėgstame įsisupti į šiltus pledus ir gerti karštą šokoladą žvakių apsuptyje. Argi ne puiki atmosfera tokiai knygai? Geriausia dalis yra tai, jog 2016 metų pabaigoje didžiuosiuose ekranuose išvysime ir šios knygos ekranizaciją, todėl ateinančių metų šventės bus dar ypatingesnės!