Keary Taylor "Ko aš nepasakiau"

Šis aprašymas yra parašytas jau seniai, bet buvo atnaujintas/sulietuvintas dėl to, kad knyga buvo išleista ir Lietuvoje.

"Pasibaigus Kalėdoms, imame laukti Naujųjų metų, naujos pradžios, naujų atradimų ir iššūkių. Artėjant naujiesiems metams, pristatau Jums knygą ir paskutinį mano aprašymą šiais metais!"
Šiais žodžiais beveik prieš 2 metus laiko pristačiau nuostabų kūrinį, kurį pagaliau galima gauti paskaityti ir lietuvių kalba, nes leidykla Alma littera atsižvelgė ir į mano rekomendacijas ir priėmė puikų sprendimą

Ieškodama knygos anglų kalbos namų darbams netyčia radau šią knygą. Būtent pats angliškas pavadinimas "What I didn't say" privertė mane ją paskaityti ir nenusivyliau. Padariau išvadą, jog renkantis knygą, pavadinimas išties gali būti svarbus.

Keary Taylor nėra žinoma autorė Lietuvoje, bet esu tikra, kad jeigu parodysite savo susidomėjimą jos knyga " Ko aš nepasakiau", sulauksite ir kitų kūrinių Lietuvos knygynų lentynose.

Šis kūrinys yra apie vaikiną, kuris turėjo viską: mylinčią šeimą, namus, draugus, svajones, pripažinimą... Vienintelis dalykas, kurio jam trūko buvo Samanta - jo svajonių mergina. Deja, Džeikas kuklinosi prisipažinti jai apie savo jausmus ir vėliau gailėjosi. Būtent dėl to ir kilo knygos pavadinimas. Jis norėjo pasakyti tai, bet neteko šanso, nes pateko į kraupią avariją ir prarado savo balsą.

Džeikas turėjo dvi galimybes: arba nugrimzti į depresiją ir nesistengti gyventi toliau, arba tęsti savo gyvenimą lyg nieko nebūtų nutikę. Vaikinas pasirinko antrąjį variantą ir taip parodė savo ambicingumą. Būtent jam tapus nebyliam, vaikinas gavo šansą daugiau bendrauti su Samanta, kuri jam išties daug padėjo. Deja, mergina pati turėjo ne mažiau problemų, todėl ir Džeikas privalėjo jai padėti....

Pagrindinis veikėjas Džeikas, mano manymu, buvo sukurtas kaip labai ryžtingas ir dvasiškai stiprus žmogus. Ne daugelis šiais laikais išvertų tai, ką patyrė jis, ir sugebėtų atsistoti ant kojų. Pažinęs Samantą, vaikinas ėmė labiau vertinti gyvenimą, būtent ši mergina jam parodė, kad jis, netekęs vieno dalyko, beveik nieko neprarado, palyginus su ja pačia.

Laikui bėgant jie pamilo vienas kitą ir laisvai reiškė savo jausmus. Bet ar pasibaigus Džeiko problemoms, pasibaigs ir Samantos? Ar mergina galės laisvai gyventi, bendrauti ir būti nepastebėta? Būtent į šiuos klausimus ir atsako autorė.

Kodėl jūs turėtumėte paskaityti šį kūrinį? Manau, kad priežasties nereikia ilgai ieškoti. Dar nesu skaičiusi lietuviškos knygos, kurioje vaikinas arba koks nors veikėjas būtų praradęs galimybę kalbėti. Iš ties buvo įdomu skaityti ir bandyti suprasti, kaip jautėsi pats Džeikas. Knygoje iš tiesų daug kartų paminėta kaip jis norėjo viską išsakyti žodžiu, išrėkti, išsilieti. Manau, kad autorė teisingai padarė sukurdama tokią veikėją kaip Samanta, kuri ne tik Džeikui, bet ir skaitytojams parodo, jog praradus vieną brangų dalyką, neverta pasiduoti, kad pasaulyje būna kur kas sunkesnių problemų. Tereikia išmokti skaityti tarp eilučių.

Knyga yra labai šiuolaikiška. Džeikas ir Samanta yra abiturientai, todėl kaip ir kituose kūriniuose jūs paskaitysite apie paskutiniuosius jų metus mokykloje, apie vakarėlius, romanus, išleistuvių vakarą, stojimą į koledžus... Iš dalies šis kūrinys primena vieną amerikietiškų filmų paaugliams, bet autorė tik parodė Amerikietišką kultūrą, nors iš tiesų pati kūrinio esmė yra jaunimo problemos.

Geriausias dalykas apie šią knygą yra tai, kad ne tik Džeikas turėjo problemų. bet ir pati Samanta, kurios sunkumai išryškės vėliau kur kas stipriau nei Džeiko, kuris išmoks susigyventi su savo negalia.

Pagrindinė kūrinio mintis atskleidžia, jog niekada neverta dvejoti prieš savo veiksmus ar žodžius, nes bet kada tavo gyvenimas apsisukti kita linkme. Šiuo atveju vaikinas prarado tik balsą bet jis vaikinui reiškė viską.

Pastaruoju metu buvo leidžiamos daugiau knygos vaikams, o dabar vėl buvo sugrįžta prie paauglių istorijų. Kūrinys tiesiog dvelkia romantika, labai gražiai ir nuoširdžiai aprašyti veikėjų tarpusavio santykiai, jų rūpestis vienu kitu.

Knygą rekomenduoju paskaityti tiems, kurie mėgsta kūrinius, susijusius su jaunimo problemomis, kurie norėtų paskaityti kažką naujo, kuriems patinka serija "Beveik suaugę", nes esu tikra, kad ši knyga priklausytų būtent šiai serijai.(Atspėjau!) Labai džiaugiuosi, kad nors ir po nemažo laiko tarpo, bet pagaliau ir Jūs galite paskaityti šią knygą. Esu tikra, kad Jums patiks. Labai laukiu Jūsų komentarų ir nuomonių, galite rašyti man tiesiai į Facebook puslapį, el. paštą gabyx2222@gmail.com arba net į ask.fm/gabyx2



Skaitytojų nuomonės:

Labai rekomenduoju, knygą perskaičiau važiuojant autubuse, taip įtraukė siužetas, kad kelionė tėviškėn ir atgal truko 8val, per tiek laiko įveikiau knygą. Be galo geras pasakojimas apie balso netekusį vaikiną. Užskaitau! 9/10 balų!

Išties graži ir vertinga knyga. Knyga kuri padada jaunam žmogui susivokti, kad gyvenimas išties gli nutrūkti labai greitai ir reikia gyventi taip, kad jis būtų išties nuostabus. Taip pat knygoje figuruoja išties graži meilės istorija, kuri priverčia daugiau vertinti aplinkinius.

Nuostabi knyga. Negalėjau nuo jos atsitraukti nei minutei. Įvairus jausmai tiesiog pluste plūdo. Prisipažinsiu vietom net verkiau... Knyga parodo autorės jautrumą. Ir tie autorės žodžiai.... Tiesiog jausmų lavina mane užplūdo perskaičius šią knygą. Knyga verčia rimtai susimąstyti, nes mes atrodytu sveiki žmonės, turime sveikas kojas, rankas, matome , girdime ir vis kažkuo skundžiamės... Bet retai susimąstome apie gyvenimo nuskriaustus žmonės.... Aš apie tai mąstau ir net labai dažnai.... Norisi jiems padėti... Tačiau iš kitos pusės supranti, kad jie nori atrodyti, jaustis, manyti, kad jie paprasti žmonės, niekuo neišsiskiriantis, ir nenori to gailesčio, tos užuojautos, jiems pakanka meilės ( tikriausiai, aš bent taip manau)

Nepasakyčiau, kad knyga labai patiko, nes viskas pakankamai aišku kaip ant delno nuo pat pirmųjų puslapių, tad kulminacija net nestebina, jokios intrigos. Pliusas tik tas, kad priverčia susimąstyti, jog dažnai to, ką turim neįvertinam tol, kol neprarandam ir kartais nesuvokiam, jog mūsų nelaimės yra niekniekis palyginti su kitus užklupusiomis bėdomis.

Paliko labai gerą įspūdį. Džiaugiuosi, kad mano akys užmatė šią knygą, nusipirkau ir perskaičiau. Buvo įdomu įsigilint į žmogaus, kuris turi negalią jausmus. Labai vertinu šią knygą, ji yra viena iš geresnių mano skaitytų.
Įdomi, įtraukianti knyga. Pasakojanti, kad gyvenime svarbių dalykų negalma atidėlioti rytdienai, suteikianti optimizmo, raginanti nepasiduoti ir pamatyti, kad ne viskas yra taip blogai, kaip gali atrodyti iš pat pradžių. Parodanti, kad kai tave supa draugai, mylinti šeima, galima įveikti visus sunkumus.