S. E. Hinton man pasirodė kaip labai nuoširdi ir maloni asmenybė. Savo legendinį kūrinį "Autsaideriai" ji parašė būdama vos 16 metų ir tikrai nesitikėjo tokios šlovės. Kritikai taip pat nemanė, kad kūrinys taps vienu geriausiu kūriniu paaugliams, bet jiems teko pripažinti, jog "Autsaideriai" - kartų knyga, parašyta dar 1967 metais.
Šią knygą lengvai galėtume vadinti Liežuvautojos versija vaikinams. Ne dėl intrigų ir meilės romanų, bet dėl Niu Jorko socialinių grupių. "Autsaideriai" yra knyga apie du Niu Jorko gyvenimus: Istsaidą, kuriame glaudė neturtingieji ir "chuliganais" vadinami jaunuoliai, bei Vestsaidą, turtingų tėvų vaikučių pusę. Ši knyga apie šių grupių skirtumus, kovas ir vienų kitų nepripažinimą, menkinimą. Ponis, pagrindinis knygos veikėjas, yra vienas iš griserių.Ponis buvo našlaitis. Jis gyveno su dviem vyresniais savo broliais. Vaikinas dažnai abejojo vieno iš brolių meile jam, dažnai su juo ginčydavosi, pykdavosi, bet galiausiai, po tam tikrų įvykių, suprato, kad jiedu mylėjo vienas kitą. Vienas iš šios knygos akcentų ir buvo ta broliška meilė, kuri mane tiesiog pakerėjo. Turbūt nesu skaičiusi tokios knygos, kurioje būtų pasakojama apie brolius, kurie taip gerai sutarė.
Nors Ponis buvo griseris, giliai širdyje jis niekino šias dvi socialines grupes ir svajojo, kad jos pranyktų. Griseriai turėjo savitą stilių, buvo linkę nusikalsti, buvo nemandagūs ir chuliganai. Bent taip visi pasakodavo apie šią grupę. Ir tik patys gaujos nariai žinojo, kad ne visi tokie buvo. Ponis irgi toks nebuvo. Taip, jis atrodė kaip griseris, elgėsi kaip griseris, bet mėgo mokytis, skaityti ir elgtis...ne taip, kaip tikri griseriai. Bet kas įdomiausia, tai gaujos nariai visa tai toleravo. Jiems patiko toks Ponio kitoniškumas, jie nenorėjo, kad vaikinas pasikeistų. Jis buvo jų auksas. Tai mane nustebino. Atsiskleidė dar vienas knygos akcentas - draugystė. Tik tikri draugai šitaip elgtųsi.
Knygoje įvykiai seka vienas po kito. Labai intriguojantis ir nenuspėjamas kūrinys. Vienoje vietoje, kai likimas privertė pasitraukti jaunuolius iš miesto, buvo liūdna ir nesmagu dėl tokio posūkio, bet netrukus likimas ir vėl jaunuolius sugrąžino.
Skaitydama šią knygą galvojau apie "Aliaskos beieškant". Ar pamenate ją? Iš šalies tai dvi nepanašios knygos, bet iš tiesų jas sieja vienas bendras dalykas. Pagrindiniai veikėjai siekė išsilavinimo. Tai retas dalykas, skaitant knygas apie paauglius. Dažniausiai jie būna aprašomi kaip narkomanai nusikaltėliai, bet būna ir tokių atvejų, kai jie būna kaip šie du veikėjai. Labai vertinu šią savybę ir tikiuosi, kad tokių knygų, kurios būtų apie išsilavinusius paauglius, bus daugiau.
Knygoje susipažinsite su daugybe veikėjų. Iš pradžių viskas gali pasirodyti painu, bet netrukus jūs imsite juos atskirti ir pamatysite, kokie ji visi skirtingi ir kokie nuostabūs.
1967 metais išleista knyga turbūt gali ir "nubaidyti" savo senoviškumu, bet patikėkite, nustebau, kai sužinojau šį faktą. Knygoje tikrai to nesijautė. Žinojau, kad ši knyga nėra, bet tikrai nežinojau, kad ji tokia sena. Vis dar stebiuosi, kodėl lietuviai tik dabar ją išleido... Na, gerai, kad iš viso ji pasiekė mūsų kraštą.
Man labai patiko autorė. Su ja buvo galima susipažinti iš laiško pradžioje ir trumpo interviu pabaigoje. Ji tiesiog gyveno šiuo kūriniu. Pasirodė tikrai kaip šiltas žmogus. Norėčiau, kad dažniau knygose rastume interviu su autoriais, nes labai norisi pažinti žmogų, kuris parašė nuostabų kūrinį.
Labai rekomenduoju šią knygą visiems. Tai labai lengva ir nuostabi knyga, kurią surijau vos per dvi dienas. Tikrai nesitikėjau, kad ji bus tokia gera. Dar prieš porą mėnesių, kai ją išleido Lietuvoje, užsinorėjau ją paskaityti ir kažkodėl iki paimant ją į rankas, maniau, kad tai kūrinys apie patyčias, kažkas panašaus į "Ir vis dėlto šausiu", bet taip tikrai nebuvo. Net dabar stebiuosi, kodėl taip galvojau... Tai puiki knyga vaikinams, kuriems pasirinkimas šiame bloge yra gan siauresnis nei merginoms. Labai linkiu perskaityti šią knygą, nepasigailėsite.
O ką apie šią knygą manote jūs?
(Pažymėkite jums tinkančią reakciją ir pakomentuokite)
Gabyx2
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą