Manau, kad niekada neužsiminiau apie knygas, kurių tiesiog negaliu skaityti. Omenyje turiu žanrus. Taigi, pirmą kartą oficialiai pristatau sąrašą knygų, kurių vengiu kaip tik galiu:
1. Knygos apie šokius, ypač baletą.
2. Knygos apie delfinus.
3. Knygos apie žirgus.
4. Knygos apie vampyrus
5. Knygos apie vilkolakius
Jeigu skaitėte "Skorpiono lenktynės", tikriausiai pastebėjote trečiąjį punktą, ar ne? Taip taip, knygų apie žirgus net labai nemėgstu, bet kaip minėjau, knygos anotacijos neskaičiau, todėl šio fakto net ir nežinojau. Bet esmė ne tame. Įdomiausia yra iš mano pusės tai, kad pabaigiau šią knygą ir net drįstu ją aprašinėti.
"Skorpiono lenktynės" pasakoja apie nedidelę salą ir jos gyventojus. Pagrindinė veikėja Keitė, vadinama Puka, buvo paauglė, gyvenanti kartu su dviem broliais. Kartu jie gyveno sunkiomis sąlygomis. Buvo sakoma, kad salos gyventojai bėgo į didžiąją salą, esančią netoli mažosios, tam, kad susirastų geresnį darbą ir geresnį gyvenimą. Keitės šeima liko saloje ir kentėjo to pasekmes. Vos sudurdami galą su galu broliai su seserimi buvo priversti imtis tam tikrų veiksmų. Pavyzdžiui, vyriausiasis brolis Geibas nusprendė persikelti į didžiąją salą. Šiuo sprendimu itin nusivylė Keitė, kuri taip pat priėmė jai nebūdingą sprendimą.Taip skaitytojai susipažino su Skorpiono lenktynėmis. Matote, Keitės sprendimas ir buvo susijęs su jomis. Paauglė nusprendė dalyvauti taip priversti brolį likti saloje. Vėliau išaiškėja dar didesnė priežastis, bet manau, kad supažindinimui su knyga užteks ir šio aspekto. Taigi, kalbant apie pačias lenktynes, galiu pasakyti, kad jos buvo mirtinai pavojingos ir jose dalyvavo raiteliai vyrai. Tai buvo ne paprastos žirgų lenktynėse. Jose dalyvavo vandens žirgai. Pasak Amerikiečių mitologinių pasakojimų, tokie žirgai egzistavo ir autorė Maggie Stefvater, susižavėjusi šiuo faktu, nusprendė parašyti tokį romaną. Norėdama papokštauti, autorė nusprendė paaštrinti istoriją ir aprašyti Keitę kaip pirmąją lenktynių dalyvę merginą. Ir tai dar ne viskas: Keitė dalyvavo su paprastu, ne vandens žirgu...
Siužetas pasakojamas iš dviejų veikėjų perspektyvų, todėl susipažinsite su dar vienu pagrindiniu veikėju, kuris, kaip ir Keitė, dalyvavo lenktynėse. Vaikinas buvo Šonas Kendrikas, kuris dirbo žirgyne, turėjo mylimą žirgą ir siekė jį perpirkti iš savininko. Jo dalyvavimo lenktynėse priežastis buvo ta, kad laimėjęs, jis būtų galėjęs įgyvendinti savo svajonę ir tapti žirgo savininku.
Kalbant apie šiuos du veikėjus, sunku išskirti, kuris iš jų man patiko labiau. Šonas man pasirodė kaip labai paslaptingas, uždaras, santūrus, bet nuoširdus vaikinas. O Keitė buvo tokia miela naivuolė, tikinti šviesia ateitimi ir savo jėgomis. Tikriausiai puikiai mokate suvesti faktus ir suprantate, kad tarp šių veikėjų užsimegs ryšys, nors galbūt tai bus tik draugiškas...
Knygos eigoje sužinosite kaip dalyviams sekėsi treniruotis ir ruoštis lenktynėms, kaip jie skaičiavo bėgančias dienas. Manau, kad labiausiai jums įsimins šių veikėjų jausmai ir mintys. Abu jie turėjo daugybę abejonių, kas čia žino, galbūt tai prives ir prie pasitraukimo... Viską sužinosite tik paskaitę patys.
Man patiko autorės idėja apie vandens žirgus. Tai taip neįprasta, bet tuo pačiu mus supažindina su etnografiniais aspektais. Tai tikrai sužavėjo ir nepaisant to, kad nemėgstu knygų apie žirgus, galiu padaryti išimtį būtent šiai knygai. Man užkliuvo visai kiti dalykai. Kūrinio erdvė man pasirodė per mažai nupasakota. Taip, žinojome, kad Keitė su Šonu gyveno mažoje saloje, kad žmonės bėgo į didesniąją dėl geresnio gyvenimo. Bet nebuvo nieko tiksliau pasakyta ir to man bent jau trūko. Be to, salos gyventojai buvo labai naivoki. Tarp jų ir pati Keitė, kuri net ir gyvendama itin skurdžiai, nenorėjo palikti savo salos ir namų. Na, manau pasiekus tokią kritinę ribą, geriau rinktis tai, kas padėtų tau išsilaikyti ir svarbiausia, nebadauti.
Mane pribloškė knygos pabaiga. Tikrai tikėjausi, kad įvykiai pasisuks kita linkme, visgi įvairūs požymiai ir leido manyti kitaip. Pasiruoškite viskam! Bent jau Skorpiono lenktynių baigčiai. Na, o pati pati pabaiga buvo labai jautri ir labai rami, kas nebūdinga šiam kūriniui. Bet manau, kad kitokios pabaigos ir negalėjo būti, autorė būtų padariusi didžiulę klaidą, jei viską būtų pabaigusi kitaip.
Autorė Maggie Stefvater parašė tikrai neeilinį kūrinį, kuris, kitaip nei dauguma tokio stiliaus knygų, neturi tęsinio. Manau, kad jo ir nereikia. Jeigu patiko "Skorpiono lenktynės", galite išbandyti ir kitas autorės knygas, kaip kad serija "Virpėjimas". Deja, būtent šios serijos tikriausiai tarp mano aprašymų neišvysite, bet tai nereiškia, kad negalite jos paskaityti ar kad nerekomenduoju jos.
Skaitytojų nuomonės:
Na knyga visai nebloga . Nors ir norėjosi galbūt dar kažko. Manau truputi trūko veiksmo, bent jau man , nes aš labai mėgstu tokias knygas kur veiksmo būna. Iš pradžių maniau jog lenktynės prasidės kažkur knygos viduryje , tačiau klydau. Nemaniau kad lenktynės prasidės knygos pabaigoje ir taip greit baigsis. Na bet vistiek nepasakyčiau kad knyga nepatiko. Buvo įdomu jog buvo fantastikos , bet ne per daug. Taip pat jog ir pačios realybės, jausmu , išgyvenimų buvo. Na o labiausiai patiko, jog ši istorija buvo papasakota dviejų skirtingų asmenų. Buvo įdomu skaityti kaip jie pasakojo apie vieną dalyką skirtingai, na ir t. t.
Manau jei reikėtu vertinti 10 balų sistemoje, šiai knygai duočiau kokius 8 ar 9. Na , o šiaip tai aš tai rekomenduoju perskaityti šią knygą.
Knyga tiesiog nepakartojama!
Jei kažkada skaitytas M. Stiefvater "Virpėjimas" sužavėjo gana banaliu, šiek tiek nuspėjamu, nors tikrai savotiškai originaliu siužetu, tai "Skorpiono Lenktynės" visiškai sužavėjo originalumu, keista, mistiška knygos sukuriama atmosfera ir paprastais, žemiškesniais herojais, kokių nepamenu sutikusi nė vienoj iki šil skaitytoj knygoj. Tiesiog sunku paaiškinti, kokia nuotaika apima skaitant, o tuo labiau baigus skaityti šią knygą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą