Stephen King "Gyvulėlių kapinės"

Esu tikra, kad kiekvienas iš Jūsų, kuris lankosi bibliotekose, yra regėjęs pilną lentyną knygų su violetiniais viršeliais kaip matote nuotraukoje. Visos vienodos, išskyrus jų pavadinimus. Tos knygos priklauso vienam garsiausių pasaulio rašytojų Stephen King, kuris yra žinomas kaip siaubo fantastinių romanų karalius. Esu įsitikinusi, kad ne kartą girdėjote apie šį autorių, bet niekada nekilo mintis paskaityti jo kūrinių... Todėl ir šį kartą, kai balandžio mėnesį dedikavau fantastikai, nes manau, kad Stephen King yra pats puikiausias rašytojas, kurio kūryba galima ir pradėti šį mėnesį.

Stephen King parašė daugiau nei 200 kūrinių iš kurių didžioji dalis priklauso siaubo fantastikos žanrui. Nemažai jo kūrinių buvo ekranizuoti, vienas iš naujausių darbų, prie kurių autorius prisidėjo, yra ir jums puikiai žinomas serialas "Po kupolu"("Under the dome"). Šio serialo scenarijaus autorius ir yra šis garsus autorius.

Šį kūrinį autoriui įkvėpė parašyti jo paties gyvenimas. Stephen King pasakoja, kad sunkvežimis partrenkė jo šeimos katiną, kurį ypač dievino jo duktė. Būdamas tėvu, jis turėjo paaiškinti mažametei dukrelei apie katės mirtį ir apskritai apie šį reiškinį. Tuomet Stephen King ėmė fantazuoti: kas būtų, jeigu jis galėtų prikelti katiną iš mirusiųjų pasaulio... Būtent apie tai ir yra ši knyga, kuri pasakoja vienos šeimos gyvenimą, kurį paįvairino katino žūtis ir gyvulėlių kapinės, kuriose palaidojęs savo augintinį, pagrindinis veikėjas Luisas sulaukė atsako - jo šeimai viešint pas senelius ir jam likus vienam namuose, katinas grįžo. Sveikas ir gyvas.

Kūrinyje labai išsamiai aprašoma šios šeimos kasdienybė. Tarp šeimos narių sutiksite pagrindinį veikėją ir šeimos galvą Luisą, jo žmoną Reičelę, mažametę dukrytę Elę ir dar jaunesnė jos broliuką Geidžą. Jų istorija prasidėjo jiems atsikrausčius į naują miestelį ir aplankius išskirtinę vietą - gyvulėlių kapines. Pasak pasakojimų, toje vienoje nuo neatmenamų laikų buvo laidojami naminiai gyvulėliai. Tokios kalbos ir pasakojimai labai paveikė mažametę Elę ir tėvams reikėjo nuraminti dukrą ir paaiškinti, kad visgi mirtis yra neišvengiamas dalykas ir nereikia jos bijoti.

Kaip ir minėjau, kūrinio eigoje iš numirusiųjų prisikels šeimos katinas Čerčas, kuris turėjo vardą Vinstono Čerčilio garbei. Apie šį nutikimą žinojo tik Luisas ir jis net nesiruošė apie tai užsiminti savo šeimos nariams. Katinas itin pasikeitė: jis pasidarė gan bjaurus, visuomet turėjo klaikų kvapą ir labiausiai Luisas juo šlykštėjosi ir stengėsi neprileisti jo prie savo šeimos, bet tuo metu negalėjo niekam atskleisti tiesos.

Šeima turėjo įvairiausių problemų. Bet juk tam ir yra keli žmonės, kad visi kartu galėtų įveikti juos slegiančius dalykus ir paremti vieni kitus. Reičelė, pavyzdžiui, buvo sutraumuota savo vaikystėje, kai matė, kaip nuo didžiausių kančių mirė jos sesuo. Luisas, kitaip nei Reičelė ar jos tėvai, buvo gan neturtingas ir buvo smerkiamas žmonos tėvų dėl šio dalyko...

Pagrindinė šios knygos mintis yra mirtis. Apie šį reiškinį čia labai daug rašoma ir tikrai įdomiai, galima rasti daugybę išskirtinių faktų. Pavyzdžiui, pasak vieno laidotuvių namų savininko, žmonės retai kada miršta Gruodį vien dėl to, kad niekas nenori mirti gražiausių metų švenčių metu... Tokių smulkių faktų šioje knygoje apstu ir vien dėl to verta paskaityti kūrinį. Man patiko, kad autorius privertė savo veikėjus paaiškinti vaikams apie mirtį, tokiu būdu jaunesni skaitytojai gali išgirsti įvairiausių nuomonių, nes jauni žmonės visada visada bijo mirties. Būtent dėl šios priežasties ir pasirinkau paskaityti būtent šią Stephen King knygą, nes mano manymu, gyvulėlių kapinės intriguoja, ar ne?

Antrojoje knygos dalyje prasidės didysis veiksmas ir fantastiniai elementai. Pati dalis prasidės labai netikėtai, bent jau mane tai labai nustebino ir vos nelikau suklaidinta... Luiso šeimą aplankys mirtis. Tragiškas reiškinys pakeis šeimos gyvenimą, o ypač Luiso, kurį ir taip slėgė įvairios mintys apie prisikėlusius gyvūnus ir kas naktį aplankantys košmarai... Vienas dalykas nedavė ramybės Luisui: "Ar kas nors bandė palaidoti žmogų gyvulėlių kapinėse ir ar jis prisikėlė?". Su šia mintimi ir baigiu pasakoti apie siužetą ir palieku pačią didžiausią užuominą tolimesniems įvykiams.

Džiaugiuosi, kad paskaičiau Stephen King knygą ir tikrai nesigailiu pasirinkimu. Įdomu yra tai, kad autorius davė šią knygą paskaityti savo žmonai ir artimiausiems žmonėms, o jie ją sumenkino, sukritikavo. Todėl rankraštis kurį laiką liko gulėti autoriaus stalčiuje, kol vėl neatsirado galimybė jį pristatyti ir visgi išleisti.

Rekomenduoju visas Stephen King knygas, nes esu užtikrinta, kad šis autorius jus priblokš. Jo kūrinys "Gyvulėlių kapinės" tikrai prilygo itin geram siaubo filmui, nes to čia pakako. Tokį kūrinį lyginčiau su tomis baisiomis istorijomis, kurias visi mėgsta pasakoti savo draugams ir juos gąsdinti. Vienintelis skirtumas, kad tai kur kas platesnė ir išsamesnė istorija, kuri paliks jus be žado. Rekomenduoju!