Pagrindinė veikėja Lorelė laiškuose įžymiems žmonėms pasakojo savo istoriją ir kaip ji išgyveno tėvų skyrybas bei sesers mirtį. Lorelė mokykloje gauna užduotį parašyti nors vieną laišką mirusiam žmogui, bet ji parašo jų šimtus ir laiškai tampa lyg dienoraščio forma.
Bet kūrinio esmė yra ne laiškuose. Kūrinys apie merginos, turinčias rimtų psichologinių problemų, istoriją. Po vyresnėlės sesers Mėjos mirties, Lorelė pradėjo lankyti naują mokyklą, kur niekas nežinojo apie jos šeimą ištikusią nelaimę. Ji norėjo pradėti naują gyvenimą, susirasti naujų draugų ir pamiršti viską, kas ją slėgė. Deja, jos pradžia naujoje mokykloje nebuvo itin lengva ir merginai reikėjo įdėti nemažai pastangų, kad susirastų draugių. Bet galiausiai kai tai įvyko, viskas susidėliojo į vietas ir mergina ėmė pritapti, nors nei žodžiu neužsiminė apie savo seserį.
Laiškuose rasite ir labai daug pasakojimų apie Mėją. Šios merginos paveikslas buvo labai išskirtinis ir dažnai net nustelbdavo pagrindinės veikėjo Lorelės asmenybės aprašymą. Lorelei Mėja buvo lyg autoritetas, kurio pavyzdžiu ji norėjo sekti pati. Mėja visuomet Lorelės akyse atrodė lyg fėja, nes nuo pat vaikystės merginos kurdavo pasakas apie fėjas ir jų magiškas galias. Tai buvo lyg dvejų mergaičių paslaptis ir jas jungiantis ryšys. Kaip rašo autorė Ava Dellaira, abi sesės buvo reikalingos viena kitai ir Lorelę visapusiškai paveikė Mėjos mirtis, kuri iki pat kūrinio pabaigos išliko paslaptis.
Knygos siužetas pasakoja apie Lorelės pastangas susikurti naują gyvenimą ir pamiršti kaltę, kuri juto dėl sesers mirties. Deja, jos vidinė šeimos situacija ir prisiminimai apie Mėja žlugdė Lorelę ir iš vidaus, ir iš išorės, nes Lorelė jautėsi tarsi būtų kalta dėl to, kas atsitiko nelemtą vasaros vakarą. Kūrinio eigoje sužinosite daugiau apie seserų santykius ir kaip Mėjos paauglystė neigiamai paveikė jaunutę Lorelę, turėjusią susidoroti su likimo paruoštais iššūkiais. Romane "Meilės laiškai mirusiems" vystoma ir labai aktuali asmenybės formavimosi tema ir neatsakingas požiūris į vaikų priežiūrą. Nors pagrindinis knygos akcentas buvo Mėjos mirtis, Lorelės laiškuose galima sužinoti daugiau ir apie komplikuotus tėvų santykius, kurie irgi turėjo įtakos Mėjos poelgiams.
Ave Dellaira plėtoja asmenybės sutrikimų temą, kuri iš tiesų primena gerai žinomo Laurie Halse Anderson romano "Kalbėk" tematiką. Lorelės uždarumas ir nenorėjimas išsipasakoti privedė ją prie nepasitikėjimo savimi, o tai būtent ir primena Laurie Halse Anderson romano veikėjos situaciją, kur mergina gniaužė savyje patirtas gyvenimo nuoskaudas. Abi autorės siunčia stiprią žinutę skaitytojui - netylėkite apie tai, kas jus žudo iš vidaus. Palengvėjimas, kuris užplūs po atviro pokalbio su artimu žmogumi, yra neįkainojamai veiksmingas.
Romane dominuoja dar vienas svarbus veikėjas, kuris susijęs su abejomis sesutėmis. Tai buvo vaikinas Skajus, su kuriuo Lorelė užmegz neįtikėtinai stiprų ryšį, kurį, deja, apsunkins jos pačios nenuspėjama asmenybė. Nors šie santykiai vystėsi labai greitai, turėjo ir neigiamų akimirkų, kurios tikrai verčia skaitytoją palaikyti Skajaus poziciją šioje situacijoje.
Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Mėjos mirtį. Atvirai sakant, pati autorė manau nebuvo labai užtikrinta dėl tikrų mirties aplinkybių, nes atsižvelgus į Lorelės laiškus ir pačios būseną iš tiesų yra sunku įvertinti, kas atsitiko. Iš tikrųjų tai yra tikrai labai įdomus ir neįtikėtinas dalykas, paliekantis šansą skaitytojam pačiam interpretuoti šį esminį romano įvykį ir susidaryti savą nuomonę. Taip pat man bent jau labai patiko tai, kad autorė sukūrė istoriją su fėjomis, nes būtent Mijos mirtis ir paremta šia seserų teorija apie stebuklingas galias ir sparnus....
Kalbant apie pačius laiškus - išskirtinį romano akcentą - kiekvienas iš jų bus parašytas ne veltui, Lorelė pasirinko tuos mirusius žmones, kurių biografija vienaip ar kitaip siejasi su jos pačios gyvenimu. Lorelė tarsi sugebėjo susitapatinti su tai žmonėmis ir jų skausmą prilygino savajam. Na, iš mirusių žmonių nepažadu, kad žinosite tikrai visus, gal tik kelis, bet autorė supažindins jus su jais, nes Laurel kruopščiai ir apgalvodama pasirinkdavo žmogų, kuriam rašys ir labai taikliai pavertė tuos žmones istorijos dalis. Tikrai buvo įdomu skaityti profesionaliai sujungtus visai skirtingų žmonių gyvenimus. Na, manau patiems bus įdomiau visą tai sužinoti, tačiau nereikėtų tuo pačiu jų ir sureikšminti, nes visgi pagrindinė kūrinio idėja slypi kur kas giliau.
Kūrinį vertinu teigiamai, nors ir pasitaikė tam tikrų niuansų, kurie mane trikdė. Pavyzdžiui, man šiek tiek pasirodė monotoniškas ir pasikartojantis Lorelės gyvenimo aprašymas jau po sesers mirties. Labai rekomenduoju šį kūrinį visiems, kurie mokotės susitaikyti su praradimais, kurie jaučiate kaltę ir norite sužinoti, kaip išmokti gyventi toliau po tam tikrų sukrėtimų. Rekomenduoju visiems Lauren Halse Anderson bei Jenny Downham gerbėjams - manau jūs geriausiai suprasti Ava Dellaira siunčiamą žinutę.
5 komentarai:
Sveika, gal aš čia tuputi nukrypsiu ne į temą, bet noriu pasiūlyti vieną idėją... Gal norėtumei padaryti pranešimą savo tinklaraštį apie knygas, kurias reikėtų perskaityti per vasaros atostogas?
Puiki idėja, manau, kad ją būtinai įgyvendinsiu arba bloge, arba Facebook puslapyje :)
Tik ar turėčiau sudaryti sąrašą, kuris tiktų rašiniams, ar tiesiog vasariškas knygas, ar kokia kita tema? Patark būtinai :)
Aš manyčiau, kad tai galėtų būti įvairios, skirtingų tipų knygos. Dalis 'lengvesnių' kūrinių, dalis 'gilesnių', truputis klasikinių, senesnių ir pan.
*Aš ne Akvilė*
Manau,kad vasariškas knygas :)
Rašyti komentarą