Rašytoja Holly Smale viename iš savo interviu teigė, jog daugelį metų laikėsi feministinių pažiūrų ir gynė lygias moterų teises. Įdomus pastebėjimas buvo tai, jog rašytoja nepripažįsta pasakų vaikams. Pasak jos, pasakose vaizduojamos nuolatos gražios, tylios ir paklusnios merginos - tai yra neigiamas stereotipiškas požiūris šių dienų mergaitėms, todėl rašydama savo garsiąją seriją ji ir norėjo parodyti, kad tobulumas slypi žmogaus viduje, o ne išorėje.
"Geek Girl.Moksliukė" pasakoja apie penkiolikmetę Harietą, kurios pagrindinis išskiriamasis bruožas buvo jos meilė mokslui. Nuolatinis knygų skaitymas ir pastangos atrasti dar nežinomas moksliškai pagrįstas tiesas prisidėjo prie "Moksliukės" pravardės prilipdymo. Deja, autorė norėjo pavaizduoti ir neigiamą šios istorijos pusę - Harieta savo mokykloje buvo nuolatos užgauliojama populiariųjų vaikų, kuriems moksliukai buvo labiausiai engiami mokiniai. Aš asmeniškai labai džiaugiuosi, kad mokiausi aplinkoje, kur kartu su manimi buvo motyvuoti ir norintys pasiekti daug savo gyvenimuose vaikai. Deja, Harietai nepasisekė ir tai tik įrodo, kad aplinka gali labai įvairiai veikti žmogų ir jo mąstyseną.Paprastam ir neišskirtiniam Harietos gyvenimui netrukus atėjo galas - mergina neplanuodama atsidūrė madų pasaulyje, kur ją pastebėjo garsiausios šalies modelių agentūros ir Harieta kone iš karto gavo darbą prestižiniuose mados namuose. Viskas gali pasirodyti lyg kiekvienos merginos svajonė, bet Harieta nebuvo ta, kuri iš viso domėtųsi mada ir stiliumi, pasak jos, tai tiesiog drabužiai. Tai kaip tada ji atsidūrė kitoje barikados pusėje, pradėjo dalyvauti madų šou ir fotosesijose? Paliksiu tai paslaptyje ir manau patys labai norėsite tai išsiaiškinti.
Harietos gyvenime svarbiausi buvo aplinkiniai žmonės: tėtis, pamotė Anabelė ir geriausia draugė Nata. Šie žmonės palaikė Harietą kiekviename žingsnyje ir drįso pakovoti su vėjo malūnais, siekdami tik gero pagrindinei veikėjai. Nors santykiai su Nata ir buvo komplikuoti, merginas siejo neišskiriamas ryšys, kurį supranta tik pačias geriausias drauges turinčios merginos. Harietos tėtis buvo neįtikėtinai šmaikštus ir savo amžio neatitinkantis vyras - nuolatiniai kvailiojimai ir vėjavaikiškumas sukėlė tą "nerimtumo" įspūdį, būdingą knygoms jaunesniai paauglių kategorijai. Na, o žavioji pamotė Anabelė tikrai neprilygsta blogoms pamotėms, kurios būdingos kiekvienai pasakai: Anabelė buvo labai rūpestinga, maloni ir šilta moteris, kuri labai stipriai prisidės prie įvairiausių Harietos veiksmų.
Iš tiesų nėra lengva prisiminti knygas, kuriose pagrindinį vaidmenį atliko moksliukės ar moksliukai. Šį kartą autorė tikrai pasistengė tai pabrėžti, nors, mano manymu, išryškėjo tik teorinės Harietos žinios, kai svarbiausia yra praktika ir mokėjimas logiškai sieti įvykius. Labai dažnai mokyklose iškyla merginos/vaikinai, kurie itin daug skaito vadovėlius ir informaciją tiesiog kalte kala į galvas - tokių mokinių tikrai niekas nevertina, net aplinkiniai keistai į juos žiūri. Mielieji, nesistenkite sukišti visos įmanomos informacijos į savo galvas, pabandykite viską įsivaizduoti, pritaikyti realiame gyvenime, nes tik tokiems mokiniams vėliau pasiseka gyvenimuose: statistika rodo, kad egzaminus geriau išlaiko ne tie, kurie "kala" informacija ištisas naktis, bet tie, kurie nepersistengia mokydamiesi ir atsirenka tai, kas svarbiausia. Dabar, kai baigiau mokyklą, galiu patvirtinti, kad tai auksinė taisyklė, kurios nuoširdžiai linkiu laikytis. Grįžtant prie Harietos istorijos, tikrai akys užstrigdavo už eilučių, kur pasireikšdavo merginos neišmanymas, pavyzdžiui, modelio darbas privertė meluoti ją artimiausiems žmonėms, ir nors mergina žinojo, kad tokie atvejai dažniausiai baigiasi blogai - ji nesistengė jų pakeisti ir išvengti,,,
Harietos asmenybė iš vienos pusės man pasirodė itin stereotipiška (dėl nuolatos pabrėžiamo moksliukiškumo), bet iš kitos pusės mergina parodė savo tvirtą charakterį ir savitą nuomonę įvairias gyvenimo klausimais. Kaip jau ir minėjau, pagrindinė romano idėja nėra susijusi su patyčiomis ar modelių gyvenimu, bet autorė siunčia itin ryškią žinutę, pagal kurią žmogus visą gyvenimą stengiasi pažinti ir pamilti save bei atrasti tikrąjį kelią - to linkiu ir jums visiems.
Skaitydama šią knygą ne kartą nusijuokiau iš kvailiausių Harietos gyvenimo situacijų ir pačios autorės pasirinkimų. Itin išskirtinis pasirodė skalbyklos motyvas: Harieta, norėdama pabėgti nuo ją slegiančių rūpesčių, slėpdavosi viešoje skalbykloje, kur skalbimo mašinų ūžimas ją nuramindavo. Pripažinkime, tai yra neįtikėtinai paaugliškas autorės sumanymas, nors galbūt kiti ir susidarytų kitokią nuomonę. Taip pat šiame kūrinyje netrūksta ir romantikos: nežinia kodėl, bet skaitydama išskyriau du vaikinus, tarp kurių buvo ir dar vienas moksliukas... Jo ir Harietos santykiai pasirodė įtartini ir vis tikėjaus, kad Harieta nesuartėtų su vaikinu, kuris ją apvėmė... Na, pagyvensim, pamatysim, kaip ir gyvenimas, ši knyga kupina netikėtumų.
Knygoje gan ryškiai akcentuojama patyčių tema, nors aš drįsčiau teigti, kad visiems romano įvykiams dar toli iki tikrų realių patyčių... Knygos eigoje sužinosite, kaip seksis Harietai modelio karjera, kaip klostysis jos ir artimųjų žmonių santykiai, ir turėsite galimybę iš arčiau susipažinti su modelių gyvenimu.
"Geek Girl. Moksliukė" man iš tiesų priminė laikus, kai tiesiogine prasme ėjau iš proto dėl "Mėtinių padūkėlių". Visa merginų grupuotė bei jų nuotykiai, lengvas rašymo stilius ir kūrinių nuotaika sieja šiuos du kūrinius ir net dabar įkvėpia mane dar kada nors atsiversti vaikystėje mylėtą knygų seriją. Taip pat dabar aprašinėjamas romanas man priminė vieną populiariausių šiandieninių britų romanų paaugliams - tai garsios vlogerės Zoie Sugg romanas "Girl Online" - panašiu greičiu užkariavęs britų širdis. Du puikūs romanai skirti jaunesniai paauglių kategorijai tikrai verti dėmesio ir jūsų laiko.
"Geek Girl. Moklsliukė" seriją sudaro net 4 knygos ir labai tikėtina, kad jų visų sulauksite ir Lietuvos knygynuose. Lengvas romanas jaukiam ir ramiam vakarui - puikus sprendimas, norintiems garsiai pasijuokti iš gyvenimo netikėtumų. Nors skaitydami šį aprašymą galėjote rasti ir ne itin teigiamų mano pasisakymų, nesusidarykite nuomonės, kad man romanas nepatiko. Anaiptol, nekantravau sužinoti kaip viskas tęsis toliau ir žaibo greičiau verčiau puslapį po puslapio. Kaip ir jau skaičiusieji, nekantraju sulaukti ir kitų dalių - įdomu, ką dar mums paruošė autorė! Rekomenduoju 10-16 metų skaitytojams, esu įsitikinusi, kad jūs geriausiai įsijausite į penkiolikmetės jausmus :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą