Vladimir Nabokov "Lolita"

2016 metus pradėjau su ypatingu kūriniu "Sėkmė Avansu", šį kartą pristatau kūrinį, kurio aprašymas buvo paruoštas dar 2014 metais, kurie, rodos, jau buvo taip seniai..."Lolita" yra romanas, kurį pasižadėjau paskaityti ir neįtikėtinai greitai įvykdžiau šį pažadą, net keista, jog iki šiol šis aprašymas slypėjo glūdumoje... Manau, kad ne vienas iš jūsų esate girdėję šį pavadinimą ir puikiai žinote kokias temas liečia šis kūrinys. Taigi, aš irgi nekantravau paskaityti ir įvertinti bei rekomenduoti knygą jums.

Tiesiai šviesiai pasakysiu, kad tai knyga apie pedofilo gyvenimą. Manau, kad tokio pobūdžio knygų tikrai nėra labai daug, nes sunku rašyti apie tokį sukrečiantį dalyką nežinant tikrosios tiesos. Taigi, kadangi aprašinėju knygas jaunimui, esu priversta jums šiek tiek paaiškinti ką reiškia pedofilija.

Pdeofilija yra liga. Tai nėra kažkoks potraukis ar pomėgis, o konkreti psichinė liga, kuri asmens nervų ląsteles ir jas iškreipia taip, kad šia liga sergantys žmonės jaustų potraukį nesubrendusiems kūnams. Tikriausiai vistiek tai skamba nepateisinamai, ar ne? Visiškai sutinku. Bet pabandykite įsivaizduoti štai ką: mes išnaudojame vos 3% savo smegenų, nors jau dabar gaunama informacija atrodo begalinė. Kitos dalies savo smegenų mes nepažįstame. Aš bent jau bandydama įsivaizduoti pedofilija sergantį žmogų, bandau įsivaizduoti kaip jis turi jaustis. Pavyzdžiui, nors mes ir sakome, kad neleistumėme elgtis taip, kaip psichiniai ligoniai, bet tai nėra jų valioje, tai jiems atrodo normalu ir įprasta, nes taip užprogramuotos ir pažeistos jų smegenys. Čia panašiai kaip su refleksais: juk nusideginę pirštą pajuntate skausmą ir iš karto patraukiate jį nuo skausmą keliančio šaltinio. Taip yra dėl to, kad veikia jūsų smegenys. O pedofilų smegenys veikia taip, kad jiems atrodo normalu jausti potraukį nesubrendusiems kūnams. Šia pastraipa pabandžiau paaiškinti jaunimui suprantamais ir paprastais žodžiais, bet nepamirškite, kad nesu specialistė, kad galėčiau tvirtai teigti, kad kiekvienas mano parašytas žodis yra tiesa...

Knygoje pasakojama Humberto Humberto gyvenimo apkarpa, apimanti keletą metų. Sėdėdamas kalėjime jis pasakoja apie manija virtusią savo meilę dvylikametei mergaitei Doloresai, kurią jis vadina Lolita. Nors tikrasis Lolitos vardas Doloresa, aš vistiek vadinsiu ją Lolita, kaip tai darė ir Humbertas, kad nepasimestumėte. Viskas prasidėjo dar tada, kai netikėtai atsidūręs Humbertas suartėjo su Lolitos mama. Tiesą sakant, tai buvo viskas labai puikiai apgalvota - tokiu būdu vyras stengėsi priartėti prie Šarlotos dukters. Likimas susiklostė taip, kad Šarlota prisipažino mylinti vyrą ir parašė laišką, kuriame teigė, kad ji žino, jog Humbertas nejautė tokių pačių jausmų jai, todėl pareiškė paliekanti namus kartu su dukra. Kaip manote ką padarė Humbertas? Jis susirado Šarlotą ir ją vedė, juk negalėjo atsisakyti Lolitos... Šarlotos istorija baigėsi mirtimi. Nors Humbertas pats planavo jos atsikratyti, likimas jam įteikė dovaną ir Šarlota pateko į nelaimę... Lolita liko Humberto globoje...

Tikriausiai po ankstesnės pastraipos kūrinys gali pasirodyti kaip labai vulgarus, grubus ir net šlykštus. Paneigsiu tai sakydama, kad to kaip tik čia rasite gan nedaug. Visos "iškrypėliškos" scenos bus perteiktos labai subtiliai ir santūriai, kartais reikia sugebėti perskaityti dviprasmybes taip, kad suprastum, ką jos reiškia. Autorius Vladimir Nabokov akcentavo labiau jausmus, kurie labai taikliai ir aiškiai perteikti šiame kūrinyje.

Kalbant apie Lolitos ir Humberto santykius, vyras mylėjo mergaitę. Tikrai taip. Jis negailėjo jai dovanų ir kitų įmantrybių, bet laikė ją savo nuosavybe, mergaitė neturėjo laisvės. Humbertas tikėjo, kad mergaitė priklausys jam visą gyvenimą ir niekam kitam, nors giliai širdyje puikiai žinojo, kaip greitai bręsta tokio amžiaus mergaitės. Labai įstrigo tokie knygoje paminėti faktai, kaip kad Humberto žinomi skaičiai: kokie tarpai tarp šlaunų turi būti mergaitėms sulaukus tam tikro amžiaus (Mėnesių tikslumu!).

Lolitos asmenybę buvo sunkiau pažinti. Bet man ji pasirodė gan naivoka... Na, tikriausiai kitaip ir būti negalėjo žinant jos amžių. Kiek vėliau jos asmenybė ėmė ryškėti. Pabrėšiu, kad ji buvo užsispyrusi ir įžūli mergiotė, bet tuo mane ji būtent ir žavėjo. Ji buvo gudri kaip lapė, mokėjo pasinaudoti esama situacija ir išnaudoti Humbertą kaip tik galėjo. Labai patiko akimirkos, kai ji parodydavo savo viršų ir priversdavo Humbertą jos klausyti.

Humbertą vertinti sunku, žinant jo situaciją.  Šį darbą palikčiau labiau profesionaliems psichologams. Ką galiu pati pasakyti apie jį, yra tai, kad autorius sukūrė tokį Humberto personažą, kuris įkūnytų tipišką pedofilą. Jūs net neįsivaizduojate kiek daug visko šioje knygoje galima rasti. Tikrai nenutuokstite apie daugelį iš paminėtų dalykų, bet tai tik dar labiau traukia - noras suprasti ir įsigilinti į šią kondiciją.

Pilnai tikiu, kad dauguma tėvų tikrai nenorėtų savo vaikams duoti skaityti tokias knygas. Aš būčiau viena iš tokių tėvų, todėl nuoširdžiai patariu skaityti sulaukus 16 metų ar net daugiau. Tai jūsų pačių labui. Manau, kad jaunesniems dar neverta gilintis į tokius dalykus ir geriau vertėtų džiaugtis vaikyste, kuri prabėgs vienu akies mirktelėjimu. Nors labai gera knygos tema ir džiaugiuosi, kad galima rasti tokios literatūros, kuri padėtų mums susipažinti su šia liga. Knyga tikrai tinka ne tik suaugusiems, bet ir jaunimui, manau tikrai verta paskaityti literatūros klasikomis vadinamas knygas.