Mano amžiaus (19m.) knygų gerbėjai žino, kokią įtaką mums, skaitytojams, turėjo Haris Poteris ir visos 8 knygos. Tai buvo lyg fantastinių knygų eros pradžia, nuo kurios šis sukurtas pasaulis ir prasidėjo. Kad ir kiek šedevrų buvo sukurta, niekas nesugebėjo prilygti Hariui Poteriui. Įdomu yra tai, kad dauguma mano kartos skaitytojų teigia, kad "Pusiau blogas" jiems sukelia tokius pačius jausmus kaip ir minėtoji serija! Tai turėtų būti pats didžiausias komplimentas autorei Sally Green ir jos kūrybai.
Šioje knygoje veiksmas vyksta alternatyvioje ir performuotoje Anglijos versijoje, kur gyveno raganiai ir žmonės. Raganiai buvo skirstomi į baltuosius ir juoduosius. Yra tokių, kurie turėjo ir baltųjų raganių savybių, ir juodųjų - tokie buvo vadinami pusraganiais, tarp kurių ir pagrindinis veikėjas Neitanas. Savo visą gyvenimą veikėjas girdėjo šimtus istorijų apie baltuosius ir juoduosius raganius, bet nerimavo dėl jo pranašystės ir likimo: vaikinas buvo itin panašus į savo juodąjį raganių tėvą, bet jo vidus ir mąstymas buvo visai kaip ir baltosios raganės jo mamos... Neitanas pats negalėjo suprasti, kuriai pusei priklausė, nes jo pačio nuomonės šiuo klausimu dažnai išsiskyrė. Augdamas savo pasaulyje Neitanas pamažu suvokė, kad geriečiai taip pat yra savotiški nusidėjeliai, o blogieji raganiai nėra tokie blogi, kokie galėjo pasirodyti.
"Pusiau blogas" išsiskiria ekstravagantiška kompozicija. Versdama pirmuosius puslapius kiek sutrikau, nes pasakojimas pristatytas buvo antruoju asmeniu. Tokį variantą esu jau skaičiusi, kai knygos "Pjūvis" fragmentai buvo pateikti antruoju asmeniu. Šį kartą buvo gan sunkiau įsijausti į pateiktą pradžią, bet taip buvo labiau ne dėl antro asmens, o dėl to, kad knygos pradžia pasakojo įvykius, perkeltus iš knygos vidurio. Dažnai autoriai mėgsta kaitalioti kūrinių nuoseklumą ir šis kartas nebuvo išimtis. Pati kūrinio pradžia, rodos, išimta iš knygos vidurio, o vėliau grįžtama prie dabarties, kuri pasakoja įvykius iki to gabalėlio pradžioje. Na, ir galiausiai, toliau tęsiami įvykiai.. Visai įdomus ir neblogas variantas, bet tikrai buvo sunku įsijausti ir tai sumažino mano teigiamą požiūrį į visą kūrinį.
Neitaną supantis pasaulis tikrai buvo nepavydėtinas. Vaikinas buvo savo visuomenės autsaideris, kuriam teko pakovoti dėl išlikimo ir pripažinimo. Gyvendamas baltųjų raganių tarpe Neitanas patyrė patyčias dėl savo prigimties ir tik jo šeimos nariai padėjo jam visa tai ištverti. Manau, kad autorė siunčia labai stiprią žinutę ir nori pasakyti, kad Neitanas gavo tokią tarsi etiketę, kuri persekiojo jį kiekviename žingsnyje, ir žinodami apie šią etiketę žmonės net nesistengė pažinti veikėjo, jie iš karto susidarydavo nuomonę. "Don't judge a book by its cover", ar ne?
Neitano šeimoje nebuvo nei tėčio, nei mamos. Šie du žmonės jaunai asmenybei yra patys svarbiausi ir neturėdamas jų, vaikinas turėjo kitų šeimos narių paramą. Neitano mama žuvo tragiškų aplinkybių metu, o tėvas slapstėsi nuo baltųjų raganių, kurie norėjo jį sugauti ir nužudyti. Manau, kad autoriteto svarba yra labai puikiai išvystyta visame kūrinyje, nes visi vaikinai lygiuojasi į savo tėvus, nori būti panašūs į juos. Šį kartą Neitanas žinojo apie savo tėvą ir jo kraupius poelgius, bet vis tiek niekada neprarado vilties su juo susitikti.
Manau, kad Neitanas buvo tikras dorybės įsikūnijimas. Jis buvo labai geras visiems sutiktiems žmonėms, nepaisant jų požiūrių į jį patį. Net kai jam gyvybiškai reikėjo pagalbos ir mainais už tai vaikinas turėjo nužudyti kitus žmones, jis to atsisakė, nors žudymas šioje knygoje nėra toks sureikšminamas kaip realiam pasauly. Knyga pasakoja apie keturioliktuosius vaikino gyvenimo metus, kol vaikinui sukanka 17 metų. Įdomus pastebėjimas - Neitanas be proto laukė savo septynioliktojo gimtadienio... Kodėl? Sužinosite tik perskaitę knygą?
Knygoje galima rasti ir pakankamai romantiškų fragmentų. Svajonių mergina baltoji raganė Analiza pakerėjo mūsų veikėją ir jis negalėjo atsispirti jai. Deja, skirtingos jų prigimtys išskyrė jaunuolių kelius ir tik paskaitę knygą sužinosite, kaip baigsis jų istorija. Labai noriu pasidalinti savo pastebėjimu apie jaunuolių susitikimus: jie vykdavo ant kalvos ir man šie epizodai labai priminė Liudo Vasario ir Liucės (iš "Altorių šešėly" susitikimus... Įdomu, ar tik man vienai tokios mintys šauna?
Nemažai skaitytojų teigia, kad knyga juos gąsdino, bet tuo pačiu ir pakerėjo savo žiaurumu. Taip, kūrinyje apstu situacijų, kai, rodos, jauti skausmą, kurį jaučia ir pats veikėjas. Prievartinės žaizdos, kankinimai ir kiti elementai tik sustipriną kūrinio įtaką skaitytojams. Manau, kad vaikinams tikrai labai patiks kūrinys, nes jis galbūt labiau tinka vyriškąjai lyčiai, jeigu atkreipsime dėmesį į tam tikras detales...
Kad ir kaip būtų gaila, šios istorijos nevertinu taip gerai, kaip vertinau Harį Poterį. Nežinau, galbūt legendinis veikėjas man padarė tokią įtaką, kurią sunku pakeisti ir atnaujinti, bet esmė tame, kad "Pusiau blogas" tikrai nevertas palyginimo su Hario Poterio knygomis, nors nupirktų knygų skaičius pasauliniu mastu prilygsta minėtajam kūriniui... Kas čia žino, galbūt Neitanas yra dabartinės paauglių kartos Haris Poteris?
Rekomenduoju kūrinį ypač vaikinams dėl jau anksčiau minėtųjų dalykų, bet savaime suprantama, kad merginos irgi susižavės autorės rašymo stiliumi ir įtaigia istorija. Knyga tikrai yra populiari ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje ir tik perskaitydami suprasite kodėl ir galbūt galėsite palyginti pagrindinį veikėją su jūsų mylimais kitų knygų veikėjais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą