Amy Zhang "Falling into place"

Amy Zhang yra neeilinė rašytoja, kurią būtina pristatyti aprašinėjant tokią knygą. Amy Zhang visai neseniai baigė mokyklą, o kūrinį "Falling into place" parašė dar būdama mokinė. Jos nepaprastai turtingas ir išraiškingas rašymo stilius sužavėjo ne vieną knygų paaugliams gurmaną ir kūrinys užkopė į geriausių knygų paaugliams topų viršūnę.


"Falling into place" pasakojama apie paauglę merginą, turinčią vidinių dvasinių sutrikimų, kurie susikaupė per ne vienerius jos gyvenimo metus. Kantrybės taurė buvo perpildyta ir Liz neatlaikė - nusprendė atsisakyti gyvenimo, teigdama, kad toks blogas žmogus kaip ji nevertas jo. Savo žūties dienai ji suplanavo autoavariją, bet jos planus sužlugdė netikėta linkmė, po kurios ji atsidūrė ligoninėje gyva, bet komos būsenoje. Anot daktarų, vienintelė išeitis Liz išgyventi ir pasveikti - tik jai pačiai įdėjus pastangų. Vienintelis klausimas: ar ji tikrai to norės po to, kai pati savavališkai nusprendė viską nutraukti?

Istorija tikrai neprasidėjo nuo gražaus pasakojimo apie Liz gyvenimą, kurį sužlugdė kažkoks lemtingas įvykis. Tam didžiulę įtaką darė kūrinio kompozicija, kuri buvo labai neįprasta, bet labai tinkanti tokiam kūriniui. Aiškinant plačiau, skyreliai buvo kelių rūšių: dabartis, prisiminimai, kelios dienos/minutės iki autoavarijos bei kitų žmonių skyreliai, susiję su Liz. Visi šie skyriai buvo išmėtyti ir iš pradžių gali būti sunkoka atsirinkti, bet netrukus įsijausite. Tikrai. Liz nors ir buvo pagrindinė veikėja, yra skyrių ir apie kitus žmones, jos bendraamžius ir draugus.. Patiko, kad buvo tokių dalykų, kurių Liz nežinojo apie savo draugus, jie nežinojo apie ją ir kad tik mes, skaitytojai tai žinojom. Skyreliai kaip "What Liz didn't know"... Net kai ji gulėjo ligoninėje niekas nežinojo, kad ji bandė nusižudyti. Tokiu būdu autorė suteikė skaitytojams ypatingą ryšį su kūriniu ir dar labiau prisijaukino mus.

"Falling into place" yra knyga, kurią kiekvienas tinklaraštininkas, aprašinėjantis knygas, palygina su tokiais bestseleriais, kaip Gayle Forman "Jei pasilikčiau" bei Lauren Oliver "Kai aš žuvau". Skaitydama Amy Zhang kūrinį tikrai prisiminiau nuostabias akimirkas ir savo žavėjimąsi pastarosiomis knygomis. Panašumų tikrai yra. Kad ir faktas, jog Liz atsidūrė komos būsenoje ir tik nuo jos pačios priklausė ar ji gyvens, ar ne. Bet, kitaip nei "Jei pasilikčiau", "Falling into places" veikėja neturėjo jokių galimybių žvelgti į gyvenimą iš šalies, būdama susieta su aparatais, palaikančiais jos gyvybę. Lyginant su "Kai aš žuvau", mano aprašinėjama knyga turi panašų rašymo stilių ir vyrauja blogietės merginos situacija, kurią paaštrino geriečio vaikino vaidmuo...

Liz buvo populiariausia mergina mokykloje. Rodos, ko daugiau gali norėti paauglė? Deja, Liz, nors ir turėdama draugių, jautėsi itin vieniša. Ji nebijojo viešai reikšti savo nuomonės, parodyti savo galių ir įtakingumo. Ypač tai atsispindėjo jos veiksmuose, kai ji dėl menkiausių ir nereikšmingiausių priežasčių norėjo padėti savo draugėms. Čia jūs susipažinsite su dar vienu svarbiu veikėju - geriečiu Liam. Vaikinas ne laiku ir ne vietoje pasimaišė Liz kelyje ir nuo to stipriai nukentėjo, nes Liz jo gyvenimą pavertė pragaru. Įdomiausia buvo tai, kad vaikinas sugebėjo atleisti šiai piktavališkai veikėjai ir nenustojo apie ją galvoti... Liz jautėsi siaubingai dėl savo poelgių ir suprato, kad lazda turi du galus: visi jos blogi darbai vienaip ar kitaip pakenkdavo jai pačiai.

Tinklaraštininkai gan neigiamai vertina pagrindinę veikėją, kuri akivaizdžiai šaipėsi iš visų mokinių ir autorė ją sukūrė tokią, kurią realybėje būtų sunku pamėgti. Aišku, istorijai įsibėgėjus, galima artimiau susipažinti su šia vieniša asmenybe ir paaiškinti jos veiksmus. Manau, kad tai, jog veikėja buvo sukurta kaip negiama asmenybė, tik dar labiau paaštrina istoriją ir suteikia jai tokio ryškaus atspalvio, neleidžiančio nukreipti minčių niekur kitur. Grubiai tariant, Liz buvo rakštis  kitiems žmonėms, kurie vienaip ar kitaip pakenkė jos draugams. Bet buvo akimirkų, kai ji elgėsi teisingai ir padėjo nuskriaustiesiems ir tos akimirkos sukūrė balansą tarp gėrio ir blogio

Knygoje labai svarbius vaidmenis atlieka geriausios Liz draugės Kennie ir Julie, kurios visą laiką leido ligoninėje šalia savo draugės, kurios ne kartą gynė Liz. Bet nei viena iš jų net nenutuokė apie merginos dvasinius išgyvenimus, o tuo labiau planus nusižudyti.Ji jautėsi, lyg būtų visiems sužlugdžius gyvenimus ir neverta gyventi. In that moment, Liz Emerson felt that she was forever looking up at people who were much, much better than she ever could be, and the only thing she was really good at was pulling them down to her level.
Taigi, nesunku teigti, kad Julie ir Kennie yra tarsi Liz atstovės, kol mergina buvo komos būsenoje ir manau taip buvo tik dar įdomiau skaityti.

Knyga išsiskyrė savo problemų gausa: pagrindinė veikėja buvo ne tik depresijai ir savižudybei linkusi mergina, bet tuo pačiu ji turėjo problemų su narkotikais bei dar baisesniu dalyku - bulimija. Ši liga merginai buvo itin išplitusi organizme ir ji nieko nebegalėjo pakeisti. Net jos tariamas pasveikimas nebuvo aktyvus, nes yra žinoma, kad nuo tokio dalyko neįmanoma pasveikti - galima tik pristabdyti viską. Šiais dalykais noriu patvirtinti kūrinio rimtumą ir aktualumą, nes dažniausiai tokio stiliaus romanai būna susieti su viena iš šių problemų, niekada su trimis iš karto. Nepaisant to, kad Liz buvo pagrindinė veikėja, jos draugės Julie ir Kennie turėjo savų problemų taip pat. Ypač Kennie, kuri tapo nėščia ir buvo priverst atsisakyti vaiko daktarų pagalba, nors buvo ėmusi svajoti apie galimybę jį auginti...

"Kas yra knygos pasakotojas?" - šis klausimas mane kankino viso kūrinio metu. Pirmą kartą skaičiau tokią knygą, kuri turėjo paslaptingą pasakotoją, žvelgiantį į įvykius iš šalies. Tai buvo tarsi kažkoks dar vienas žmogus, puikiai pažįstantis Liz, bet tiesiogiai neatskleidžiantis savo tapatybės. Tikrai tai buvo didžiulė mįslė ir man labai patiko, kaip šis pasakotojas vertino įvykius, jo komentarai buvo nepriekaištingi. Labai sunku sužinoti ir pastebėti, kas yra tas pasakotojas, bet visgi autorė viename skyriuje atskleidė menkai pastebimą užuominą, pagal kurią galima spręsti. Jos pasirinkimas, kurio tikrai neatskleisiu, labai nustebino mane savo originalumu. Tikrai to nesitikėjau. Prisipažinsiu, mano mintyse kirbėjo tokie variantai, kaip miręs Liz tėvas (jis padarė didelę įtaką Liz gyvenimui), ją gerai pažįstantis žmogus, mirtis ir t.t. Bet nei vienas iš šių variantų nėra teisingas.

"Some things fall apart so better things could fall together". Ši frazė man labai patiko ir ilgai apie ją galvojau. Iš tikrųjų, be nuopuolių mūsų gyvenimuose nebūtų ir pakilimų, todėl nereikia manyti, kad viena nesėkmė prilygsta pasaulio pabaigai. Visiems labai linkiu nepamiršti, kad kartais gyvenimas nėra toks gražus ir spalvingas, kad jis turi ir neigiamą, tamsiąją savo pusę, kurią visi mes anksčiau ar vėliau sutinkame. Tiesiog vieni lengviau susidoroja su likimo mestais iššūkiais, o kitiems, tokiems kaip Liz, tai padaryti yra kur kas sunkiau, todėl nepamirškite ištiesti pagalbos rankos net ir tiems, kurių gyvenimai prilygsta pasakai.

Apie šį romaną galėčiau rašyti ir rašyti. Yra dar labai daug mano nepaliestų temų, kuriomis galima diskutuoti. Labai tikiuosi, kad turėsite paskaityti šį kūrinį ir jūs, kad jis bus išleistas ir Lietuvoje, nes tokio stipraus ir ryškaus romano Lietuvos jaunimas seniai nematė. Visgi viliuosi, kad puikiai išmanantys anglų kalbą nuspręsite paskaityti knygą ir originalia anglų kalba, nes vertimas tikrai gali sumenkinti efektą. Labai rekomenduoju kūrinį ir siūlau jį skaityti nuo 15 metų.

Ar norėtumėte sulaukti šios knygos Lietuvoje?

Taip

Ne

Poll Maker