"A Thousand Pieces of You" ne kartą patekdavo į mano akiratį vien dėl ypatingo knygos viršelio. Aš esu žmogus, kuris domisi grafiniu dizainu, reklamos įvaizdžiais, todėl patys geriausi viršeliai tikrai sulaukia mano dėmesio, nors dažnai visiems primenu, jog neverta spręsti apie knygą pagal jos viršelį... Kartais vertinant knygos viršelį mano spėjimai apie knygos kokybę pasiteisina, bet tikrai būna atvejų, kai nusiviliu knyga. Šį kartą taip neatsitiko ir džiaugiuosi, jog pagaliau perskaičiau "A Thousand Pieces of You", kurią vadinus geresne "Safyrės" serijos versija!
Margarita priklausė mokslininkų šeimai, kurioje nuolatiniai eksperimentai ir atradimai buvo tarsi kasdienybė. Ji vienintelė nesidomėjo mokslu, mergina buvo tapytoja ir kaip teigia kūrinio rašytoja, mergina tapydavo tiesą, kurią įžvelgdavo kituose. Margaritos šeima atrado ir prietaisus, vadinamus "Firebird", kurie tapo tarsi visos serijos simboliu, todėl ir pati knygų serija pavadinta būtent tokiu pačiu pavadinimu. Su šiais mažais pakabukais veikėjai galėjo keliauti po dimensijas ir juos dėvėdami jie neprarasdavo nuovokų apie savo tikruosius pavidalus. Išbandyti daug kartų šį nuostabų atradimą nepavyko - netrukus po sukūrimo buvo nužudytas Margaritos tėvas ir mergina nusprendė atkeršyti jo žudikui, net jeigu tai reiškė nužudyti geriausią draugą Paul. Taip prasidėjo jos ir draugo Theo kelionė po dimensijas, siekiant surasti minėtąjį Paul ir įvykdyti teisingumą.
Sunku įsivaizduoti, ko galima tikėtis kūrinio eigoje. Siužetas nenuspėjamas, nešabloniškas kaip kituose panašaus stiliaus kūriniuose, kur dominuoja netikėtai kovingoje aplinkoje atsidūrusios merginos bandymai kovoti prieš neteisingą rašytojų sukurto pasaulio sistemą. Knygos eigoje mergina aplankė tikrai ne vieną dimensiją ir tai nebuvo paprastas ir paviršutiniškas apsilankymas, nes rašytoja pajėgė kuo išsamiau papasakoti apie kiekvieną Margaritos gyvenimą. Vienas iš tokių buvo itin ryškus ir svarbus kūrinio siužetui: mergina sutiko vaikiną, kuris pakeitė jos požiūrį ir atvėrė akis. Nieko nekomentuosiu daugiau apie šį nutikimą, bet galiu pasakyti, kad tai labai subtilus ir reikšmingas įvykis veikėjos gyvenime, pakeisiantis visą kūrinio siužeto kryptį kita linkme.
Mane labai sužavėjo itin trumpi, bet karts nuo karto pasikartojantys pasakojimai apie nuostabius ir broliškus Theo ir Paul santykius. Tikriausiai buvau kurį laiką pasigedusi broliškos draugystės motyvų knygose, o šis romanas ir vėl sugrąžino geras emocijas. Nepaisant to, jog likimas nusprendė paspęsti pinkles ir išskirti brolių kelius bei vertybes - trumpi grįžimai į praeitį buvo būtent tai, kas padėjo nors kiek pagerinti vieno iš veikėjų reputaciją. Visgi, viliuosi, kad kitose serijos dalyse autorė įterps daugiau broliškų santykių - tai būtų tikrai geras sprendimas, esu tikra, kad skaitytojai man pritartų.
Kiekvienoje dimensijoje tikroji Margarita suvokia, jog pakliūva į ateitį ar praeitį, bet ji vis tiek atsidurdavo šalia savo šeimos. Vienoje iš dimensijų mergina pakliuvo į itin realybę primenantį gyvenimą, kur jos tėvas dar buvo gyvas. Man buvo įdomu, kaip mergina keliaudama po skirtingus gyvenimus nepasiklydo tarp savo jausmų, neprarado nuovokos ir nesusitapatino su to laikmečio Margarita. Taip, galima manyti, jog dėl to kaltas Firebird pakabukas, kuris ne tik padėjo merginai keliauti, bet ir padėjo neprarasti prisiminimų, bet po tokio kiekio kelionių juk akivaizdu, kad labai lengva pasimesti jausmuose ir pasilikti ten, kur tau atrodo geriausia būtų gyventi - šiuo atveju ten, kur jos tėvas dar buvo gyvas...
Skaitydama Margaritos pasakojimus apie kasdienį jos šeimos gyvenimą, maniau, kad jai šeimos nariai prilygo tarsi super galių turinčius žmones, kuriuos vienijo meilė. Tai buvo tarsi viena tų fantastinių filmų šeimų su super galiomis, tačiau šiuo atveju tos galios pasireiškė tik jiems visiems būnant kartu. Kai netikėtai likimas išskyrė mylinčius žmones, visas pasitikėjimas savimi, ryžtas ir optimistiški ateities įsivaizdavimai tarsi sudužo į tūkstantį dalelyčių, kurias į savo vietas galėjo sugrąžinti tik tikėjimas, jog viltis dar nemirė.
Man labai patiko kaip autorė aprašė merginos skausmą dėl tėvo netekties ir kaip jai sekėsi su tuo kovoti. Dažnai įvairiose knygose, filmuose, randu labai paprastai gyvenimišką situaciją apibūdinančius žodžius, kurie būna itin gerai pritaikyti, todėl nepraleidžiu galimybės juos kur nors užsirašyti. Dažnai pasitaiko situacijų, kai noriu išsakyti kam nors mintis, kurios mane lydi, bet nepavyksta to padaryti, nes kalbu tik sau suprantamomis sentencijomis, todėl knygos ir jose slypinčios mintys yra tarsi atgaiva sielai - labai dažnai randu tas pačias situacijas nusakytas paprastais ir visiems suprantamais žodžiais. Taip atsitiko ir skaitant šią knygą, todėl noriu pasidalinti ištrauka, kuri atspindi visiems dažnai gyvenime pasitaikantį įvykį.
"They say “time heals,” but even now, less than a week after my father’s death, I know that’s a lie. What people really mean is that eventually you’ll get used to the pain. You’ll forget who you were without it". Paprasčiausias paaiškinimas, jog galiausiai žmogus, susidūręs su artimojo netektimi, susitaiko su patirtu skausmu, laikas išgydo žaizdas - tikrai nėra naujas. Bet tai, jog žmogus susitaiko su tuo, nes tiesiog pamiršta, ką reiškia gyventi be skausmo, priprasti prie tokios situacijos - manau yra genialus paaiškinimas.
"At Thousand Pieces of You" man priminė jau senokai skaitytą ir šio blogo skaitytojams pažįstamą "My Name is Memory", kuriame vienas iš pagrindinių veikėjų skirtingose laiko dimensijose bandė susigrąžinti prieš begalybę metų prarastą mylimąją, bet jam teko kovoti su laiko, erdvės skirtumu ir faktu, jog tik jis vienas ją prisiminė net ir po daugelio metų... Abu romanai tikrai labai geri ir verti dėmesio, vienintelis esminis skirtumas buvo tas, jog "My Name is Memory" pagrindinis motyvas buvo reinkarnacija.
Dar viena knygų serija, primenanti bent jau pirmąją "Firebird" serijos dalį "A Thousand Pieces of You" buvo lietuviams pažįstama "Safyrės" serija. Nors prieš paimdama į rankas minėtąją seriją maniau, jog tai bus tikrai vertas dėmesio kūrinys, mano lūkesčių jis nepateisino, todėl labai džiaugiuosi, jog "At Thousand Pieces of You" buvo kur kas geresnis kūrinys, nors abiejuose romanuose dominuoja pagrindinių veikėjų keliavimas po skirtingus laikmečius. Tiesiog taip atsitiko, jog skaitydama "Safyrės" seriją vis norėdavau pakeisti tam tikrus įvykius, papildyti siužetą, todėl autorės pasirinkimai manęs nenudžiugino.
"A Thousand Pieces of You" dalis buvo tikrai ypatinga dar ir dėl neįtikėtinos pabaigos. Tiesą sakant, jei tikėsitės, jog pasakysiu, kad autorė sukūrė tokią intrigą, dėl kurios negalėčiau ramiai miegoti naktimis neišsiaiškinusi tolimesnių įvykių - klystate. Tai buvo pati geriausia pirmosios dalies pabaiga - suteikianti vilties ir daug žadanti, nors tuo pačiu palieka mus, skaitytojus, visiškoje nežinioje. Nors jeigu atsižvelgsime į visą šį kūrinį, tai nebus naujas dalykas, nes kaip minėjau, skaitydama šį romaną nė karto nepajėgiau nuspėti, kas įvyks toliau, neįsivaizdavau ko dar galima tikėtis kūrinio eigoje. Tikiuosi rašytoja "nepames" šios savybės ir pritaikys ją kitose serijos dalyse, nes dažniausiai bando sugundyti savo skaitytojus su intriguojančiomis dalių pabaigomis, o kai pagaliau į rankas paimi naują dalį - supranti, kad taip ilgai laukei veltui...
Rekomenduoju šį mokslinės fantastikos romaną visiems šio žanro mėgėjams, trokštantiems atrasti kūrinį, kuriame egzistuojantį pasaulį sunku įsivaizduoti realybėje - tai mums, paprastiems skaitytojams nepasiekiamas gyvenimas, kurį galime išgyventi tik knygų pagalba, nes tokie kūriniai kaip šis leidžia mums plėsti vaizduotę ir atsidurti visai kitokiuose pasauliuose, apie kuriuos net sunku pagalvoti. Labai gera knygų serija, kol kas susidariau puikią nuomonę ir nekantrauju, kada galėsiu paskaityti kitas dalis.
Ar norėtumėte sulaukti šios knygos Lietuvoje?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą