Colleen Hoover "Point of retreat" ir "This girl"

Knygos "Slemas" antroji ir trečioji dalys

Pirmosios dalies aprašymas:
http://skaitomknygas.blogspot.com/2014/01/colleen-hoover-slemas.html

Neskaičiusiems knygos "Slemas", šio aprašymo nepatartina skaityti

Šį kartą aprašysiu dvi knygas iš tos pačios serijos. Tai yra antrojo ir trečioji "Slemo" trilogijos dalys. Kodėl dvi iš karto? Tiesiog dėl to, kad nei viena iš šių dvejų nėra išleista Lietuvoje, o mano žiniomis nedaug iš šio puslapio gerbėjų skaito knygas angliškai... Nebent klystu? Jei taip, būtinai parašykite komentaruose. :)

"Point of retreat"

Pirmoji dalis "Slemas" baigėsi tuo, kad pagrindinė veikėja visgi liko su mylimuoju mokytoju Viliu. Deja, jų kova dėl buvimo kartu buvo itin sunki ir ilga, bet galiausiai tai įvyko. Deja, ne taip pasisekė Leikės mamai Džulijai, kuri mirė nuo vėžio ir paliko dukrą auginti mažesnįjį broliuką. Leikė nebijojo to, nes šalia turėjo Vilį, kuris taip pat augino savo mažesnįjį broliuką.

"Point of retreat" buvo apie tolimesnį Vilio ir Leiken santykių vystymąsi. Knyga prasidėjo romantiškais epizodais, kurių pasigedome pirmojoje knygoje, bet netrukus praeitis grįžo į jų gyvenimą... Omenyje turiu Vilio buvusią merginą, apie kurią labai trumpai sužinojome pirmojoje knygoje. Vilis, nenorėdamas nieko blogo, nuslėpė savo buvusios merginos grįžimą, bet padarė didžiulę klaidą. Tiesa išaiškėjo pačiu netinkamiausiu metu. Nuo tos akimirkos Leiken ėmė abejoti savo ir Vilio ateitimi kartu, jai iškilo daugybė klausimų, dvejonių. Net jei Vilis bandė visais įmanomais būdais įrodyti savo meilę jai, mergina vistiek buvo pasimetusi ir įskaudinta...

Antroji knyga baigėsi netikėtu įvykiu, kuris išgąsdins ne vieną serijos gerbėją. Skaitydami šią knygą sužinosite daugiau apie Vilį, apie jo šeimą. Taip pat sužinosite kas įvyks su Vilio buvusiąja. Knygoje pasirodys dar vienas žmogus iš Vilio praeities. Bet svarbiausias klausimas: ar Leiken atleis Viliui ir ar jie liks kartu? Būtent tai ir sužinosite, paskaitę antrąją "Slemo" serijos dalį.

Antroji dalis man tikrai labiau patiko nei pirmoji. Tiesą sakant galiu pasakyti, jog būtent šios dalies dėka man pradėjo patikti ir pirmoji. Jei pamenate, aname aprašyme prirašiau ir knygos minusų, bet šį kartą tokių jau neberadau.

Gal vienintelis dalykas, kuris man nelabai patiko yra tai, kad šioje trilogijoje, ypač šioje dalyje, sureikšminti vaikai. Omenyje turiu ir Vilio, ir Leiken mažesniuosius broliukus. Taip pat į jų būrį įsitraukė ir mergaitė, vardu Kirsten. Vilis su Leiken ir su savo draugais Edi ir Gavinu leisdavo tikrai per daug laiko su mažaisiais. Įvairūs pasisedėjimai, "Slemo" vakarai neapsieidavo be vaikų. Ne kartą buvo klausomasi jų patarimų. Manau, kad to galėjo ir nebūti, nes visi puikiai žinome, kad jeigu jau skirtumas 9-10 metų (kaip buvo šiuo atveju) tai jokių bendrų temų ar bendrų pomėgių tiesiog negali būti... Na, bet čia tik mano nuomone.

Šioje knygoje veiksmą matysite iš Vilio pusės. Man bent jau labai patinka, kai autoriai sugalvoja tokį paįvairinimą, nes tuomet galime labiau susipažinti su veikėjais, suprasti juos. Tikrai netrūko Leiken minčių, nes Vilis buvo pagrindinis antrosios dalies veikėjas.

Antroji serijos dalis man pasirodė labai romantiška. Galbūt kai kuriems iš jūsų Vilis pasirodys per daug netikroviškas, manysite, jog tokių vaikinų nebūna, bet manau, kad niekas nedraudžia pasvajoti. Iš tiesų autorė sukūrė šį veikėją kaip labai užjaučiantį, nuoširdų, geraširdį ir mylintį žmogų. Manau, kad kiekviena mergina, skaitysianti šią knygą, pamils šį veikėją. Galiu beveik garantuoti.

"This Girl"

Neskaičiusiems pirmos ir antros dalies, šio aprašymo negalima skaityti

Apie šią knygą daug nerašysiu. Svarbiausia turbūt pasakyti tai, kad vėlgi veiksmas vyksta iš Vilio pusės. Šioje knygoje viskas vyksta viešbutyje, kuriame Vilis su Leiken leidžia savo medaus mėnesį. Daug romantiškų akimirkų, bet deja, jos trumpos, nes pagrindinė šio kūrinio mintis yra visai kita. Autorė Colleen Hoovers šiame kūrinyje papasakoja visus įvykius (nuo Leiken ir Vilio susipažinimo iki antrosios knygos įvykių) iš Vilio pusės.

Galiu pasakyti, kad tokio tipo kūrinių nelabai mėgstu. Na, kai po visos trilogijos išleidimo atsiranda kūriniai, kurie atpasakoja visą tą pačią istoriją iš naujo, tik kad iš kitos veikėjo pusės. Kūrinį greitai permečiau akimis, na, bet vietas, kurių nebuvo nei pirmojoje dalyje, nei antrojoje, perskaičiau rimtai.

Nenoriu prikišti savo nuomonės, bet tiesiog sakau, kad jeigu mėgstate tokio tipo kūrinius, tuomet labai prašom, paskaitykite ir šį. Na, o jeigu ne, tada negaiškite laiko, nes pasaulyje yra milijonai nuostabių knygų ir šiuo atveju labai tinka posakis "There are so many books, but so little time...".




Bendrai kalbant, tikrai rekomenduoju paskaityti šią trilogiją. Manau, kad tikrai nenusivilsite. Ypač tie, kurie mėgsta romantinius kūrinius. Rekomenduoju nuo 12 metų ar net jaunesniems. :)

Ar norėtumėte sulaukti šios knygos Lietuvoje?

Taip

Ne

Poll Maker

George R R Martin "Karalių kova"

Neskaičiusiems 1 serijos knygos "Sostų karai", šio aprašymo nepatartina skaityti


Teko paplušėti ir atrasti tikrai labai daug laiko, noritn perskaityti šį kūrinį, kurį sudaro net 760 puslapių! Galiausiai jį įveikiau ir štai, rašau šį aprašymą bei nekantrauju, kada Lietuvoje pasirodys trečioji serijos knyga. Sklanda gandai, kad tai vyks šių metų pirmojoje pusėje. Tikiuosi, kad šie gandai pasitvirtins.

Pirmoji serijos knyga pasibaigė tikrai nenuspėjamai. Pagrindinės kūrinio šeimos vyrui, šeimos galvai, Nedui Starkui, buvo nukirsta galva, kai jis buvo paskelbtas išdaviku. Tai įvyko dvejų jo dukrų akyse. Niekas nebūtų pagalvojęs, kad karaliaus ranką galėjo ištikti toks likimas. Jei karalius Robertas nebūtų žuvęs, to nebūtų atsitikę. Naująjį sostą perėmė karaliaus sūnus Džofris, kuris, beje, net nebuvo jo tikras sūnus...

Antroji knyga prasidėjo įnirtingais sosto troškimais. Atsirado keturi žmonės, norintys sėdėti geležiniame soste ir valdyti 7 karalystes. Vienas iš jų buvo ir Nedo Starko įpėdinis Robas Starkas, kuris buvo paskelbtas Šiaurės karaliumi. Visi 4 žmonės norėjo sosto, bet karalius Džofris ir jo Laniosterių šeima nesiruošė jo taip lengvai atiduoti. Kai pirmojoje knygoje ne kartą buvo minimi žodžiai "Artėja žiema", šį kartą juos pakeitė "Artėja karas", kuris buvo neišvengiamas.

Aprašydama pirmąją serijos dalį smulkiau papasakojau apie pagrindinės Starkų šeimos narius. Šį kartą padarysiu tą patį, tik papasakosiu apie jų likimus šioje knygoje.

Arija Stark, kuri beje ir mano mėgstamiausia veikėja, sugebėjo pabėgti iš rūmų. Jai itin padėjo Jorinas, Nedo Starko draugas, kuris pažadėjo parversti ją namo, bet mergaitė privalėjo "tapti" berniuku, kad niekas nesužinotų, kad tai ji. Šioje knygoje jūs skaitysite apie tai, kaip ji stengėsi grįžti namo, kaip kovojo už gyvybę...

Sansa Stark, priešingai nei Arija, liko rūmuose. Mergina nepripažino savo tėvo išdavystės, bet visiems bandė įrodyti atvirkščiai - saugojo savo gyvybę, Be to, mergina troško grįžti namo ir kad Džofris atsisakytų jos, kaip sužadėtinės... Deja, tai ne visai buvo lengva...

Ketlina Stark šioje knygoje tikrai pasireiškė kaip drąsuolė. Net ir tada, kai sužinojo apie vyro mirtį, moteris nepalūžo ir drąsiai atstovavo savo sūnų Robą įvairiose politinėse situacijose, taip pat itin rūpinosi savo kitais vaikais, svarstė kaip ištraukti dukteris iš rūmų.

Branas Starkas kūrinyje daugiausiai laiko praleido namuose, Vinterfele. Deja, atsitiko taip, kad vieną dieną teko juos palikti... Be to, įvykus nelaimei, su kuria susijęs Teonas (Nedo Starko įkaitas - globotinis), visi galvojo, kad berniuko ir jo brolio Rikono nebėra tarp gyvųjų...

Kaip ir minėjau, būtent ši knyga yra praktiškai vien apie tai, kaip visi siekė sosto ir stengėsi jį užkariauti visai įmanomais būdais. Taip pat, kalbant apie patį Robą Starką, galiu pasakyti, kad jam buvo liepta susirasti tinkamą žmoną iš Frėjų giminės. Taip pat romantiškų akimirkų turės ir Tyrionas ir galbūt net pats Jonas Starkas!

Kalbant apie Daneiris, drakonų motiną, šioje knygoje ji dar nepersikels per jūrą į septynias karalystes, bet labai kruopščiai to sieks ir planuos savo ateitį. Dabar, kai pašonėje ji turi tris drakonus, ji žino, kad viskas jai yra įmanoma. Taip, kad galime šią merginą įskaičiuoti, kaip 5-tą sosto troškusį žmogų. Šioje knygoje ji turės išbandyti ne vieną iššūkį, kuris lies ne tik ją pačią, bet ir jos drakonus.

Tyrionas Lanisteris, karalienės brolis šioje knygoje taps labai svarbiu žmogumi karaliui. Jis perims Nedo Starko darbą ir taps karaliaus ranka. Galiu pasakyti, kad jis labai išmaniai ir gudriai patarinės karaliui, nors tuo pačiu metu turės kitų ketinimų. Šį kartą priskiriu jį prie geriečių!

Kaip ir pirmoje knygoje, šioje taip pat labai daug įvykių, smulkmenų aprašymų. "Karalių kovoje" jūs geriau pažinsite abu karaliaus Roberto brolius, kurie abu siekė sosto. Tai Renlis ir Stanis. Šie du broliai taip pat kovojo tarpusavyje dėl sosto, nesutarė, net kai ir pati Ketlina Stark bandė juos suvienyti. Vienas iš šių brolių pasitelks juodąja magija, kitas bandys palikti įpėdinį.

Kas liečia serialą, tai jį pažiūrėjau, kai perskaičiau visą knygą. Kitaip nei pirmajame sezone, antrasis kiek skyrėsi nuo knygos. Nesakysiu tikrai kuo, bet man visai patiko tai, kad knyga buvo serialo papildymas, o serialas buvo knygos papildymas. Kai pasakojimas aprašytas ne iš visų veikėjų pusių, tai tiesiog nelieka nieko kito, tik parodyti tai seriale. Taip, kad tai tikrai nemaišys.

Na, kol kas manau, kad aptariau viską, ką turėjau ir ką norėjau. Stengiausi neatskleisti daugybės detalių, bet apie keletą iš jų vistiek prakalbau. Na, rekomendacijas parašiau dar 1-os knygos aprašyme, tad tiesiog perskaičiusi antrąją knygą, tik patvirtinu savo nuomonę, kad ši knyga yra tikrai verta pagyrų.

Jennifer Echols "Tave Pamiršus"

"Tave pamiršus" nėra viena iš naujausių knygų, kurios pastaruoju metu karaliavo šiame bloge. Būtent šią knygą man ne kartą rekomendavote Jūs, skaitytojai, todėl atėjo metas ją perskaityti ir aprašyti!

Jennifer Echols kūrybą skaičiau pirmąjį kartą, nors dabar jau žinau, kad Lietuvoje yra išleista ir jos knyga "Deginant tiltus", kurią taip pat nekantrauju paskaityti.

"Tave pamiršus" yra kūrinys, kurio pagrindinė tema yra santykiai su tėvais. Atsiminkite šį faktą, nes būtent dabar, kai dešimtokams artėja kalbėjimo įskaitos, manau, kad labai svarbu teisingai atsirinkti, kuriomis knygomis remtis tam tikrose temose. 

Pagrindinė veikėja Zojė buvo ką tik išgyvenusi tėvų skyrybas. Dėl jų jos mamai pakriko nervai, ją net teko uždaryti į psichiatrijos ligoninę, na, Zojei teko gyventi su jos tėčiu ir jo būsima žmona, kuri galėjo tikti jai į seseris. Zojė nebuvo laiminga ir tikrai tokia nesijautė namuose, kurie jai nebepriklausė. Nors jos tėtis iš pirmo žvilgsnio ir atrodė kaip normalus vyras, deja, toks nebuvo. Nevertino dukros taip, kaip turėjo. Kartais žiūrint iš mano pusės atrodė, jog net  tokie veiksmai ir pasakymai tokiam žmogui. Bet labiausiai kūrinyje buvo akcentuojama mama, kurios Zojė net gėdijosi. Ji meldėsi, kad niekas nesužinotų, kur ji ir kas jai atsitiko. Smerkiu šią veikėją už tokį požiūrį, tuo labiau, kad mama išgyveno tokį įvykį ir jai reikėjo pagalbos.

Zojė, išgyvenusi ne vieną skaudų dalyką, nusprendė priimti ne vieną spontanišką ir mažai apgalvotą sprendimą. Vienas iš jų buvo susidėti su mergišiumi Brendonu. Mergina net paaukojo savo nekaltybę jam. Brendoną retai sutiksite šiame kūrinyje, nes jame akcentuojamas visai kitas vaikinas. Visų mylimas ir geidžiamas blogiukas Dagas.

Žmonės vengė Dago, tą patį darė ir pati Zojė, kuri praeityje net turėjo ryšių su šiuo žmogumi. Visi žinojo, kad Dagas praleido tam tikrą laiką pataisos namuose. Bet Zojės ir Dago likimai susitiko, kada merginos mamai itin pablogėjo. Ji būtent meldėsi, kad Dagas neatskleistų tiesos apie jos mamą, nes jis vienintelis tai žinojo, o jų santykiai nebuvo patys geriausi...

Dagas man pasirodė kaip labai paslaptingas, bet atsargus ir įdomus vaikinas. Jis turėjo savo problemų, savo išgyvenimų ir savo istorijų, dėl kurių alpsta visos skaitytojos. Manau, kad iš karto pajusite simpatiją šiam vaikinui, nes visoms merginoms patinka blogiukai. Turime daug pavyzdžių ne tik knygose, bet ir serialuose. Šiuo atveju pirma į galvą šovusi mintis yra "Deimonas" iš "Vampyrų dienoraščių"...

Vieno vakarėlio metu, kuris nulėmė kone visą tolimesnį kūrinį, Zojė pakliuvo į avariją, bet diagnozuotos amnezijos dėka neprisiminė, kas įvyko tą vakarą. Vienintelis dalykas, kurį ji atsiminė buvo tai, kad būtent Dagas ištraukė ją iš sudaužyto automobilio ir jiedu rodė viens kitam romantiškus jausmus, kas Zojei pasirodė labai keista ir įtartina, bet kadangi mergina turėjo vaikiną, ji atstūmė Dagą, nors to ir nenorėjo, bei nusprendė išsiaiškinti, kas jai nutiko. Aišku, norėdama palepinti skaitytojus, autorė nepatraukė Dago iš Zojės akiračio ir beveik kiekvienas tolimesnis įvykis neapsiėjo be jo. Įdomiausia yra tai, jog Zojė net ir jausdama simpatiją šiam vaikinui, vis turėjo vilčių dėl savo santykių su Brendonu, kuris net nesiruošė su ja susisiekti, ją ignoravo. Šis bruožas buvo dar vienas veikėjos minusas mano atžvilgiu. Merginos, nebūkite tokios naivios!

Šis kūrinys man patiko dėl to, kad buvo tikrai painus. Buvo ne viena vieta, kai reikėdavo mintyse sudėlioti viską į savo vietas, bet taip tik įdomiau. Kartais, bent jau man, norisi, kad reikėtų pasukti galvelę vietoj to, kad skaityti itin lengvai parašytą kūrinį.

Ar esate skaitę kūrinį "Aš neskęstu, tik mojuoju", kuris taip pat aprašytas šiame bloge? Jei ne, rekomenduoju. Toje knygoje aprašyta panaši situacija, apie kokią skaitėme ir šioje knygoje tarp Zojės ir jos mamos... Manau, kad nenusivilsite ir šia knyga.

Man iš tiesų trūko pabaigos. Norėjosi kažko daugiau. Ypač paaiškinimų, kaip merginai baigėsi su tėčiu (buvo iškilusių problemų) bei tolimesnio santykių susiklostymo tarp kai kurių veikėjų. Galėjo būti ir epilogas, manau, kad tai būtų buvęs idealiausias variantas. Be to, man pasirodė keistokas ir mamos pasveikimas... Na, bet šiuos minusiukus pasiliksiu sau ir jums tik užsimenu apie juos.

Bendras mano vertinimas yra tikrai neblogas. Labai dėkoju, kad rekomendavote man šią knygą, norėčiau sulaukti ir daugiau jūsų pasiūlymų. Juk įdomu skaityti mintis žmogaus, kuris perskaitė jūsų mėgstamą kūrinį? Tikiu, kad taip ir yra! Tik deja, imu suprasti, kad jau baigiu peržengti tą slenkstį tarp paaugliškų romanų ir rimtesnių kūrinį, jau jaučiu, kad tokiuose kūriniuose imu gilintis į pačią rašybą, į klaidas ir logiką. Na, bet nebijokite, tokių kūrinių tikrai neapleisiu ir lauksiu daugiau jūsų pasiūlymų! Nors visgi "Kai aš žuvau", "Trylika priežasčių kodėl", "Lengvai" ir kitos, panašaus tipo knygos, man paliko didesnį įspūdį.

Skaitytojų nuomonės:

vieenas žodis : TOBULA .. šiaip aų knygų nelabai skaitau , bet vos knygyne pamačiusi šią knygą , perskaičiusi jos pavadinimą supratau , kad aš noriu ją perskaityti . Nusipirkau .. Skaitau ir negaliu atsitraukti . Tikrai dėmesio verta knyga . Aš taip įsijaučiau skaitydama , kad dabar kai baigiau labai liūdna , nes noriu skaityti dar ir dar ir dar . Taip įtraukė ir sudomino . Tikriausiai skaitysiu dar kartą . :DD o šiaip tikrai . GERIAUSIA IŠ MANO SKAITYTŲ KNYGŲ . siūlau visiems paskaityti .

Patiko ir labai įtraukė. Esu įsitikinusi, kad skaitysiu ir kitas šios autorės knygas. Rekomenduoju
Puiki knyga :) išpradžių šiek tiek sunkokai skaitėsi, bet paskui labai įsitraukiau į istoriją ir susidomėjusi perskaičiau labai greitai :) tikrai verta skaityti knyga :)

Mano paauglėms dukroms ši knyga labai patiko, o man pačiai ji tik šiaip sau. Bet merginos dalinasi su draugėm ir yra labai patenkintos. Tad jeigu ieškote knygos paaugliams, ji tikrai patiks.

Jill Hathaway "Slydimas"

"Slydimas" yra viena iš naujesnių knygų paaugliams, išleista Lietuvoje. Sunku pasakyti, ar jau daug yra tų, kurie ją perskaitė. Galbūt kiti dar dvejoja. Taigi, galbūt aprašydama šią knygą čia, paskatinsiu jus :)

Kažkada seniai seniai aprašinėdama knygas, aprašydavau šiek tiek ir jų autorius. Dabar to beveik nebedarau, bet šį kartą sugrįšiu prie senos tendencijos. Trumpai drūtai: "Slydimas" yra pirmoji autorės knyga. Beje, labai sėkiminga. Kodėl aš nusprendžiau tai paminėti? Nes man bent jau buvo keletas dalykų, kurie leido tai suprast. Jog tai yra autorės debiutas.

"Slydimas" yra fantastinė knyga apie merginą, kuri galėjo "įlįsti" į kitų žmonių kūnus pati to nenorėdama. Niekas nežinojo šio jos sugebėjimo, nes tėtis apie tai išgirdęs išsiuntė ją tiesiai pas psichiatrus. Mergina Vija nusprendė tylėti, bet gyventi kartu su šiuo savo bruožu.

Netikėtai Vija įlindo į vieno žmogaus kūną, kuris pasirodo, jos sesers draugės žudikas. Visi žmonės tikėjo, kad mergaitė Sofi nusižudė. Tiesą žinojo tik viena Vija, bet ji negalėjo jos atskleisti. Vietoj to pati nusprendė viską išsiaiškinti. Ir tai darė sėkmingai, įlisdama į kitų žmonių kūnus.

Knygoje vyrauja dar keli svarbūs veikėjai. Vienas iš jų - Rolinsas, geriausias Vijos draugas. Deja, Rolinsas turėjo savų paslapčių, todėl pamažu jų santykiai atšalo, nes buvo paremti nepasitikėjimu vienas kitu. Kaip tik tuo metu Vija susipažino su naujoku Zeinu ir palaikė itin šiltus ryšius. Bet mintys apie draugą jai nedavė ramybės, o ką jau kalbėti apie kaltę, kurią ji jautė dėl negalėjimo pranešti, kas atistiko sesers draugei.
Knygos eigoje pamažu tiesa ima aiškėti. Deja, viskas pasisuka ne taip, kaip Vija tikėtųsi. Jai kyla dar daugiau klausimų nei jų buvo atsakyta. Galiausiai, kaip ir visose knygose, sulauksite kulminacijos ir tiesos išaiškinimo, kuris šokiruos jus visus.

Kalbėdama apie šią knygą galiu pasakyti, kad jau nuo pat pradžių įtariau, kas gi iš tiesų atsitiko nužudytai mergaitei. Taip sakant suvedinėjau galus ir galiu pasakyti, kad viskas pabaigoje pasitvirtino. Aišku, čia priklauso nuo kiekvieno skaitytojo. Kadangi esu prisiskaičiusi genialių Jodi Picoult detektyvinių romanų, jaučiuosi pakankamai išprususi, jog sugebėčiau išaiškinti tiesą ir pati. :))

Dar kartą akcentuoju, jog tai yra autorės debiutinė knyga, todėl bent jau aš radau ne vieną trūkumą. Ypač man užkliuvo tai, jog autorė aprašė Viją kaip ištisai vartojančią kofeiną, kad neužmigtų ir nesapnuotų košmarų. Galbūt reikėjo ir papildomo paaiškinimo su pasekmėmis, bet tiesiog dabar aš jums drąsiai tvirtinu, jog tikrai negalima vartoti tokio kiekio kofeino. Jaunam organizmui net menkiausia dozė jo kenkia, o ką jau kalbėti apie ištisinį vartojimą... Jeigu nesuprantate, kofeino galima rasti kavoje, energetiniuose gėrimuose...
Taip pat galėčiau šiek tiek pakritikuoti ir patį autorės sukurtą slydimo efektą ir jo panaudojimą, bet galbūt to čia nedarysiu. Norintys padiskutuoti šiuo klausimu galės parašyti man privačiai.

Kaip jau sakiau, bent jau aš pagrindinius dalykus įtariau ir nuspėjau. Na, turbūt mano amžius jau toks, kad galiu pereiti prie sunkesnės literatūros, kad ir tos pačios Jodi Picoult, bet vistiek smagu paskaityti tokius kūrinius. Turbūt galėčiau rekomenduoti knygą nuo 12 metų ir net jaunesniems. :)

Be to, ką tik susiradau informacijos, kad autorė yra išleidusi ir antrąją kūrinio dalį "Impostor". Neturiu žinių ar ji bus išleista Lietuvoje, ar ne, bet pati ruošiuosi paskaityti ir šį kūrinį anglų kalba, tad jeigu norėsite, aprašymą galėsiu parašyti ir tos knygos.





Skaitytojų nuomonės:

knyga pranoko lūkesčius. nemaniau,kad tokia įdomi bus, bet kai įtrauke tai įtrauke. įdomus siužetas, netikėta pabaiga, intriga išlaikyta visą laiką,kai jau manai,kad zinai atsakymą,pasirodo nei velnio tu nežinai ;). verta skaityti,o dar labiau verta laukti sekančios dalies. gaila tik to,kad knyga liūdnoka.

nuostabus pasakojimas:) negalėjau atsitraukti nuo knygos, mane tikrai įtraukė visi įvykiai, taip detaliai nupasakoti puikiu stiliumi. yra visko: ir meilės, ir paslapties, truputį pavojaus ir netekties. tikrai verta dėmesio, beje bus ir antra knyga:) 
vertinimai tik patys geriausi 10/10