"Kaip išsaugoti gyvenimą" yra labai originalaus siužeto kūrinys. Veiksmas sukasi aplink dvi panašaus amžiaus merginas: Mendę ir Džilę. Šios dvi merginos nepažinojo viena kitos, buvo labai skirtingos, bet jų gyvenimai susidūrė, Džilės mamai priėmus itin svarbų sprendimą, kuris pakeitė jų gyvenimus.
Džilės ir jos mamos Robin gyvenime buvo ne viena nuoskauda, bet didžiausia, Džilės tėčio netektis. Būtent po šio įvykio Džilė užsisklendė savyje ir jai labai sunku buvo atsitiesti, tęsti gyvenimą. Robin, Džilės mama, suvokė gyvenimo prasmę ir su mintimi, kad viena atimta gyvybė dovanoja naują gyvybę, nusprendė įsivaikinti vaiką.
Svarbu paminėti, kad Džilė buvo tas žmogus, kuris mažiausiai norėjo pokyčių, išvysti namuose dar vieną žmogų, net jei tai turėjo būti nekaltas vaikelis. Mergina itin nepasitikėjo naująja atvykėle Mende, stengėsi sužinoti jos paslaptį, išsiaiškinti, ko iš tiesų siekė Mendė. Pamažu ši panieka ir pavydas išaugo į tikrą draugystę.
Knygos eigoje sužinosite visą Mendės istoriją. Kaip iš tiesų ji pastojo, sužinosite apie jos tėvus, apie pirmąją meilę. Taip pat geriau perprasite jos charakterį ir sprendimą, dėl kurio ji net ir pati ėmė pamažu gailėtis, vos tik suprato, kad nematys savo vaikelio gyvenimo...
Kažkaip nepamenu ar esu tai dariusi anksčiau ar ne (Nepykit, visgi jau parašiau virš 60 aprašymų :) ), bet šį kartą labai lengva buvo įsivaizduoti, kaip atrodo abi veikėjos. Džilę įsivaizduoju, kaip juodą spalvą mėgstančią merginą, su tamsiais dažytais plaukais, ne vienu auskaru ir daugybe kitų papuošalų. Įsivaizduoju ją su ilgu juodu sijonu ir odiniu švarkeliu. Bet išorė ne visai atitinka vidų: nors Džilė ir pasirodė užsispyrusi ir savo nuomonės tvirtai besilaikanti mergina, buvo tikrai galima sujaudinti ją, suvirpinti širdį.
Priešingai nei Džilė, Mendė man pasirodė kaip labai angeliškas žmogus. Įsivaizduoju ją kaip nuostabių auksinių ilgų plaukų savininkę, mėgstančią šviesias spalvas, lengvai krentančias gelėtas sukneles. Kaip pievų mergaitę. Mendės išorė atitiko jos vidų - mergina niekam nelinkėjo blogo, rūpinosi ne tik savimi, bet ir kitais...
Manau, kad ši knyga yra labai originali ir džiaugiuosi, kad buvo išleista Lietuvoje. Skaitytojai puikiai galės pamatyti dvi veikėjų puses: norinčių įsivaikinti ir tų, kurie nori atiduoti savo vaiką. Tai bus nesunku padaryti, nes knygos skyriai padalinti į pasakojimus iš Džilės pusės, taip pat pasakojimus ir iš Mendės pusės. Manau, kad perskaitę šį kūrinį suprasite, kad nereikia visada teisti tų, kurie nori atiduoti savo vaiką. Ypač nežinant tų žmonių istorijos. Labai gerai autorė perteikė ir Nėščiosios emocijas, jausmus, savijautą. Tikrai buvo jaučiama įtampa ir suprantamai aprašytos vietos, kur Mendei buvo tikrai labai sunku visomis prasmėmis. Taip, kad paaugliai skaitytojai gavo puikią galimybę įsijausti į nėščiųjų kailį.
Dar viena akcentuojama tema šioje knygoje ir draugystė. Šiuo atveju tarp Mendės ir Džilės. Kaip ir minėjau, iš pradžių šios merginos nebuvo labai artimos, ypač to išvengti siekė Džilė, bet pamažu viskas pasikeitė. Ypač jus nustebins knygos pabaiga: sužinosite ar Mendė atidavė savo vaiką Robin, ar visgi nusprendė auginti pati. Šiuose žodžiuose yra dar viena paslėpta mintis, kuri tikrai nustebins ne vieną žmogų, kai tik perskaitysite tam tikrus knygos skyrius - suprasite.
Rekomenduoju kūrinį mėgstantiems jautrius lyrinius kūrinius, kupinus jausmų ir išgyvenimų. Labai nuostabiai susieta praeitis su dabartimi, manau, kad ir jūs tai pastebėsite. Rekomenduoju paaugliams nuo 14 metų, nes manau, kad būtent tokio amžiaus ima kilti tam tikri klausimai apie gyvenimą, jo svarbą... Kažkur skaičiau rekomendaciją ir man labai patiko žodžiai "Rekomenduoju paskaityti šį kūrinį ir mamoms, ir dukroms". Tikrai pritariu ir akcentuoju pati. Manau, kad mamų ir dukrų ryšys dar labiau sustiprės abiems perskaičius šį nuostabų kūrinį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą