E. Lockhart "We were liars"

"We were Liars" 2014 metais užsitarnavo kaip geriausios metų knygos paaugliams vardą tarp puslapio Goodreads lankytojų, todėl manau, kad geriausiai tinka su šia knyga pradėti 2015 metus. Po šio milžiniško susidomėjimo ir diskusijų lavinos (suprasite vėliau) autorės vardas išgarsėjo tai paskatino skaitytojų susidomėjimui jos ankstesniems kūriniams.

Istorija pasakoja apie ypatingą ir gausią Sinclair šeimą, kurią sudarė Seneliai, jų trys išsiskyrusios dukros su savo vaikais, tarp kurių buvo ir pagrindinė veikėja Cady bei neišskiriami jos draugai Johny, Mirren ir Gat. Cady yra šio kūrinio pasakotoja, bet po nelemto atsitikimo dėl atminties praradimo ji negali papasakoti, kas atsitiko vasarą, kai jai sukako penkiolika metų. Dabartinis kūrinio laikas - vasara, kai Cady jau yra septyniolimetė ir pasakojama, kaip po dvejų metų mergina grįžo į savo šeimos privačią salą su tikslu prisiminti, kas gi jai atsitiko...

Sinclair šeima nebuvo tobula, sakyčiau priešingai. Tai vienas baisiausių šeimų pavyzdžių, kai turtingi ir įtakingi jų atstovai pešasi dėl turto. Taip buvo ir šiai šeimai, kai trys dukterys kovojo tarpusavyje dėl tėvo turto. Įdomiausia yra tai, kad jų vaikai yra jų sielos veidrodžiai, nes naudojosi savo privilegijomis, jautėsi geresni nei kiti, jie net nežinojo savo tarnų vardų. Motinoms pasakius, jaunuoliai turėdavo meluoti seneliui ir stengtis įtikti jam, bet istorija yra visai ne apie tai. Tai tik mažytis gabalėlis, kuris tiesiog nusako apie situaciją šeimoje.

Po atostogų Europoje, Cady grįžo į salą, kur ją šiltai priėmė jos anksčiau minėtieji draugai. Jie ir toliau ėmė leisti dienas ir naktis kartu, lyg tų dviejų metų net nebūtų buvę. Visgi, jaunuoliai buvo pasikeitę: jie smerkė Cady už jos puikavimasi "nuobodžia" kelione, kurios metu ji net neišnaudojo galimybės aplankyti gražiausias Europos vietas ir vietoj to sėdėjo viešbučio kamabaryje...

Dar vienas labai svarbus kūrinio veikėjas - Gat. Jis nebuvo šeimos atstovas, neturėjo kraujo ryšių su kitais jaunuoliais, todėl savaime suprantama, kad jam turi būti kita istorija, ar ne? Taip ir buvo, nes knyga pasakoja apie jo ir Cady santykius. Taip, šie įsimylėjeliai negalėjo atitrūkti vienas nuo kito, nors jie ir skyrėsi viens nuo kito, turėjo savų paslapčių. Jaunuoliai atvirai mylėjo viens kitą ir naudojosi kiekviena proga būti kartu. Tiesą sakant, tai buvo vienas iš tokių kūrinių, kuriame autorė nevaizduoja kaip jie pamilo vienas kitą, bet aprašo kaip jie jau mylėjo viens kitą.

Motinų nesantaika ir tas nestabilumas ardė Sincalir šeimą, kuriai grėsė siaubingi įvykiai, kurie privedė Cady prie jos atminties praradimo. Nors Cady mama jai daug kartų pasakojo, kas atsitiko mergaitei, jos pasąmonė nenorėjo to priimti ir blokuodavo bet kokius prisiminimus iš tos vasaros... Tai ir yra įdomiausia knygos dalis: noras sužinoti, kas gi atsitiko?? O dabar, kai aš jau žinau tiesą, dar iki šiol negaliu patikėti, kas įvyko. Tai bus siaubinga, bet patikėkite, tuo pačiu nuostabu!

Būtent lemtingasis įvykis ir sukėlė audringas skaitytojų diskusijas, kurie iki šiol negali atsigauti po to, ką sužinojo, ką patyrė. Niekas nenumanė tokios pabaigos ir visi liko be žado. Internete pilna puslapių, kur jaunuoliai diskutuoja apie šią knygą ir klausia vieni kitų: ar jie numanė, kad taip atsitiks? Atsakymas buvo aiškus - dauguma nieko panašaus nesitikėjo, nors kai pagalvoji geriau, užuominų tam buvo tūkstančiai...Tikrai nuostabus jausmas žinoti, kad tave gali taip paveikti kūrinys.

Man patiko autorės sukurti veikėju paveikslai. Labai daug jų neanalizuosiu, bet labai išsiskyrė Cady, kaip kūrėjos, bruožas. Mergina nuo pat vaikystės dievino pasakas ir būdama paauglė, ji "pasiskolindavo" visiems puikiai pažįstamus veikėjus ir sukurdavo jiems naujas istorijas, pritaikydavo savo situacijai. Kiekviena pasaka, kurią ir jūs galėsite perskaityti, bus labai trumpa, bet gale turės moralą, kuris labai tiks ir šioms dienoms pritaikyti. Jeigu neklystu, visos pasakos buvo įkvėptos Cady situacijos namuose, jos šeimoje, nes kiekviena pasaka buvo apie karalių ir jo tris dukteris... Randate panašumų?


Man labai patiko autorės pasirinkimas išplėtoti tokią aktualią temą: šeimų santykiai. Iš tiesų esu tikra, kad net ir jūs žinote atvejų, kai artimos šeimos nepasidalina turtais, kurie iš pažiūros, atrodo nieko verti. Taip jau būna ir yra labai baisu, nes kaip ir šiame kūrinyje atskleidžiama, vaikai nuo to nukenčia kur kas labiau nei jų tėvai, nes jie būna įtraukti į suaugusių žaidimus ir savaime suprantama, paliko savo tėvų pusę, todėl praranda galimybę pažinti kitus žmones, būti atvirais su jais. Tragedija, kuri užpuolė Sinclair šeimą yra neapsakomai baisi, bet juokingiausia yra tai, kad tik tokiu būdu suvienytos buvo trys dukterys...

2014 metais pripažintas geriausias kūrinys paaugliams yra tikrai vertas pagyrų ir tokio populiarumo. Autorės rašymo stilius buvo nepakartojamas: rodos, kiekvienas sakinys turi gilią prasmę, norisi skaityti dar ir dar... Pati negalėčiau sakyti, kad tai buvo geriausias kūrinys, kurį pati skaičiau 2014 metais, nes šią ypatingą vietą jau senokai užėmė keli kiti kūriniai paaugliams apie kuriuos sužinosite šiek tiek žemiau esančioje "2014 metų apžvalgoje"
Labai rekomenduoju "We were liars" ir esu tikra, kad liksite nustebinti!

Ar norėtumėte sulaukti šios knygos Lietuvoje?

Taip

Ne

Quiz Maker