Autorė I.W. Gregorio yra žinoma kaip chirurgė, dirbanti su įvairią negalią turinčiais žmonėmis. Vienas gyvenimo įvykis, kurio metu ji sutiko neeilinę pacientę, įkvėpė pradėti kiek kitokią - knygų autorės karjerą. Gregorio suvokė, kad tema, kuria nusprendė rašyti, yra labai mažai diskutuotina, nes žmonės ne tik bijo šios diagnozės, bet ir neturiu pakankamai informacijos apie ją.
Pagrindinė romano "None of the Above" veikėja - paauglė Kristin. Merginos gyvenimas gali būti pavydėtinas: ji turi mylinčias drauges, svajonių vaikiną ir netikėtai net tapo išrinkta Homecoming karaliene. Ko daugiau gali norėti paaugliai? Deja, romanas nebūtų toks įspūdingas, jei ne įvykiai, plėtojami po nuostabiojo vakaro... Nusprendusi prarasti nekaltybę kartu su mylimuoju Sam, mergina turėjo nusivilti - viskas klostėsi ne taip kaip jie planavo... Po pirmojo apsilankymo pas ginekologę mergina išsiaiškino savo diagnozę - intersex.
Visuomenėje yra kur kas labiau žinomas diagnozės apibūdinimas - hermafroditai. Tai žmonės, kuriuose vystosi ir moteriškos, ir vyriškos ląstelės. Deja, hermafrodizmas nėra tinkamas žodis, norint tolerantiškai apibūdinti tokią kondiciją, todėl visgi vartosiu tarptautinį apibūdinimą - intersex. Šis bruožas išsivysto nuo pat gimimo ir dažniausiai pasireiškia moterų organizmuose. Tikriausiai kiltų klausimas, kodėl Kristin apie tai sužinojo tik būdama paauglė? Taip jau atsitiko, kad merginos mama buvo mirusi ir tik po pirmojo apsilankymo pas ginekologę buvo įmanoma tai nustatyti. Dažnai vyrauja stereotipiškas požiūris, kad tokią diagnozę turinti mergina turi du lytinius organus, yra transeksuali, ar nepriklausanti nei vienai lyčiai. Viską galima nuneigti, nes kaip ir minėjau, dažniausiai šis bruožas pasireiškia merginoms, kurios be daktarų pagalbos negali to net nuspėti. Vienintelis skirtumas tarp intersex ir paprastų merginų yra tai, jog intersex merginos niekada negalės susilaukti vaikų ir niekada nesirgs mėnesinėmis.
Šiek tiek suteikusi informacijos apie intersex turinčias merginas, galiu grįžti ir prie romano. Deja, nors dabar jūs jau žinote, kas tai per diagnozė, Kristin aplinkiniai net nenorėjo į tai gilintis. Netikėtai pasklidus tiesai, mergina prarado mylimąjį, tapo atstumtąja ir net engiama - bendraamžiai nenorėjo turėti reikalų su "vyru". Deja, jie nieko apie tai nesuvokė ir net nesistengė. Manau, kad šis pavyzdys rodo, kad mes labai dažnai nenutuokiame apie tam tikrus gyvenimo reiškinius ir net nesistengiame išsiaiškinti visų aplinkybių, padarome didžiules klaidas, kurios neigiamai veikia kitus žmones. "None of the Above" moko nedaryti skubotų sprendimų ir neatgręžti nugaros tam, kuriam labiausiai reikia palaikymo.
Stengdamasi susitaikyti su savo likimu Kristin ėmė visų vengti: ji užsidarė namuose, nebelankė mokyklos, bet vis tiek stengėsi kuo daugiau išsiaiškinti apie savo būseną. Tai padaryti padėjo daugybė skirtingų žmonių: mokyklos darbuotojai, artimiausia draugė bei kitos merginos, kurios turėjo tokią pačią kondiciją ir geriausiai suprato Kristin potyrius. Matote, buvo rengiami net specialūs susitikimai tarp intersex merginų, kurios dalijosi savo patirtimi. Vadinasi, tai nėra kažkoks paranormalus reiškinys, tai tiesiog moterų yda, dėl kurios jos negali susilaukti vaikų.
"None of the Above" yra edukacinio stiliaus romanas, nes autorė labai norėjo, jog skaitytojai, ypač paaugliai, susidarytų teisingą ir stereotipų neiškreiptą nuomonę apie šią problemą. Būdama gydytoja, Gregorio nuosekliai rinko informaciją apie šią diagnozę ir nusprendė, kad visi turi suprasti, kas tai yra.
Kūrinio eigoje jūs turėsite galimybę atrasti atsakymus, kurie kils ir pačiai Kristin. Kartu su veikėja turėsite progą stebėti jos pačios vidinį tobulėjimą ir stiprėjimą. Likimo atstumtoji sugebės išmokti gyventi toliau ir nepaisyti visų savo problemų, įžvelgti gėrį ten, kur jo, rodos, neliko. Kad ir kaip būtų gaila iširusios jos ir Sam draugystės, kur kas mieliau buvo skaityti apie naujai besimezgančius santykius...
Rekomenduoju šį kūrinį visiems, norintiems pagilinti žinias ir atrasti kažką naujo, pamokančio. Daugybė garsių sportininkių, modelių turi šią kondiciją ir nebijo to skelbti viešai. "None of the Above" parodo kaip viena paprasta mergina turi išmokti susitaikyti su savo situacija ir priimti save tokią, kokia ji ir yra. Tai skausmingai šiltas pasakojimas, priversiantis jus ne tik nubraukti liūdesio ašaras, bet ir nuoširdžiai nusišypsoti galiausiai suvokus, kad viskas dar nėra taip blogai kaip atrodo. Kad viskas turi išeitį. Rekomenduoju romaną labiau merginoms ir galbūt ne jaunesnėms nei 15 metų. Manau, kad jums jau pravartu žinoti apie tokius dalykus ir žvelgti į tai rimtai, tolerantiškai.
Neskaičiusiems pirmosios serijos dalies "Tik viena diena" šio aprašymo skaityti nepatariama
Prieš daugiau nei metus laiko Lietuvoje pasirodžius Gayle Forman romanui "Tik viena diena", daugybė skaitytojų liko itin patenkinti, bet jautėsi taip, lyg ne visus jų klausimus buvo atsakyta, jog neužpildytos visos minčių erdvės, liečiančios šią istoriją. Knygoje "Tik viena diena" buvo pasakojama Alison istorija iš jos pačios perspektyvos, na, o "Just one year", kurios nerasite lietuviškuose knygynuose, atskleidžia iki šiol neregėtą kito pagrindinio veikėjo Vilemo pusę.
Tikriausiai nereikia priminti, kuo baigėsi pirmoji dalis "Tik viena diena", bet primiršusiems, pateikiu vieną svarbiausią faktą - knygos pabaigoje po metų, praleistų skirtinguose žemynuose, pagrindiniai veikėjai susitiko. Taip, jūs tikrai tai pamenate, ar ne? Būtent šios minties vedama pasiryžau paskaityti apie Vilemo gyvenimo kelionę ir omenyje turiu ne atostogas skirtingose šalyse, bet vaikino dvasinį pakylimą.
Kitaip nei kitos papildomos romanų novelės, šioje nerasite tų pačių atpasakotų įvykių apie tai, kas nutiko pirmojoje dalyje, kaip jaunuoliai susipažino, būtent dėl šios priežasties ir įtikinau save paskaityti kūrinį. Šį kartą autorė pateikė savo ištikimiems gerbėjams atsakymus į visus dar praėjusioje dalyje kilusius klausimus. Štai, keletas greitai kilusių versijų, apie kurias jūs irgi tikriausiai pagalvojote, skaitydami pirmąją dalį:
Kai Alison suprato likusi viena, tikriausiai pamanėte, kad vaikinas Vilemas buvo tikras šunsnukis mergišius, drįsęs suvilioti vargšę ir pasinaudoti ja. Kiti galbūt manėte, kad Vilemas susilažino, kad pasinaudos užsieniete. Na, o dar treti tikrai turėjote samprotauti, kad Vilemas gailėjosi savo poelgio ir dienų dienas verkė užsidaręs rusyje. Deja, nei viena iš šių prognozių neprilygsta tiesai ir sugebėjimas surasti kuo daugiau skirtingų vaikino pateisinimų, priverčia mus norėti išsiaiškinti, ar mūsų spėlionės buvo teisingos, ir čiupti į rankas romano antrąją dalį.
Kaip sakoma, dažniausiai laukiami ir ieškomi dalykai ateina tada, kai mažiausiai to tikiesi. Šis pasakymas labai tinka apibūdinant šį romaną. Kalbant apie siužetą, autorė pateikė visai neatrastą Vilemo pusę - melancholiško klajoklio, bandančio atrasti tikrąją gyvenimo prasmę. Šioje dalyje kartu su veikėju ir toliau keliausite - šį kartą autorė pasirinko kiek egzotiškesnius pasaulio kampelius, kaip Pietų Amerika, Azija.. Nenoriu sugadinti malonumo, bet patikėkite, skaityti tikrai bus nepakartojama, ypač žinant, kad vienoje iš šalių jis tikėsis sutikti Alison, kurios, beje, visą laiką negalėjo pamiršti. Visgi nusprendžiau neišduoti jums pagrindinės kūrinio esmės ir klausimo, kodėl Vilemas taip pasielgė su Alison, kodėl paliko ją, bet tikrai galiu laisvai atskleisti tai, kad jis tikėjosi ją rasti, pasiaiškinti ir atsiprašyti, nes kiekviename jo žingsnyje jį lydėjo būtent Alison, jis įsivaizdavo ją būnant kartu su juo...
Kad ir kaip būtų keista, kūrinys labai stipriai paliečia egzistencinius klausimus apie būties prasmę. Autorė Gayle Forman pateikė filosofijas apie gyvenimą neeilinio veikėjo Vilemo akimis ir bandė įtikinti skaitytoją savo originalumu. Manau jai tai puikiai pavyko, nes tūkstančiai žmonių, perskaičiusių knygą, pajuto artimą ryšį su šiuo vaikinu.
"You get close to something and you get spooked, so you find a way to distance yourself.” Tai yra atsakymas į visus jūsų klausimus apie šią knygą. Nemanau, kad turėčiau paaiškinti, pakomentuoti šią iš knygos paimtą eilutę, bet tai labai daug pasako apie Vilemo asmenybę ir jo požiūrį į gyvenimą.
"Jei pasilikčiau" gerbėjams patiks ir dar vienas mano pastebėjimas: šis kūrinys taip pat siejamas su scena, su menu, todėl menininkams bus dar lengviau atpažinti artimas ir gyvenimiškas situacijas. Scena šiame kūrinyje bus pateikta kiek kitaip nei įprastai, bet mane lydėjo jaudulys visos knygos kulminacijos metu, nes Gayle Forman labai taikliai aprašė visą situaciją, kai, rodos, žemė gali išslysti iš po kojų.
Manau, kad vertinti Gayle Forman kūrybą kiekvienam blogeriui yra tikras malonumas. Autorė sugeba rašyti taip, kad kiekvienas jos kūrinys yra labai savitas, skirtingas, bet tuo pačiu emociškai stiprus. Jausmingas rašymo stilius ir romantiška kūrinių nuotaika sieja visus romanus, bet drįstu pripažinti, kad "Tik viena diena" ir "Just one year" man labiausiai patiko iš visų autorės kūrinių. Tai buvo du lengvi, bet nuotykių ir jausmų kupini romanai, puikiai tinkantys šiltam vasaros vakarui. Nemažai jūsų manęs klaustumėte "O kaip gi "Jei pasilikčiau"?" Manau, kad minėtasis kūrinys yra puiki autorės karjeros pradžia, užtikrinusi sėkmę ilgam laikui, bet visgi scenarijus yra gan artimas ir pažįstamas ne man vienai.
Rekomenduoju šią dalį visiems, kurie nenustojo galvoti apie pirmąją serijos dalį, norėjo sužinoti, kas gi iš tiesų atsitiko. Dabar, su ramia sąžine, galiu pranešti, kad galiu atsisveikinti su šia nuostabia istorija ir laukti kitų autorės šedevrų, nors "Tik viena diena" turi ir daugiau papildomų novelių. Esu tikra, kad man pakaks ir šios dalies, toliau leisiu reikštis fantazijai, kuri yra beribė. To paties linkiu ir Jums!
Neskaičiusiems pirmosios serijos dalies "Mistinis miestas" šio aprašymo skaityti nepatariama
Praėjo tikriausiai daugiau nei metai po dienos, kai šiame bloge publikavau knygos "Mistinis miestas" aprašymą, kurį galite rasti čia. Per šiuos metus pastebėjau didesnį paauglių susidomėjimą šiuo fantastiniu kūriniu, nors pradžioje nedaug kas apie jį žinojo. Pasinaudodama proga, suteiksiu jums šansą sužinoti, ko galite tikėtis iš antrosios serijos dalies "Toxic Heart".
Kuo baigėsi "Mistinis miestas"? Na, pirmiausia pagrindinė veikėja Arija atgavo atmintį, kurią jos šeima buvo ištrynusi. Knygos pabaigoje įvyko daugybė dalykų, bet svarbiausius iš jų privalau paminėti, nes jie labai susiję su sekančia dalimi. Taigi, Arijos akivaizdoje buvo nužudytas jos mylimas vaikinas Hunteris, bet vėliau išsiaiškinome, kad tai buvo ne jis, o Arijos tarnaitė ir gera draugė Darida, kuri turėjo galią pakeisti savo išvaizdą. Dar vienas reikšmingas dalykas - Arija išdavė savo šeimą pasirinkdama mistikus, kovojančius dėl lygybės. Mergina persikėlė į mistikų gyvenvietę ir ruošėsi karui...
Antroji serijos dalis tikrai labai stipriai ir įtaigiai parašyta, jaučiasi autorės sugebėjimas apgalvoti kiekvieną žingsnį ir kiekvieną dialogą, o tai mano manymu yra labai pagirtina, nes kūrinyje nerasite nereikšmingų vietų, kurias norėtųsi praleisti. Ši dalis man pasirodė labai daug žadanti, nes skaitydama "Mistinį miestą" iš pradžių gan skeptiškai vertinau kūrinį, bet po truputį jis mane sužavėjo, o antroji dalis "Toxic Heart" tik dar labiau sustiprino mano tvirtą ir teigiamą nuomonę.
"Toxic Heart" dalis bus vien apie karą, kuriame kovojo trys skirtingi frontai: Arijos šeima, jos buvusio sužadėtinio šeima bei mistikai, kovojantys už lygias teises. Ne kartą liksite nustebinti dėl netikėtų išpuolių ir kraupių scenų, liečiančių sužeistus žmones. Bus tikrai labai daug detalių, kurios fantastinio kūrinio karą paverčia labai realistišku.
Pastebėjau, kad Arija nebuvo mėgiama kitų mistikų. Kaip tik visi jos engė, o drąsesni net sugebėjo kaltinti ją dėl visų nelaimių. Išgyventi tokioje aplinkoje yra beprotiškai sunku, o ką jau kalbėti apie paauglę merginą, kuriai buvo įprastas turtuolių gyvenimas. Jeigu neklystu, tarp visų mano skaitytų fantastinių trilogijų nebuvo tokios serijos, kurioje pagrindinė veikėja būtų nemėgstama. Prisimenant ryškiausius pavyzdžius, kurių net neverta minėti, tikriausiai ir jūs pamenate, kad daugiausiai pagrindinių veikėjų buvo ne tik fiziškai stiprios (ko nepasakytum apie Ariją), bet ir lyderės, įkvėpėjos. Deja, Arijai nebuvo taip palanku ir man tik dar labiau įstrigo ši merginos istorija.
Laikui bėgant pagrindinė veikėja ėmė abejoti ar iš tiesų maištininkų pažiūros teisingai atsilieps ateityje kitų valstijų atžvilgiu. Labai kažko atskleisti negaliu, bet kiti žmonės, iš kurių mažiausiai to tikėtumėtės, darys įtaką tokiam merginos apsisprendimui. Iš tiesų manau, kad jos požiūris buvo labai teisingas, o dar labiau patiko tai, kaip mergina stengsis įtikinti ir kitus.
Tolimesnėje knygos eigoje turėsite galimybę sužinoti daugiau apie mistikų relikvijas, su kuriomis buvo susijusi ir Davivos širdis, taip pat susipažinsite su naujais, bet itin svarbiais veikėjais. Tiksliai nepamenu dėl pirmos dalies, bet šioje dalyje Arijos brolis Kailas prilygs jos šeimos atstovui ir lyderiui, priimančiam svarbiausius sprendimus, liečiančius karą. Deja, bet broliški santykiai nebus išlaikyti ir bus išugdyta abipusė nesantaika. Kitas veikėjas, pažįstamas iš pirmosios dalies - Turkas. Tai geriausias Hunterio draugas ir patikėtinis, ne kartą šioje dalyje padėjęs Arijai įgyvendinti jos planus. Taip sakoma, Arija turėjo stiprų užnugarį, kuris buvo šalia kur kas dažniau nei pats Hunteris...
Jeigu jau užsiminiau apie Hunterį, turėčiau ir daugiau papasakoti, žinant, kad šios dalies, romantikos, jūs labiausiai ir laukiate. Taip, jos bus, bet nedaug. Matote, Hunteris tapo mistikų lyderiu, nes jo mama dar pirmojoje dalyje buvo nužudyta. Ant vaikino pečių užgulė didžiulė atsakomybė, pareikalavusi daugybės laiko ir pastangų, o tai atsiliepė jo ir Arijos santykiams. Kadangi jųdviejų akimirkų nebuvo apstu, nenoriu išpasakoti ir tų vienintelių, bet atskleisiu, kad jaunuolius aplankys santykių krizė, kurią abu tikėsis išspręst...
Visgi, tai nėra trilogija, kuri turėtų tik dvi dalis. Bus ir trečia, o gal ir daugiau. Esmė tame, kad karas šioje dalyje dar tikrai nebus išspręstas ir būtų juokinga to tikėtis. Pamažu, mažais žingsniukais bus sprendžiamas šis klausimas iš visų pusių, bet kompromisas nebus pasiektas ir mes, skaitytojai, turėsime kankintis toliau, kol bus išleista trečioji dalis.
Tiesą sakant, nesitikėjau, kad ši dalis bus tokia gera, kokia ji buvo. Matyt metų pertrauka paveikė mane, bet vėl sugrįžau į mistikos pasaulį ir nekantrauju sužinoti, kas bus toliau. Tikiuosi, kad leidykla visgi nuspręs išleisti šią dalį, nes jūs tikrai verti susipažinti su tolimesniais įvykiais, kurie, mano manymu, labai stiprūs ir efektyvūs. Laukiu nesulaukiu trečiosios dalies!
Šio blogo istorijoje tik vieną vienintelį kartą sujungiau du skirtingų autorių ir skirtingų knygų aprašymus į vieną ir tai buvo tinklaraščio įkūrimo pradžioje, kai aprašiau dvi panašios temos knygas - "Tobula klasta" bei "Aš kvėpuoju". Šį kartą, praėjus keliems metams, nusprendžiau vėl pamėginti tokį derinuką, ypač po to, kai supratau, kad pastaruoju metu didžioji dalis mano perskaitytų knygų susijusios ta pačia tema - jos visos apie savižudybę. Dėl šios priežasties pasirinkau dvi vieną po kitos skaitytas knygas, kurios yra labai unikalios, bet tuo pačiu labai įtraukiančios.
Gayle Forman "I was here"
Gayle Forman šiuo metu yra viena žinomiausių rašytojų ne tik Amerikoje, bet ir Lietuvoje, kurioje išleista garsioji "Jei pasilikčiau" ir kiek kitokio stiliaus - "Tik viena diena". Šio blogo skaitytojams nereikia priminti apie pačią rašytoją, nes tarp blogo populiariausių savaitės įrašų beveik be pertraukos šmėžuoja autorės kūrinio "Jei pasilikčiau" recenzija. Šį kartą, naujai išleistoje knygoje "I was here" autorė aprašė kiek kitokią tematiką, romantiškus meilės romanus pakeitė kiek tamsesnis ir dar gilesnę prasmę turintis kūrinys.
"I was here" pasakojama apie dvejų merginų Cody ir Meg draugystę, kuri nutrūko po Meg pasiryžimo mirčiai. Merginos visą gyvenimą buvo geriausios draugės, kurios žinojo viską viena apie kitą, turėjo panašias svajones ir buvo tarsi tos draugės, kurias dažnai galime išvysti nuolatos besišypsančias ir besimėgaujančias gyvenimu. Vos tik merginos baigė mokyklą, jų santykiai atšalo, nes Meg įstojo į trokštamą koledžą, o Cody liko gimtajame mieste. Per šį laiką įvyko daugybė permainų, apie kurias nežinojo Cody, bet kurios privedė Meg prie tragiškos baigties - savižudybės.
Niekas nesuprato, kodėl populiarioji Meg, iš pažiūros labai laiminga mergina, galėtų pasiryžti tokiam poelgiui. Tai ypač žlugdė Cody, kuri galvojo, kad žinojo viską apie savo draugę. Dėl šios priežasties Cody negalėjo nusiraminti ir suprato, kad norint ramiai tęsti gyvenimą reikia atrasti atsakymus į visus trokštamus klausimus... Įsivaizduokite save Cody vietoje. Dažnai paaugliai (tarp jų ir aš) negali greitai užmigti naktimis dėl susikaupusių minčių, o ką jau kalbėti apie visiškai nenumatytą poelgį, keičiantį tavo mąstymą ir gyvenimą.
"I recently lost someone. Someone so integral to me, it’s like a part of me is gone. And now I don’t know how to be anymore. If there’s even a me without her. It’s like she was my sun, and then my sun went out. Imagine if the real sun went out. Maybe there’d still be life on Earth, but would you still want to live here? Do I still want to live here?"
Ištrauka paimta iš romano, bet nors mintis ir nebuvo išsakyta pačios Cody, bet ji būtent taip ir jautėsi. Tarsi Meg buvo jos saulė, kuri staiga užgeso kartu su noru gyventi.
Kadangi pagrindinė knygos veikėja visgi yra Cody, manau pravartu aptarti jos ryškią asmenybę. Mano manymu, Cody buvo labai ryžtinga ir užsispyrusi mergina, kuri negalėjo nusedėti vienoje vietoje. Jos noras išsiaiškinti visas Meg gyvenimo aplinkybes, paskatinusias savižudybei, atskleidžia veikėjos savigraužos jausmą, dominuojantį visoje knygoje: "O kas, jeigu aš prisidėjau prie viso šito?" - klausė ji savęs. Cody dėl finansinės situacijos šeimoje negalėjo išvykti studijuoti kaip tai padarė didžioji dalis jos bendraamžių, bet tai nereiškia, kad ji buvo prastesnė nei kiti.
Kūrinyje svarbų vaidmenį turėjo ir dar vienas veikėjas - Ben. Šis veikėjas bus susijęs ir su Cody, ir su pačia Meg, todėl tai bus labai įdomus variantas, ypač sužinant tikrąją priežastį, kodėl jis susipažino ir tesė santykius su viena iš merginų... Ben buvo muzikantas - rokeris. Tai jau turėtų skambėti pažįstamai, ar ne? Bet šio veikėjo negalima lyginti su kitų autorės kūrinių veikėjais, tiesiog užsimindama apie tai primenu apie autorės polinkį menui, kuris puikiai atsispindi visuose jos kūriniuose. Ben iš pradžių gali pasirodyti kaip blogietis, galbūt dauguma jūsų net ir vėliau nepakeis šios nuomonės apie jį, bet manau, kad įsigilindami į jo vidinį pasaulį suprastumėte, koks iš tikrųjų tai yra žmogus.
Šio romano siužetas nėra labai įspūdingai originalus, bet tam tikri autorės pasirinkimai jus tikrai nustebins. Kūrinio eigoje sužinosite daugiau apie priežastis dėl kurių nusižudė Meg. Būtent jas atskleis Cody, kuri viso kūrinio metu gedės savo draugės ir stengsis išmokti gyventi be jos. Labiausiai mane sužavėjo autorės aprašytas "paranojiškas" noras Cody išsiaiškinti tiesą, nes tai puikiai vaizduoja šių dienų žmogų, kurį galima prilyginti kaip pasiklydusį kryžkelėje žemės atstovą. Cody taip įsijaus į savo detektyvės vaidmenį, kad ims abejoti savo pačios egzistencine prasme, o tai yra labai retas reiškinys paauglių literatūroje, kuris taip pat yra vertas dėmesio ir diskusijų.
Džiaugiuosi galėdama perskaityti dar vieną Gayle Forman kūrinį, kuris be abejonių paliko įspūdį. Rašydama "I was Here" Gayle Forman rėmėsi savo pačios išgyvenimais, patirtais praeityje. Bendraudama su tam tikrais žmonėmis ir klausydama jų pasakojimų, Gayle Forman jautėsi tarsi pažįstanti vieną merginą, kuri šiuo atveju prilygsta Meg. Kaip ir minėjau, romanas labai skiriasi nuo kitų autorės darbų dėl kurių ji būtent ir išgarsėjo. Dėl šios priežasties jau dabar (knyga išleista šį mėnesį, vasarį) radau keletą pasipiktinimų iš skaitytojų, kurie tikėjosi kažko kito. Manau, kad autorės požiūris eksperimentuoti rašymo stiliais yra tikrai pagirtinas, žinant, kad aplink ją susidarė romantikų gerbėjų ratas.
Rekomenduoju šį kūrinį ne tik tam minėtajam Gayle Forman romantikų gerbėjų klubui, bet ir tiems, kurie mėgsta literatūrą, kurią paskaičius norisi aptarti ir galvoti apie ją. Būtent tokius jausmus man sukėlė šis kūrinys ir nors savižudybės tema jau darosi banaloka, visgi panašu, kad autoriai sugeba vis kitaip aprašyti šią tragediją, kuri paliečia kone kiekvieną.
Michelle Falkoff "Playlist for the dead"
Sam - pagrindinis istorijos veikėjas, kuriam teko skaudžiai išgyventi geriausio draugo netektį - vaikinas savavališkai pasitraukė iš gyvenimo, kai niekas to nesitikėjo. Autorė Michelle Falkoff atskleidžia istoriją iš Sam pusės ir pasakoja ne tik apie pagrindinio veikėjo bandymą susitaikyti su draugo netektimi, bet ir narplioja istoriją iki pat lemtingo įvykio, norėdama atskleisti dviejų jaunuolių draugystės ypatumus.
Nors knygos pagrindinė tema yra savižudybė, autorė labai rimtai aprašo ir dviejų jaunuolių draugystę. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Hayden su Sam buvo neišskiriami draugai, bet jie vis tiek buvo vieniši. Jie buvo nepopuliarūs, netgi engiami, o tai buvo didžiausias šios draugystės kenkėjas, nes paaugliai neišsakė savo minčių vienas kitam, nežinojo daugybės faktų, kurie yra itin svarbūs ir reikšmingi. Sužinojęs apie Hayden mirtį, Sam ilgai negalėjo atsigauti ir netgi ėmė kaltinti save dėl to, kad nebuvo pakankamai geras draugas ir nežinojo, kas dėjosi Hayden viduje. "Because if none of us is a hundred percent responsible, then it's probably just as likely that none of us could have stopped this from happening"
Citata iš knygos, kuri tikriausiai geriausiai apibūdina viso romano idėją. Man pasirodė, kad ne vienas knygos veikėjas (ne visi yra minimi šiame aprašyme) kaltino save dėl to kas atsitiko Hayden, bet autorė norėjo parodyti, kad dažnais atvejais mes tampame per daug paranojiški įvairiose gyvenimo situacijose, o būtent citata, ištraukta iš knygos ir atskleidžia tikruosius autorės įsitikinimus. Svarbiausia yra elgtis su žmonėmis taip, kaip norėtum, kad jie elgtųsi su tavimi. Jeigu laikysies šios taisyklės, tuomet nereikės po kiek laiko gailėtis ir kaltinti save dėl įvairiausių priežasčių... To linkiu ir jums, nes būti žmogišku žmogumi yra viena iš gyvenimo siekiamybių.
Dar viena svarbi kūrinio veikėja - Astrid. Ji bus susijusi ne tik su Sam, bet ir pačiu Hayden, nors skaitant apie ją sunku patikėti, kad tokia mergina galėtų būti susijusi su tokiais atsiskyrėliais vaikinais. Na, gyvenimas dažnai pateikia netikėtumų, o autorė tokiu būdu norėjo sukurti didesnį kontrastą. Neatskleisiu nieko apie Astrid paveikslą ar jos pačios istoriją, kuri taip pat gvildenama romane. Tai nėra svarbiausia ir manau jums patiems patiks labiau, jeigu galėsite susikurti tam tikrą merginos įvaizdį. Svarbiausias yra merginos vaidmuo šiame kūrinyje, kuris nepaliks abejingų.
Knygos eigoje turėsite galimybę išsiaiškinti, kas iš tikrųjų paskatino Hayden priimti tokį sprendimą, keičiantį visų likimus. Galėsite susipažinti su filosofiška sam asmenybe ir jo baime būti vienišu. Mums visiems reikia žmogaus, kad turėtume tam tikra atramą savo gyvenimuose. Vieniems užtenka vieno draugo, kitiems kelių ar net keliolikos. Svarbiausia manau yra atsirinkti tikruosius draugus ir jausti skirtumą tarp draugo ir tarp pažįstamo. Mano manymu, kai Sam prarado vienintelį draugą, jam buvo sunku grįžti į gyvenimą, kupiną bendraamžių ir potencialių draugų, bet svarbiausia buvo jo noras ir ryžtas nebūti vienišu.
Šios knygos unikalumas pasireiškia pačiame pateikime. "Playlist for the dead" pavadinimas turi tiesioginę prasmę, nes prieš nusižudymą, Hayden paiko savo geriausiam draugui ausinuką su 28 dainomis. Šios dainos prilyginamos knygos skyriams, todėl kiekvienam skyriui priskirta vis kitokio stiliaus daina. Tai labai retas reiškinys, nes dažniausiai skaitytojai mėgsta tyloje skaityti mylimus romanus, bet šį kartą pati autorė ragina įsijungti Hayden grojaraštį ir dar giliau įsijausti į istoriją ir geriau pažinti jos veikėjus. Mano pastebėjimas ir galbūt patarimas būtų toks: nesistenkite klausytis dainų žodžių ar ieškoti prasmės, palikite muziką kaip foną. Taip, autorė Michelle Falkoff trumpai paaiškina, kodėl pasirinko vienas ar kitas dainas, bet to nereikia labai sureikšminti, nes tai tik fonas, leidžiantis geriau įsijausti į istoriją ir įtikinamiau suprasti nuotaikas. Paspaudę čia rasite visą Hayden grojaraštį, tad nepamirškite jo įsijungti skaitydami knygą.
Dauguma skaitytojų lygina šį romaną su visiems puikiai žinomu ir mano mėgstamiausiu kūriniu "Trylika priežasčių kodėl", kur taip pat dominavo kasetės. Kitaip nei ką tik minėtoje knygoje, "Playlist for the dead" dainos nėra tokios reikšmingos kokios buvo kasetės "Trylika priežasčių kodėl". Šių dviejų knygų idėjos panašios, bet istorijos - visiškai skirtingos.
Pastebėjimai apie abi knygas
Abi knygos paliko didelį įspūdį ir abi vienodai jas rekomenduočiau, nes nepaisant visų panašumų, jos turi ir esminių skirtumų kaip kad skirtinga romanų idėja ir autorių siunčiama žinutė. Nerekomenduočiau abiejų romanų skaityti vieno po kito, nes norint išlaikyti didesnį įspūdį patartina su gan didelėmis pertraukomis perskaityti, kad susidarytumėte objektyvų ir teisingą nuomonę apie abi knygas, nemaišant jų siužetų.
Rekomenduoju!
Ar norėtumėte sulaukti "I was here" knygos Lietuvoje?
Ar norėtumėte sulaukti "Playlist for the dead" Lietuvoje?
Pagrindinė romano "None of the Above" veikėja - paauglė Kristin. Merginos gyvenimas gali būti pavydėtinas: ji turi mylinčias drauges, svajonių vaikiną ir netikėtai net tapo išrinkta Homecoming karaliene. Ko daugiau gali norėti paaugliai? Deja, romanas nebūtų toks įspūdingas, jei ne įvykiai, plėtojami po nuostabiojo vakaro... Nusprendusi prarasti nekaltybę kartu su mylimuoju Sam, mergina turėjo nusivilti - viskas klostėsi ne taip kaip jie planavo... Po pirmojo apsilankymo pas ginekologę mergina išsiaiškino savo diagnozę - intersex.
