"Meilė keliauja laiku" yra trilogija, kurią sudaro trys knygos. Pirmąją iš jų būtent ir bandysiu pristatyti ir įvertinti.
"Rubinėje" pasakojama apie pasaulį, kuriame egzistavo kelionės laiku. Šis nežemiškas reiškinys manau, kad visiems kelia susidomėjimą. Juk tikriausiai puikiai žinote tokius legendinius filmus, kaip "Atgal į ateitį". Dievinu visas šio filmo dalis, todėl mane labai sudomino faktas, kad knyga bus taip pat apie keliavimą laiku.
Pagrindinė veikėja Gvendolina sulaukusi 16 metų netyčia atrado savo neeilinius gebėjimus, kai persikėlė laiku į praeitį, į visai nežinomą laikotarpį. Kiek vėliau, jos šeima atskleidė tiesą - pasirodo, jog ne visi giminės atstovai paveldi šį įgimtą bruožą, o tik išrinktieji. Gvendolina nebuvo ta išrinktoji. Anaiptol, jos artima giminaitė Šarlotė, visų manymu, turėjo paveldėti šį sugebėjimą, todėl nuo pat mažens buvo tam ruošiama. O neišmanėlė Gvendolina nesiorientavo šeimos ypatingoje aplinkoje, bet jai atiteko itin galingos ir svarbios galios, nors visiems giminės atstovams buvo sunku tuo patikėti.
Sužinojusi tiesą, Šarlotė itin įniršo, todėl ne kartą stengėsi pakenkti Gvendolinai. Giminaičiai žaibo greičiu stengėsi paruošti Gvenę ateities iššūkiams, nes laiko beveik neturėjo. Ji buvo treniruojama, kaip reikia elgtis kelionių į praeitį metu, ko vengti. Tam puikiausiai tiko praktika, kurią ji turėjo kartu su vaikinu Gideonu.
Gvendolinos charakteris buvo kiek neįprastas net ir man. Buvo sunku suprasti ar ji buvo patenkinta savo galiomis, ar gailėjo savęs... Trūko artimesnio susipažinimo, bet manau, kad tai padaryti galėsiu paskaičiusi likusias dalis. Gideonas buvo vaizduojamas kaip tikras užsispyrėlis, bet tuo pačiu labai subrendęs vaikinas. Jo ir Gvenės kelionėse netrūko kivirčų ir ginčų įvairiais gyvenimo klausimais, bet galiausiai jaunuoliai sugebėdavo rasti kompromisą. Bet nors ir šiuos du veikėjus buvo galima vadinti "peštukais", manau, kad akivaizdu, kad autorė Gideono vaidmenį sukūrė ne veltui...
Man tikrai ne kartą užkliuvo Gvendolinos pasaulio istorijos neišmanymas. Net pati autorė Kerstin Gier ne kartą tai akcentavo ir dar labai ryškiai. Mergina nesigaudė į kokį laikotarpį grįžo, buvo tikra neišmanėlė šiuo klausimu ir atvirai tą pripažino. Įdomiausiai yra tai, kad po tokių pareiškimų tikėjausi kažkokios atomazgos, kad po kelionių laiku Gvendolina genialiai perpras istoriją, bet taip nebuvo. Na, ne veltui vis dar yra dar dvi serijos dalys...
Kūrinyje ne kartą sutiksite ir dar du labai svarbius veikėjus. Tai Paulius ir Liusė. Matote, šie jaunuoliai buvo įsimylėjeliai, taip pat galėjo keliauti laiku, bet jie buvo dingę ir niekas nežinojo kur jų ieškoti. Jie dingo turėdami labai svarbių ir reikalingų prietaisų keliautojams laiku ir visai jų gvardijai. Trumpučiai pasakojimai apie šiuos pabėgelius mane labiausiai domino ir viliuosi, kad sekančioje dalyje jų bus daugiau.
Knyga nebuvo pati geriausia, kokią esu skaičiusi. Manęs dažnai klausia, ką galėčiau parekomenduoti iš mėgstamų knygų, bet net ir į šį sąrašą neįtraukčiau "Rubinės". Na, bet gal čia tik dabartinė situacija, nes dažnai pasitaiko taip, kad po pirmos perskaitytos trilogijos dalies nelabai susižaviu pačia istorija ir tik kitų dalių dėka pavyksta pamėgti ją. Bus matyt kaip seksis su šia knyga, bet tikrai nekantrauju paskaityti kitas dalis.
"Rubinę" rekomenduoju jaunesniems atstovams, ypač merginoms, nes istorija parašyta labai vaizdžiai, romantiškai ir paprastai. Manau, kad Jums tikrai labai patiks. Tikriausiai dar sunku spręsti mano vertinimą apie šią knygą, bet jeigu jau nusprendžiau ją aprašyti, vadinasi vienaip ar kitaip rekomenduoju, nes kai kurios knygos net nesulaukia aprašymų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą