Gayle Forman "I was here"
Gayle Forman šiuo metu yra viena žinomiausių rašytojų ne tik Amerikoje, bet ir Lietuvoje, kurioje išleista garsioji "Jei pasilikčiau" ir kiek kitokio stiliaus - "Tik viena diena". Šio blogo skaitytojams nereikia priminti apie pačią rašytoją, nes tarp blogo populiariausių savaitės įrašų beveik be pertraukos šmėžuoja autorės kūrinio "Jei pasilikčiau" recenzija. Šį kartą, naujai išleistoje knygoje "I was here" autorė aprašė kiek kitokią tematiką, romantiškus meilės romanus pakeitė kiek tamsesnis ir dar gilesnę prasmę turintis kūrinys.
"I was here" pasakojama apie dvejų merginų Cody ir Meg draugystę, kuri nutrūko po Meg pasiryžimo mirčiai. Merginos visą gyvenimą buvo geriausios draugės, kurios žinojo viską viena apie kitą, turėjo panašias svajones ir buvo tarsi tos draugės, kurias dažnai galime išvysti nuolatos besišypsančias ir besimėgaujančias gyvenimu. Vos tik merginos baigė mokyklą, jų santykiai atšalo, nes Meg įstojo į trokštamą koledžą, o Cody liko gimtajame mieste. Per šį laiką įvyko daugybė permainų, apie kurias nežinojo Cody, bet kurios privedė Meg prie tragiškos baigties - savižudybės.
Niekas nesuprato, kodėl populiarioji Meg, iš pažiūros labai laiminga mergina, galėtų pasiryžti tokiam poelgiui. Tai ypač žlugdė Cody, kuri galvojo, kad žinojo viską apie savo draugę. Dėl šios priežasties Cody negalėjo nusiraminti ir suprato, kad norint ramiai tęsti gyvenimą reikia atrasti atsakymus į visus trokštamus klausimus... Įsivaizduokite save Cody vietoje. Dažnai paaugliai (tarp jų ir aš) negali greitai užmigti naktimis dėl susikaupusių minčių, o ką jau kalbėti apie visiškai nenumatytą poelgį, keičiantį tavo mąstymą ir gyvenimą.
"I recently lost someone. Someone so integral to me, it’s like a part of me is gone. And now I don’t know how to be anymore. If there’s even a me without her. It’s like she was my sun, and then my sun went out. Imagine if the real sun went out. Maybe there’d still be life on Earth, but would you still want to live here? Do I still want to live here?"
Ištrauka paimta iš romano, bet nors mintis ir nebuvo išsakyta pačios Cody, bet ji būtent taip ir jautėsi. Tarsi Meg buvo jos saulė, kuri staiga užgeso kartu su noru gyventi.
Kadangi pagrindinė knygos veikėja visgi yra Cody, manau pravartu aptarti jos ryškią asmenybę. Mano manymu, Cody buvo labai ryžtinga ir užsispyrusi mergina, kuri negalėjo nusedėti vienoje vietoje. Jos noras išsiaiškinti visas Meg gyvenimo aplinkybes, paskatinusias savižudybei, atskleidžia veikėjos savigraužos jausmą, dominuojantį visoje knygoje: "O kas, jeigu aš prisidėjau prie viso šito?" - klausė ji savęs. Cody dėl finansinės situacijos šeimoje negalėjo išvykti studijuoti kaip tai padarė didžioji dalis jos bendraamžių, bet tai nereiškia, kad ji buvo prastesnė nei kiti.
Kūrinyje svarbų vaidmenį turėjo ir dar vienas veikėjas - Ben. Šis veikėjas bus susijęs ir su Cody, ir su pačia Meg, todėl tai bus labai įdomus variantas, ypač sužinant tikrąją priežastį, kodėl jis susipažino ir tesė santykius su viena iš merginų... Ben buvo muzikantas - rokeris. Tai jau turėtų skambėti pažįstamai, ar ne? Bet šio veikėjo negalima lyginti su kitų autorės kūrinių veikėjais, tiesiog užsimindama apie tai primenu apie autorės polinkį menui, kuris puikiai atsispindi visuose jos kūriniuose. Ben iš pradžių gali pasirodyti kaip blogietis, galbūt dauguma jūsų net ir vėliau nepakeis šios nuomonės apie jį, bet manau, kad įsigilindami į jo vidinį pasaulį suprastumėte, koks iš tikrųjų tai yra žmogus.
Šio romano siužetas nėra labai įspūdingai originalus, bet tam tikri autorės pasirinkimai jus tikrai nustebins. Kūrinio eigoje sužinosite daugiau apie priežastis dėl kurių nusižudė Meg. Būtent jas atskleis Cody, kuri viso kūrinio metu gedės savo draugės ir stengsis išmokti gyventi be jos. Labiausiai mane sužavėjo autorės aprašytas "paranojiškas" noras Cody išsiaiškinti tiesą, nes tai puikiai vaizduoja šių dienų žmogų, kurį galima prilyginti kaip pasiklydusį kryžkelėje žemės atstovą. Cody taip įsijaus į savo detektyvės vaidmenį, kad ims abejoti savo pačios egzistencine prasme, o tai yra labai retas reiškinys paauglių literatūroje, kuris taip pat yra vertas dėmesio ir diskusijų.
Džiaugiuosi galėdama perskaityti dar vieną Gayle Forman kūrinį, kuris be abejonių paliko įspūdį. Rašydama "I was Here" Gayle Forman rėmėsi savo pačios išgyvenimais, patirtais praeityje. Bendraudama su tam tikrais žmonėmis ir klausydama jų pasakojimų, Gayle Forman jautėsi tarsi pažįstanti vieną merginą, kuri šiuo atveju prilygsta Meg. Kaip ir minėjau, romanas labai skiriasi nuo kitų autorės darbų dėl kurių ji būtent ir išgarsėjo. Dėl šios priežasties jau dabar (knyga išleista šį mėnesį, vasarį) radau keletą pasipiktinimų iš skaitytojų, kurie tikėjosi kažko kito. Manau, kad autorės požiūris eksperimentuoti rašymo stiliais yra tikrai pagirtinas, žinant, kad aplink ją susidarė romantikų gerbėjų ratas.
Rekomenduoju šį kūrinį ne tik tam minėtajam Gayle Forman romantikų gerbėjų klubui, bet ir tiems, kurie mėgsta literatūrą, kurią paskaičius norisi aptarti ir galvoti apie ją. Būtent tokius jausmus man sukėlė šis kūrinys ir nors savižudybės tema jau darosi banaloka, visgi panašu, kad autoriai sugeba vis kitaip aprašyti šią tragediją, kuri paliečia kone kiekvieną.
Sam - pagrindinis istorijos veikėjas, kuriam teko skaudžiai išgyventi geriausio draugo netektį - vaikinas savavališkai pasitraukė iš gyvenimo, kai niekas to nesitikėjo. Autorė Michelle Falkoff atskleidžia istoriją iš Sam pusės ir pasakoja ne tik apie pagrindinio veikėjo bandymą susitaikyti su draugo netektimi, bet ir narplioja istoriją iki pat lemtingo įvykio, norėdama atskleisti dviejų jaunuolių draugystės ypatumus.
Nors knygos pagrindinė tema yra savižudybė, autorė labai rimtai aprašo ir dviejų jaunuolių draugystę. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Hayden su Sam buvo neišskiriami draugai, bet jie vis tiek buvo vieniši. Jie buvo nepopuliarūs, netgi engiami, o tai buvo didžiausias šios draugystės kenkėjas, nes paaugliai neišsakė savo minčių vienas kitam, nežinojo daugybės faktų, kurie yra itin svarbūs ir reikšmingi. Sužinojęs apie Hayden mirtį, Sam ilgai negalėjo atsigauti ir netgi ėmė kaltinti save dėl to, kad nebuvo pakankamai geras draugas ir nežinojo, kas dėjosi Hayden viduje. "Because if none of us is a hundred percent responsible, then it's probably just as likely that none of us could have stopped this from happening"
Citata iš knygos, kuri tikriausiai geriausiai apibūdina viso romano idėją. Man pasirodė, kad ne vienas knygos veikėjas (ne visi yra minimi šiame aprašyme) kaltino save dėl to kas atsitiko Hayden, bet autorė norėjo parodyti, kad dažnais atvejais mes tampame per daug paranojiški įvairiose gyvenimo situacijose, o būtent citata, ištraukta iš knygos ir atskleidžia tikruosius autorės įsitikinimus. Svarbiausia yra elgtis su žmonėmis taip, kaip norėtum, kad jie elgtųsi su tavimi. Jeigu laikysies šios taisyklės, tuomet nereikės po kiek laiko gailėtis ir kaltinti save dėl įvairiausių priežasčių... To linkiu ir jums, nes būti žmogišku žmogumi yra viena iš gyvenimo siekiamybių.
Dar viena svarbi kūrinio veikėja - Astrid. Ji bus susijusi ne tik su Sam, bet ir pačiu Hayden, nors skaitant apie ją sunku patikėti, kad tokia mergina galėtų būti susijusi su tokiais atsiskyrėliais vaikinais. Na, gyvenimas dažnai pateikia netikėtumų, o autorė tokiu būdu norėjo sukurti didesnį kontrastą. Neatskleisiu nieko apie Astrid paveikslą ar jos pačios istoriją, kuri taip pat gvildenama romane. Tai nėra svarbiausia ir manau jums patiems patiks labiau, jeigu galėsite susikurti tam tikrą merginos įvaizdį. Svarbiausias yra merginos vaidmuo šiame kūrinyje, kuris nepaliks abejingų.
Knygos eigoje turėsite galimybę išsiaiškinti, kas iš tikrųjų paskatino Hayden priimti tokį sprendimą, keičiantį visų likimus. Galėsite susipažinti su filosofiška sam asmenybe ir jo baime būti vienišu. Mums visiems reikia žmogaus, kad turėtume tam tikra atramą savo gyvenimuose. Vieniems užtenka vieno draugo, kitiems kelių ar net keliolikos. Svarbiausia manau yra atsirinkti tikruosius draugus ir jausti skirtumą tarp draugo ir tarp pažįstamo. Mano manymu, kai Sam prarado vienintelį draugą, jam buvo sunku grįžti į gyvenimą, kupiną bendraamžių ir potencialių draugų, bet svarbiausia buvo jo noras ir ryžtas nebūti vienišu.
Šios knygos unikalumas pasireiškia pačiame pateikime. "Playlist for the dead" pavadinimas turi tiesioginę prasmę, nes prieš nusižudymą, Hayden paiko savo geriausiam draugui ausinuką su 28 dainomis. Šios dainos prilyginamos knygos skyriams, todėl kiekvienam skyriui priskirta vis kitokio stiliaus daina. Tai labai retas reiškinys, nes dažniausiai skaitytojai mėgsta tyloje skaityti mylimus romanus, bet šį kartą pati autorė ragina įsijungti Hayden grojaraštį ir dar giliau įsijausti į istoriją ir geriau pažinti jos veikėjus. Mano pastebėjimas ir galbūt patarimas būtų toks: nesistenkite klausytis dainų žodžių ar ieškoti prasmės, palikite muziką kaip foną. Taip, autorė Michelle Falkoff trumpai paaiškina, kodėl pasirinko vienas ar kitas dainas, bet to nereikia labai sureikšminti, nes tai tik fonas, leidžiantis geriau įsijausti į istoriją ir įtikinamiau suprasti nuotaikas.
Paspaudę čia rasite visą Hayden grojaraštį, tad nepamirškite jo įsijungti skaitydami knygą.
Dauguma skaitytojų lygina šį romaną su visiems puikiai žinomu ir mano mėgstamiausiu kūriniu "Trylika priežasčių kodėl", kur taip pat dominavo kasetės. Kitaip nei ką tik minėtoje knygoje, "Playlist for the dead" dainos nėra tokios reikšmingos kokios buvo kasetės "Trylika priežasčių kodėl". Šių dviejų knygų idėjos panašios, bet istorijos - visiškai skirtingos.
Pastebėjimai apie abi knygas
Abi knygos paliko didelį įspūdį ir abi vienodai jas rekomenduočiau, nes nepaisant visų panašumų, jos turi ir esminių skirtumų kaip kad skirtinga romanų idėja ir autorių siunčiama žinutė. Nerekomenduočiau abiejų romanų skaityti vieno po kito, nes norint išlaikyti didesnį įspūdį patartina su gan didelėmis pertraukomis perskaityti, kad susidarytumėte objektyvų ir teisingą nuomonę apie abi knygas, nemaišant jų siužetų.
Rekomenduoju!
Ar norėtumėte sulaukti "I was here" knygos Lietuvoje?
Ar norėtumėte sulaukti "Playlist for the dead" Lietuvoje?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą