Neskaičiusiems pirmosios serijos dalies "Tik viena diena" šio aprašymo skaityti nepatariama
Prieš daugiau nei metus laiko Lietuvoje pasirodžius Gayle Forman romanui "Tik viena diena", daugybė skaitytojų liko itin patenkinti, bet jautėsi taip, lyg ne visus jų klausimus buvo atsakyta, jog neužpildytos visos minčių erdvės, liečiančios šią istoriją. Knygoje "Tik viena diena" buvo pasakojama Alison istorija iš jos pačios perspektyvos, na, o "Just one year", kurios nerasite lietuviškuose knygynuose, atskleidžia iki šiol neregėtą kito pagrindinio veikėjo Vilemo pusę.
Tikriausiai nereikia priminti, kuo baigėsi pirmoji dalis "Tik viena diena", bet primiršusiems, pateikiu vieną svarbiausią faktą - knygos pabaigoje po metų, praleistų skirtinguose žemynuose, pagrindiniai veikėjai susitiko. Taip, jūs tikrai tai pamenate, ar ne? Būtent šios minties vedama pasiryžau paskaityti apie Vilemo gyvenimo kelionę ir omenyje turiu ne atostogas skirtingose šalyse, bet vaikino dvasinį pakylimą.
Kitaip nei kitos papildomos romanų novelės, šioje nerasite tų pačių atpasakotų įvykių apie tai, kas nutiko pirmojoje dalyje, kaip jaunuoliai susipažino, būtent dėl šios priežasties ir įtikinau save paskaityti kūrinį. Šį kartą autorė pateikė savo ištikimiems gerbėjams atsakymus į visus dar praėjusioje dalyje kilusius klausimus. Štai, keletas greitai kilusių versijų, apie kurias jūs irgi tikriausiai pagalvojote, skaitydami pirmąją dalį:
Kai Alison suprato likusi viena, tikriausiai pamanėte, kad vaikinas Vilemas buvo tikras šunsnukis mergišius, drįsęs suvilioti vargšę ir pasinaudoti ja. Kiti galbūt manėte, kad Vilemas susilažino, kad pasinaudos užsieniete. Na, o dar treti tikrai turėjote samprotauti, kad Vilemas gailėjosi savo poelgio ir dienų dienas verkė užsidaręs rusyje. Deja, nei viena iš šių prognozių neprilygsta tiesai ir sugebėjimas surasti kuo daugiau skirtingų vaikino pateisinimų, priverčia mus norėti išsiaiškinti, ar mūsų spėlionės buvo teisingos, ir čiupti į rankas romano antrąją dalį.Kaip sakoma, dažniausiai laukiami ir ieškomi dalykai ateina tada, kai mažiausiai to tikiesi. Šis pasakymas labai tinka apibūdinant šį romaną. Kalbant apie siužetą, autorė pateikė visai neatrastą Vilemo pusę - melancholiško klajoklio, bandančio atrasti tikrąją gyvenimo prasmę. Šioje dalyje kartu su veikėju ir toliau keliausite - šį kartą autorė pasirinko kiek egzotiškesnius pasaulio kampelius, kaip Pietų Amerika, Azija.. Nenoriu sugadinti malonumo, bet patikėkite, skaityti tikrai bus nepakartojama, ypač žinant, kad vienoje iš šalių jis tikėsis sutikti Alison, kurios, beje, visą laiką negalėjo pamiršti. Visgi nusprendžiau neišduoti jums pagrindinės kūrinio esmės ir klausimo, kodėl Vilemas taip pasielgė su Alison, kodėl paliko ją, bet tikrai galiu laisvai atskleisti tai, kad jis tikėjosi ją rasti, pasiaiškinti ir atsiprašyti, nes kiekviename jo žingsnyje jį lydėjo būtent Alison, jis įsivaizdavo ją būnant kartu su juo...
Kad ir kaip būtų keista, kūrinys labai stipriai paliečia egzistencinius klausimus apie būties prasmę. Autorė Gayle Forman pateikė filosofijas apie gyvenimą neeilinio veikėjo Vilemo akimis ir bandė įtikinti skaitytoją savo originalumu. Manau jai tai puikiai pavyko, nes tūkstančiai žmonių, perskaičiusių knygą, pajuto artimą ryšį su šiuo vaikinu.
"You get close to something and you get spooked, so you find a way to distance yourself.” Tai yra atsakymas į visus jūsų klausimus apie šią knygą. Nemanau, kad turėčiau paaiškinti, pakomentuoti šią iš knygos paimtą eilutę, bet tai labai daug pasako apie Vilemo asmenybę ir jo požiūrį į gyvenimą.
"Jei pasilikčiau" gerbėjams patiks ir dar vienas mano pastebėjimas: šis kūrinys taip pat siejamas su scena, su menu, todėl menininkams bus dar lengviau atpažinti artimas ir gyvenimiškas situacijas. Scena šiame kūrinyje bus pateikta kiek kitaip nei įprastai, bet mane lydėjo jaudulys visos knygos kulminacijos metu, nes Gayle Forman labai taikliai aprašė visą situaciją, kai, rodos, žemė gali išslysti iš po kojų.
Manau, kad vertinti Gayle Forman kūrybą kiekvienam blogeriui yra tikras malonumas. Autorė sugeba rašyti taip, kad kiekvienas jos kūrinys yra labai savitas, skirtingas, bet tuo pačiu emociškai stiprus. Jausmingas rašymo stilius ir romantiška kūrinių nuotaika sieja visus romanus, bet drįstu pripažinti, kad "Tik viena diena" ir "Just one year" man labiausiai patiko iš visų autorės kūrinių. Tai buvo du lengvi, bet nuotykių ir jausmų kupini romanai, puikiai tinkantys šiltam vasaros vakarui. Nemažai jūsų manęs klaustumėte "O kaip gi "Jei pasilikčiau"?" Manau, kad minėtasis kūrinys yra puiki autorės karjeros pradžia, užtikrinusi sėkmę ilgam laikui, bet visgi scenarijus yra gan artimas ir pažįstamas ne man vienai.
Rekomenduoju šią dalį visiems, kurie nenustojo galvoti apie pirmąją serijos dalį, norėjo sužinoti, kas gi iš tiesų atsitiko. Dabar, su ramia sąžine, galiu pranešti, kad galiu atsisveikinti su šia nuostabia istorija ir laukti kitų autorės šedevrų, nors "Tik viena diena" turi ir daugiau papildomų novelių. Esu tikra, kad man pakaks ir šios dalies, toliau leisiu reikštis fantazijai, kuri yra beribė. To paties linkiu ir Jums!
Ar norėtumėte sulaukti šios knygos Lietuvoje?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą