Visi nors kiek išmanantys istoriją žino, kad Rumunija praėjusiame amžiuje buvo atsidūrusi tokioje pačioje situacijoje kaip ir Lietuva. Šalį valdė korumpuoti komunistai, nebuvo kūrybinės ar žodžio laisvės. Tokį gyvenimą patyrė ir jaunoji romano veikėja, kuriai istorijos pradžioje buvo 16 metų. Pagrindinė veikėja Nora buvo menininkė iš prigimties, bet puikiai suvokė, kad Rumunijoje jos galimybės itin ribotos - autorė puikiai pabrėžė, kad norėdami neprisišaukti nemalonumų, menininkai šalyje privalėjo kurti valdančiąją partiją tenkinančius kūrinius..."Juodosios jūros sutemos" pasakojama apie vidinį Noros šeimos gyvenimą, paveiktą komunizmo. Skaitydama romaną puikiai jaučiau rumunišką dvasią ir autentiškumą, kurio dažnai pasigendu įvairių kultūrų knygose. Šį kartą autorė puikiai sugebėjo atskleisti šalies tradicijas ir įprastą bendravimą tarp šeimos narių. Nora gyveno kartu su abiem tėvais ir pačioje pradžioje iš sostinės Bukarešto grįžusiu broliu Valentinu. Deja, likimas susiklostė taip, kad tik menininkui pianistui Valentinui buvo suteikta galimybė tobulinti žinias ir siekti karjeros - tėvai rėmė tik sūnų, kol tuo tarpu Nora jautėsi išduota ir pasmerkta. Dešimtmetį sostinėje pragyvenęs Valentinas grįžo į namus ir istorija tarsi atgijo, viskas nušvito optimistiškomis spalvomis ne tik dėl to, kad veikėjų namuose vėl pasigirdo juokas, bet ir dėl to, jog buvo suteiktas šansas tobulėti ir Norai...
Romanas buvo kupinas romantinių epizodų. Nuo pat vaikystės Nora, leidusi laiką su kaimynų turkų berniuku Džidžiu, pajuto artimesnius jausmus paauglystėje, kurie netrukus peraugo į nenugalimą meilę. Autorė labai subtiliai ir įmantriai pavaizdavo šių įsimylėjelių gyvenimą, kuris prilygo tarsi kiekvienos merginos svajonei...
Tolimesnėje kūrinio eigoje autorė pažers dar vieną netikėtumą. Viso romano metu bus ne kartą užsimenama apie tolimus giminaičius, pabėgusius iš šalies ir radusius prieglobstį vakarų šalyse. Viskas buvo taip paprastai paminėta, tarsi kiekvienas būtų galėjęs pabėgti iš Rumunijos be jokių sunkumų. Nors, jeigu nežinote, ir Lietuvoje buvo draudžiama išvykti iš šalies ir kiekvienas bėglys tapdavo vadinamuoju "liaudies priešu", kuriam grėsė kankinimai kalėjimuose. Ta pati situacija buvo ir Rumunijoje, todėl man ne veltui kilo įtarimas, kodėl mažiausiai tris kartus buvo pasakojama apie pabėgelius. Ogi todėl, kad po įvairių nesėkmių ir nuopuolių Nora taip pat suprato, kad Rumunijoje neturės laisvės ir negalės ramiai gyventi, kad laikas bėgti kuo toliau. Tik ar jai tai pavyks taip lengvai kaip buvo tikėtasi? Ar naujasis pasaulis bus malonesnis už gimtinę?
Kaip ir pats kūrinio pavadinimas, istorija buvo itin rami, pasyvi, bet atpalaiduojanti. Nuolatinis autorės būdvardžių ir įvairių palyginimų vartojimas vertė mane jaustis lyg būčiau kartu su veikėjais. Man labai patiko dažnai įvardijamas jūros motyvas. Visą vaikystę praleidusi gimtinėje prie jūros, Nora juto, kad bet kuriame pasaulio kampelyje akimis ir mintimis ieško jūros, primenančios apie gimtuosius namus ir vakarus, leidžiamus pakrantėje... Taip pat skaitant mano akys itin dažnai užkliuvo už įvairių metaforų ir veikėjų pasisakymų... Nuostabiai ir kruopščiai parinkti žodžiai prilygo ilgaamžei patirčiai, paliečiančiai kiekvieno skaitytojo širdį. Aš asmeniškai nesu ypatinga rašytoja, kuri mokėtų net paprasčiausiose recenzijose kaip šios įterpti kūrybiškų savos kūrybos minčių ar net "įmantresnių" sakinių, prilygstančių grožinei literatūrai. Dėl šios priežasties tokio kūrinio atradimas yra tarsi atgaiva sielai ir paskatinimas kitaip žvelgti į pasaulį.
Taigi, tikriausiai vis dar sunku nuspėti apie ką iš tiesų yra šis kūrinys, bet patarčiau nesistengti įsigilinti į siužeto esmę, tiesiog plaukti pasroviui ir leisti žodžiams tirpti jūsų mintyse. Trys pagrindinės temos: komunistinės sistemos suvaržymas, meilė ir menas. Puikus romanas patiks visiems romantikos gerbėjams, tad labai rekomenduoju paskaityti ir atrasti dalelę savęs, manau, kad labiausiai kūrinys tinka nuo 16 metų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą