"Visiems vaikinams, kuriuos mylėjau" kūrinyje pasakojama neeilinė paprastos paauglės romantinė istorija. Ankstyvoje paauglstėje praradusi mamą privalėjusi gyventi su dar dvejomis seserimis bei tėčiu, pagrindinė veikėja užaugo kaip šeimos žmogus, puoselėjantis iškiliausias vertybes. Lara Džinė kur kas mieliau rinkdavosi vakarienes ir stalo žaidimus su šeima nei paaugliškus vakarėlius ar taisyklių laužymą. Dėl šios priežasties mergina jautė pareigą visuomet išlikti šeimos dalimi, o būtent dėl to ji jautėsi suvaržyta romantiškuose reikaluose.
Jau pačioje istorijos pradžioje skaitytojai buvo supažindinti su visa Laros Džinės šeima bei sužinojo, apie vyresnėlės sesers Margo būsimą išvykimą į koledžą. Autorė Jenny Han sugebėjo sukurti itin stiprų seserišką ryšį ir tikrai pajutau, kaip iš tiesų sunkiai seserys išgyveno išsiskyrimą, ypač kai Margo buvo tarsi mamos atspindys šeimoje. Tikrai pajutau didžiulę simpatiją šiai veikėjai, bet visgi tolimesnėje kūrinio eigoje, nors ir mažai teko susidurti, ėmiau kiek priešingai žvelgti į šios merginos poelgius. Na, matyt Margo vardas suteikia ir tam tikrą etiketę. Juk puikiai pamenate skandalingąją Margo iš "Popierinių miestų". Abiejuose romanuose šio vardo savininkės buvo itin nenuspėjamos...
Kaip ir rašoma knygos anotacijoje, Lara Džinė visą savo paauglystės laikotarpį susidūrė ne su vienu vaikinu, nors rimtų santykių ir neužmezgė. Įkvėpta nusivylimo mergina kiekvienam vaikinui parašė po atsisveikinimo laišką, kuriame pagaliau drįsdavo pripažinti apie savo užgesusius jausmus. Tokių laiškų iš viso buvo 5 ir neįtikėtinu būdu jie visi buvo išsiųsti gavėjams vienu metu! Tik pamanykite, jūsų simpatija gauna meilės laišką iš jūsų... O ką daryti, jeigu tų laiškų buvo 5? Būtent apie tai ir pasakoja nuotaikinga ir labai šiuolaikiška istorija, slypinti šioje knygoje.
Man itin patiko autorės Jenny Han sukurtas Laros Džinės paveikslas. Pagrindinės veikėjos charakteris ir nusistatymas iš dalies priminė ir mane, o tuo pačiu tikiu, kad ir daugelį kitų paauglių. Kaip teigiama romane, Lara Džinė bijojo įsipareigojimų. Ji bijojo įsileisti jausmus ir leisti jiems užvaldyti jos sąmonę. Kiekvienas vaikinas, kuriam buvo skirtas laiškas, bent minimaliai turėjo kažkokį kontaktą su Lara Džine, ji nepradėjo jausti simpatijos iš niekur nieko. Bet po kiekvieno to kontakto mergina labai daug apgalvodavo savo veiksmus ir dalykus, kuriuos norėjo padaryti, bet nepadarė, todėl kažkokiu būdu į vaikinų rankas patekę laiškai buvo tarsi postūmis judėti pirmyn ir neieškoti asmeninių klaidų praeityje. Tai buvo tarsi naujo gyvenimo, kuris, mano manymu, buvo kur kas įspūdingesnis nei prieš tai, pradžia.
Visos istorijos metu dominavo du vyrukai iš Laros Džinės laiškų: buvęs sesers vaikinas Džošas ir mokyklos svajonių vaikinas Piteris. Abu vaikinai vienu ar kitu metu sužadino Laros Džinės jausmus ir merginai buvo itin sunku atsispirti jų flirtavimams. Dedu daugybę pliusų autorei, kad ji iki pat kūrinio pabaigos sugebėjo išlaikyti intrigą ir aš iš tiesų negalėjau nuspręsti, kurią pusę palaikau, net jei pasitaikė daugybė nesklandumų, turėjusių nukreipti mane teisinga linkme... Matote, jau nuo pat pirmo kūrinio skyrelio buvo aišku, kad Džošas, nors ir draugavo su Margo, buvo Laro Džinės simpatija nuo neatmenamų laikų, ką jau kalbėti apie akimirkas, kai Margo jį paliko ir išsikraustė... Nuolatinė trauka ir draugiškas dėmesys sunkino Laros Džinės situaciją ir ji jautė pareigą atsispirti vaikino kerams vardan sesers... Bet ar tai tikrai įmanoma padaryti, kai Džošas buvo jos mintyse ne vienerius metus? Kitas itin svarbus veikėjas - gražuoliukas Piteris. Ne kartą ne vienas veikėjas įspėjo Larą Džinę dėl šio veikėjo ketinimų ir bandė atbaidyti ją nuo jo, bet ar aplinkinių žodžiai pasiteisino ir padėjo - neaišku. Įdomumo dėlei pridursiu, kad Piteris viso romano metu buvo tik menamas pagrindinės veikėjos vaikinas: Lara Džinė tikėjosi atkeršyti dėl tam tikrų priežasčių Džošui, o Piteris norėjo sukelti pavydą buvusiai merginai... Tikrai buvo įdomu skaityti apie visas šias intrigas ir manau, kad autorė sugebėjo puikiai suraizgyti kiekvieną mintį taip, kad nieko negalėtume nuspėti iš anksto.
Tolimesnėje kūrinio eigoje turėsite ne vieną galimybę išsiaiškinti, kurio vaikino pusę palaikote, kartu su veikėjais patirsite daugybę nuotykių, pažinsite Laros Džinės šeimą ir ypač jauniausiąją sesutę Kitę bei svarbiausia, sužinosite, kaip laiškai atsidūrė visų vaikinų rankose... Nors ir Džošas, ir Piteris vaizduojami itin skirtingai, abu vaikinai turės savo pakilimų ir nuopuolių akimirkų, todėl esu tikra, kad kaip ir aš pati, jūs taip pat negalėsite itin lengvai nuspėti kūrinio pabaigos, kuri tikrai bus nenuspėjama... Nepamirškite, kad šis romanas turi tęsinį, kuris vadinasi "P.S. I still love you", o ką gi tai turėtų reikšti?Dar 2015 metų pradžioje, nagrinėdama oficialų Goodreads geriausių knygų paaugliams topą ne kartą atkreipiau dėmesį į šį kūrinį, bet kiekvieną kartą vis numodavau ranka ir pasirinkdavau kažką kito. Dabar, kai gavau šansą paskaityti gimtąja kalba - esu begalo patenkinta ir nustebinta gerąja prasme, nes dažnai tarp jaunimo literatūros pasigendu lengvų romanų lengvam vakarui. Manau, kad "Visiems vaikinams, kuriuos mylėjau" tikrai patiks visiems "Geek Girl. Moksliukė" gerbėjams, nors šis kūrinys skirtas vos vos vyresnei skaitytojų kategorijai. Rekomenduoju!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą