Daugelis skaitytojų iš visų pasaulio kampelio pripažintų, kad niekada nesitikėjo, jog po daugiau nei metų pertraukos pasaulį išvys vienos žinomiausių klasikos kūrinių "Nežudyk strazdo giesmininko" antroji dalis "Go set a watchman". Vos tik ši žinia buvo paskelbta viešumoje, socialiniuose tinkluose pasklido įvairiausios teorijos apie prieš autorės valią leidžiamą dalį, o kol rankraštis buvo tik pakeliui į spaustuves, skaitytojai jau žinojo šokiruojančius faktus - vienas pagrindinių veikėjų Džemis mirs, o visų žinomiausias autoritetas Atikus bus vaizduojamas kaip rasistas.....
Knygos autorė Harper Lee ne viename interviu atskleidė, kad "Go set a watchman" rankraštis buvo atrastas po sesers, kuri jį saugojo, mirties. Iš pradžių tai buvo nedidelė "Nežudyk Strazdo giesmininko" dalis, kuri nepateko į pirmąją knygą, bet vėliau tai tapo antruoju Harper Lee kūriniu, kuris tapo bestseleriu dar tada, kai nebuvo galima įsigyti. Turbūt ne vienas žmogus domisi, kodėl visgi "Go set a watchman" nebuvo išleista tais metais, kada ji buvo parašyta (beveik tuo pačiu metu kaip ir pirmoji dalis)? Šaltiniai liudija, kad šis kūrinys, kitaip nei "nežudyk strazdo giesmininko" turi kur kas gilesnę politinę prasmę, paliečiančią rasizmo temą, kuri buvo itin aktuali tuometiniais laikais, todėl tai buvo tarsi politinis ginklas, kurio niekas nenorėjo išleisti į viešumą.
Šio blogo skaitytojai man ne kartą siuntė nuorodas, kur buvo stengiamasi išsiaiškinti visas "Go set a watchman" aplinkybes. Internete pasipylė tūkstančiai įvairių versijų ir mes, paprasti skaitytojai, galiausiai liekame nežinioje, nežinome, kuo tikėti ir kuo ne. Pavyzdžiui, buvo ne kartą teigiama, kad autorė niekada nenorėjo išleisti antrosios dalies ir jos agentė pasinaudojo senyvu rašytojos amžiumi ir publikavo leidinį be autorės sutikimo... Daugybė teorijų, kurios galbūt ir įtikinamos, bet nepatikrintos - nepaisant visko, knyga pasirodė knygynų lentynose.
Daugybė literatūros kritikų teigia, kad abi rašytojos knygos turėtų būti skaitomos kaip du skirtingi kūriniai, o ne ta pati knygų serija su tais pačiais veikėjais. Mano manymu, tokia nuomonė susidarė po to, kai buvo išsiaiškinta apie mylimiausio personažo Atikaus pokyčius. Jeigu skaityčiau šią dalį kaip atskirą knygą, nepriklausančią serijai, manyčiau, kad tai tiesiog istorija apie moters susidūrimą su praeitimi ir prisiminimais. Žinodama, kad tai yra antroji dalis, vertinu tai kaip liūdną istoriją, pakeisiančią skaitytojų gyvenimus ir galbūt net tikėjimą laiko patikrintomis vertybėmis, kurių išmokė "Nežudyk Strazdo giesmininko"."Nežudyk Strazdo Giesmininko" buvo viena tų knygų, kuriomis galima remtis mokykliniuose rašiniuose, kaupti gyvenimišką išmintį ir pasakoti draugams ir pažįstamiems apie tai, kad net tamsiuose ir rasizmo prieš juodaodžius kupinuose laikuose įmanoma įžvelgti gėrio - juk puikiai pamenate atkaklią advokato kovą dėl juodaodžio Tomo laisvės... "Go set a watchamn" atskleidžia kitokią istorijos pusę - šokiruojančią ir net neįtikėtiną.
"Go set a watchman" dalis prasideda nuo nemažo laiko šuolio, nukeliančio mus į laikus, kai pagrindinė veikėja Džina Luiza jau buvo suaugusi moteris, ieškanti gyvenimo kelio nebe gimtajame Meikombe, o Niu Jorke. Skaitytojai turės daugybę galimybių sužinoti, kaip per visą laiką sekėsi pažįstamiems knygos veikėjams, vėl sutiksite Atikų, tetą Aleksandą, Kepulnirją ir kitus personažus. Šios dalies istorija prasideda būtent Džinai Luizai grįžtant kelioms savaitėms į gimtinę pas mylimą tėvą ir artimuosius. Nors ši šeima ir pats miestelis Meikombas pasikeitė - jo žmonės ne. Vis dar buvo ginčijamasi dėl juodaodžių klausimo, neraminančio visuomenės. Džina Luiza įsikūrė Niu Jorke, kur žmonėms buvo priimtina vaikščioti įprastai gatvėmis su juodaodžiais, kai tuo tarpu Meikombiečiams vien tokios kalbos buvo šokiruojančios ir neįtikinamos. Juk tikriausiai pamenate, kokių vertybių praeitoje dalyje išmokė ją tėvas - jos visi žmonės iš prigimties yra lygūs. Šiomis gyvenio dogmomis besiremianti moteris išliko ištikima savo įsitikinimams, bet grįžusi į gimtinę ir pajutusi pasikeitusio tėvo požiūrį ėmė abejoti pasaulio teisingumu...
Knygos eigoje pastebėsite, kad autorė išlaikė autentiškumą ir tą patį braižą: Džina Luiza ir toliau laikoma berniukiška, ji ir toliau kivirčijasi dėl savo įsitikinimų su teta Aleksandra. Bus dalijamasi prisiminimais apie Džiną Luizą ir jos brolį Džemą, todėl tikrai neliksite nuskriausti nesužinoję apie šių mylimų veikėjų paauglystę ir jos ypatumus. Manau, kad puikiai apibūdinčiau kūrinį prisiminimų ir ne itin malonios dabarties mišinys, padėsiantis Džinai Luizai apsispręsti dėl savo gyvenimo kelio ir ateities.
Labai džiaugiuosi galimybe įvertinti tokio nuostabaus kūrinio antrąją dalį, nors net ir nežinau, koks įspūdis ir nuomonė išliko dabar, kai perskaičiau tą patį, ką ir kiti skaitytojai. Man įdomiausia būtų padiskutuoti su žmogumi, kuris skaitė kūrinį prieš daugiau nei 20 metų ir dabar gavo "Go set watchman". Turėtų būti įdomi diskusija, nes esu tikra, kad iki šiol "Nežudyk strazdo giesmininko" buvo įkvepianti knyga, skleidžianti geras emocijas ir tyrumą, o dabar gali būti, kad daugelio nuomonė ir įspūdžiai apie šį kūrinį tikrai pasikeis. Todėl ir aš siūlau jums labai gerai pagalvoti. Atskleidžiau tikrai nemažai kūrinio detalių, bet neparašiau nieko, ko jūs ir taip nežinotumėte iš socialinių tinklų ar įvairiausių straipsnių. Juk ne kiekvieną dieną išleidžiama knyga, kurios pirmtakė buvo išleista daugiau nei prieš 50 metų. Tai juk visą pasaulį liečiantis fenomenas. Dar kartą primenu gerai apsvarstyti, ar esate pasiruošę šiai knygai ir tik tada ją imti skaityti. Kad ir kaip bebūtų, Harper Lee yra neeilinio talento moteris, tad esu tikra, kad nepaisant visų diskutuotinų aspektų, jums ir ši istorija paliks įspūdį ir nukels į tuometinius istorijos laikus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą