Knygoje "The last time we say goodbye" pasakojama apie paauglę Alexis ir jos šeimą ištikusią tragediją. Įprastos ir mylinčios šeimos gyvenimas sugriuvo vos per kelis metus: iš pradžių namus paliko kitą mylimąją susiradęs tėvas, vėliau prasidėjo emocinės Alexis jaunėlio problemos, kurios galiausiai baigėsi jo savižudybe. Visa tai Alexis ir jos mama išgyveno itin sunkiai ir knygoje būtent pasakojamas visas šis nueitas kelias vardan laimės...
Romane atskleidžiama kaip sunku atsisveikinti su mus palikusiais žmonėmis, kaip ištverti tą netektį ir optimistiškai žengti pirmyn dėl šviesios ateities. Brolio savižudybė pagrindinei veikėjai kėlė daugybę klausimų: mergina išsiaiškino kaip tiksliai viskas įvyko, susirado statistikos duomenis, bet svarbiausio dalyko - tokio poelgio priežasties - ji niekaip negalėjo išsiaiškinti. Tai nedavė ramybės ir neleido judėti pirmyn, todėl ne kartą jos brolis Tyler pasivaidendavo jos namuose, tarsi primindamas apie neramią mirusiojo sielą ir neatsakytus klausimus.
Daugybė kitų romanų apie mirties temą narplioja ir komplikuotus romantiškus santykius tarp pagrindinių veikėjų. Šiame kūrinyje romantikos bus itin mažai, nes autorė akcentavo visai kitus ir kur kas svarbesnius knygos aspektus, o lašelį šilumos tarp kelių veikėjų paliko užnugaryje, bet tai nereiškia, kad viso kūrinio metu nerasite nė vienos vietos, kupinos šiltų jausmų ir vilties. Taip pat mane itin sudomino faktas, kad Alexis brolis Tyler buvo jaunesnis už ją. Dažniausiai tokio stiliaus kūriniuose pagrindiniai veikėjai susiduria su vyresnėlių problemomis, o šį kartą viskas bus kiek kitaip, todėl ir pati istorija darosi jautresnė ir painesnė - juk vyresnėlių pareiga kiekvienoje šeimoje padėti jaunėliams visose gyvenimo situacijose... Deja, mūsų pagrindinei veikėjai to padaryti nepavyko.
Knygoje atskleidžiama daug aktualių temų kiekvienai šeimai: išsiskyrimas, mylimojo netektis, barniai ir konfliktai. Net nežinau ar įmanoma būtų Alexis šeimą vadinti šiuo gėrį žyminčių žodžiu. Tai buvo labai sunkus laiko tarpas, kurio metu ir Tyler, ir Alexis stengėsi išgyventi tėvų skyrybas, atleisti tėvui, kuris paliko šeimą dėl kitos moters. Autorė Cynthia Hand ne kartą nuklaidins skaitytojus į prisiminimų pasaulį, kuriame sužibės tikroji Tyler asmenybė, kur atsidursite laike, kai Alexis šeima buvo iš tiesų laiminga. Po brolio mirties, kai liko tik Alexis ir jos mama, gyvenimas, rodės, atėmė visus gražiausius dalykus. Begalinė meilė mamai neleido Alexis nesistengti jai padėti, nes moters gyvenimas iš tiesų pasidarė nebepakeliamas ir keliantis gailestį. Moters požiūris ir tai, kaip Alexis turėjo su tuo susidoroti, buvo išties profesionaliai ir taikliai aprašytas, nes ne vienas šiuolaikinis paauglys susiduria su tokiomis problemomis, kai turi būti "ramsčiai" savo tėvams ir pastatyti juos ant kojų.
Dažnai manęs klausiate, kaip įmanoma pažinti mano asmenybę, kokia aš iš tiesų esu. Manau, kad dabar aprašinėjamas romanas yra panašiausias į mano gyvenimą ne dėl to, kad mano šeima būtų patyrusi tokias katastrofas, bet visi jausmai ir neitin reikšmingos smulkmenos visiškai atitinka mano gyvenimą. Alexis priimti sprendimai, poelgiai ir mintys atitinka mano pasaulėžiūrą ir esu įsitikinusi, kad jos situacijoje būčiau elgusis lygiai taip pat. Alexis buvo itin rūpestinga mergina, kuri rūpinosi artimaisiais, nes žinojo, jog pati galės būti laiminga tik tuo atveju, jeigu ją sups artimi žmonės. Skaudus išsiskyrimas su mylimu sielos draugu Steven irgi buvo iš anksto suplanuotas - jausdama savo pasikeitusį gyvenimą, aplinkinių spaudimą ir netikrovišką rūpinimąsi, mergina nusprendė, kad su savo problemomis kovos pati viena ir nenorėjo, kad šalia esantys žmonės jaustųsi taip, kaip ji jautėsi visą laiką po brolio mirties... Man patiko ir tai, jog Alexis nesistengė surasti žmonių, ypač vaikinų, kurie padėtų jai išgyventi skausmą ir išspręsti problemas - ji tai darė pati, o tai irgi labai artima situacija man pačiai, kai su savo problemomis stengiuosi susidurti individualiai.
Man labai patiko autorės rašymo stilius, buvo labai gera ir malonu skaityti knygą, kurioje viskas taip panašu į mane ir mano gyvenimą. Cynthia Hand ir jos kūryba patiks visiems Gayle Forman gerbėjams. Šios autorės yra tarsi sielos dvynės, kurios abi suvokia svarbiausios gyvneimo vertybės - šeimos prasmę. Knygos eigoje patirsite visos šeimos tragedijos skausmą ir kaip Alexis stengėsi išsiaiškinti visas jos brolio mirties aplinkybes bei suprasti, kodėl viskas įvyko būtent jos šeimai, galiausiai sugebės atleisti sau ir rasti vidinę sielos ramybę, bet iki tol teks nueiti skausmu ir prisiminimais grįstą kelią.
Rekomendacijas šiam kūriniui iš tiesų yra itin sunku rašyti, nes nesu tikra, ar jis patiktų jums taip, kaip patiko man. Visos detalės, primenančios mano gyvenimą, privertė mane tiesiog pamilti šį kūrinį, nors siužetas jau buvo pažįstamas ir regėtas ne vienoje mano skaitytoje knygoje. Dar kurį laiką svarsčiau ar verta šiam kūriniui rašyti aprašymą ir jį publikuoti, bet galiausiai nusprendžiau, kad taip, tai yra tarsi aprašymas skirtas man ir tam, kad nors tokiu būdu ilgiau išlaikyčiau puikų kūrinį savo širdyje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą