Rebecca Serle "Famous in love"

"Famous in love" yra dar vienas kūrinys, kuris pasakoja apie žvaigždžių gyvenimą. Šiame kūrinyje pagrindinė veikėja Paige yra mokinė, kuri visą savo gyvenimą troško atsidurti didžiuosiuose ekranuose - filmuotis filmuose. Net tai, jog tėvai nepritarė šiam merginos norui, nelaikė jo itin reikšmingu, nesustabdė Paige. Ir ne veltui. Mergina gavo vaidmenį viename laukiamiausių to meto filmų...

Knygoje pasakojama viskas nuo Paige bandymų gauti vaidmenį iki pasaulinės premjeros. Skaitydami galėsite susipažinti ne tik su žvaigždžių pasauliu, bet ir filmų kūryba. Puikiai įsijausite į Paige vaidmenį ir suprasite, koks iš tiesų aktorių gyvenimas. Filmavimas vyko Havajuose, todėl autorė puikiai išnaudojo šią aplinką, erdves, ir ne kartą patys pajusite šios vietos grožį vien iš aprašymų.

Kūrinys nėra vien tik apie filmą ir jo kūrimą... Tikrai ne... Visas įdomumas prasidėjo dar tada, kai Paige neturėjo vaidmens. Savo gimtajame mieste ji turėjo du geriausius draugus: Jake ir Cassandra. Viskas susiklostė taip, kad prieš Paige išvažiuojant filmuotis, Jake ją pabučiavo ir sukėlė įvairiausius jausmus ir apgalvojimus...

Atvykusi į Havajus, Paige susipažino su vaikinu Rainer, su kuriuo turėjo filmuotis. Knygoje aprašyto filmo siužetas pasakoja, kad mergina su vaikinu (Paige ir Rainer) atsiduria negyvenamoje saloje ir likę dviese pajunta šiltus jausmus viens kitam... Bet būtų tikrai nuobodus filmas, todėl jo kūrėjai įtraukė dar vieną veikėją, kurį vaidino paslaptingasis Jordan.... Bet šiek tiek papasakosiu kas įvyksta, prieš atvykstant šiam aktoriui. Paige itin daug laiko praleidžia kartu su Rainer, todėl jiedu ima traukti viens kitą... Skaičiuojantys gali pasakyti, kad jau yra du vaikinai merginos gyvenime, bet tai dar ne pabaiga... Paige prieš susipažįstant su Jordan, mergina prisiskaitė žurnaluose apie šį aktorių ir apie jo "blogiuko gyvenimą": Jordan buvo uždarytas kalėjime, išdavė Rainer su jo mergina, bjauriai elgėsi... Bet pažinusi tikrąjį Jordan Paige dar kartą įsitikino, kad bulvariniais žurnalais nevalia pasitikėti...
Na va, išdėsčiau situaciją ir jau matote, kad yra trys vaikinai veikėjo gyvenime. Tikriausiai seniai skaitėte tokią istoriją, kurioje jau būtų visas meilės kvadratas! Na, bet neilgai. Vienas iš vaikinų susiras merginą, na, o su kitais dviem Paige bendraus iki pat kūrinio galo, kol nuspręs ką pasirinkti...

Man labai patiko faktas, kad autorė Rebecca Serle sukūrė visas žvaigždes, neaprašinėjo realiai egzistuojančių. Tokiu būdu ji pasielgė teisingai ir nesumaišė realybės su fantazijų pasauliu. Tikrai buvo įdomu skaityti kaip Paige pamažu bandė apsiprasti, jog ir ji jau buvo žvaigždė. Parašų dalijimas, interviu su žurnalistais, straipsniai žurnaluose - visa tai ją glumino ir mergina pamažu ėmė jaustis nesava...

Pati Paige man įsiminė kaip labai ambicinga. Iš tikrųjų tai yra pavyzdys merginos, kuri ko troško - to ir pasiekė. Linkiu, kad visi pasisemtumėte nors dalelę jos drąsos ir ryžtingumo. Gan sunku vertinti šią veikėją iš įvairių perspektyvų, nes ji atsiskleidė kine. Na, bet ne viskas ėjosi lyg sviestu patepta - Paige turėjo rimtų pokalbių su filmo režisieriumi, kuris ne visada buvo patenkintas jos darbu... Ką tuo norėčiau pasakyti, yra tai, jog ji per daug save spaudė, niekada neįžvelgdavo savyje pliusų, visuomet norėjo padaryti geriau - tokiu būdu net ir persistengė...

Kurį vaikiną rinkčiausi būdama Paige? Atsakymo nei pati nežinau. Abu iš galutinių kandidatų buvo labai aistringi, labai užjaučiantys, supratingi ir savaip žavūs. Jiedu abu atsiskleidė savose srityse, todėl nenuvertinčiau nei vieno, kas yra labai keista, nes dažniausiai iš karto išsirenku už ką sirgsiu iki galo... Na, matyt mane gal dar paveikė pats kūrinio galas, kuris nustebins ne tik mane, bet ir jus visus.

Rekomenduoju šią knygą ir sakau, kad tai yra tikrai labai neblogas paskaitymas vakarui. Esu tikra, kad nenusivilsite, nes sužinosite daugiau ir apie kino pasaulį ir apie išsvajotuosius Havajus! Šiuo kūriniu ir užbaigsiu Spalio mėnesio aprašymus, kuriuos dedikavau kaip labai paauglišką literatūrą. Tikiuosi, kad parinkti kūriniai atitiko etiketę ir pati idėja nenuvylė ir planuoju tai kartoti kiekvieną sezoną išrinkdama bet kokį mėnesį, kuriam sugalvosiu kokių nors įprasminimą.

Ar norėtumėte sulaukti šios knygos Lietuvoje?

Taip

Ne

Poll Maker

James Daschner "Bėgantis labirintu"

Prisipažinsiu, apie knygą "Bėgantis labirintu" sužinojau tik tada, kai pamačiau būsimo knygos filmo reklamą. Iš tiesų net nežinojau, kad ši knyga jau kurį laiką išleista ir Lietuvoje... Suskubau skaityti ir nesigailiu praleisto laiko su šia fantastinio žanro knyga.

"Bėgantis labirintu" pasakojama apie pasaulį, kuriame gyveno vien vaikinai - jaunuoliai. Tame pasaulyje jie žinojo tik savo vardus ir nieko daugiau, nes atvykstantiems kažkokiu būdu dingdavo atmintis. Tai buvo keista ir netradicinė vieta: vieta, kur  teko kovoti dėl išliko su grizais, kur jie buvo pasiskirstę įvairius darbus ir vieta, kur virė socialinis gyvenimas. Ši nežinomybė tęsėsi jau du metus: kiekvieną mėnesį pasirodydavo naujokas, kuris taip pat nieko neprisimindavo apie savo ankstesnįjį gyvenimą... Visus vaikinus siejo noras išgyventi ir sugrįžti namo...

Minėtasis pasaulis pasikeitė, kai į jį atvyko dar vienas vaikinas. Tai buvo Tomas, pagrindinis šios knygos veikėjas. Kitaip nei kitiems naujokams, Tomui pažintis su nauja gyvenamąja vieta nebuvo įspūdinga. Jis neverkė kaip kiti vaikinai, nepuolė į depresiją, o atvyko žinodamas vieną tikslą: tapti bėgiku ir ištrūkti. Matote, šiame pasaulyje dar buvo susiskirstymas į socialines grupes: vieni buvo virėjai, kiti tvarkė aplinką, dar kiti buvo bėgikai - drąsieji vaikinai, kurie nebijojo vykti į pavojų kupiną labirintą. Tai buvo kasdieninis ritualas, kurio metu vaikinai tikėdavosi vienaip ar kitaip surasti išėjimą... Tomas taip pat troško tapti bėgiku, nors pats nesuvokė kodėl...

Iš karto po Tomo atvykimo, pasirodė ir dar vienas žmogus. Tai buvo retas reiškinys ne vien dėl to, kad per kelias dienas anksčiau nebūdavo kelių naujokų, bet ir dėl to, kad tai buvo mergina. Vienintelė mergina tarp keliasdešimties vaikinų. Tai buvo nemaloni staigmena jaunuoliams ir jie ėmė ieškoti ryšių, sieti Tomą su mergina, kodėl jie atvyko kartu... Dar labiau įtarimai kilo tada, kai pasikeitė vienas rutiniškas dalykas... Tuomet vaikinai suprato, kad artėja kažkokie nemalonumai...

Tomas iš karto pajuto ryšį su mergina, jis jautė, kad pažinojo ją, nors niekaip negalėjo suprasti kaip. Deja, didžiąją dalį kūrinio mergina bus komos būsenoje, tad gan mažai su ja susipažinsite... Bet kai ji pabus - prasidės pats įdomumas, nes Tomas ne tik supras, kad gali su ja susikalbėti mintimis, bet ir bus atrastos įvairios užuominos, galinčios padėti jiems visiems ištrūkti...

Išties kūrinys labai savotiškai ypatingas... Kažkodėl skaitydama jį visą laiką galvojau apie Piterio Peno istoriją ir Tomą lyginau su Piteriu Penu... Įdomus palyginimas, ar ne? Knyga labai puikiai tinka vaikinams. Tiesą sakant ją labiau vaikinams ir rekomenduočiau nei merginoms, nes joje pilna veiksmo, įvairių nuotykių ir kitų dalykų, kurių vaikinai dažniausiai pasigęsta jaunimo literatūroje.

Tomas, kaip pagrindinis veikėjas, išties priminė lyderį, nors susidariusi vaikinų visuomenė jau turėjo ne vieną tokį. Tiesiog Tomas nebijojo iššūkių, jis norėjo daug ką išmėginti, daryti kitaip nei visi. Šiek tiek ne į temą, bet būsimo filmo kūrėjai tiesiog negalėjo pasirinkti geresnio aktoriaus, nes dabartinis tiesiog idealus Tomo variantas.

"Bėgantis labirintu", mano manymu, buvo tikras iššūkis knygos vertėjui... Skaičiusieji sutiks su manimi, kad visi apibūdinimai, kaip "kaušyla", "žaliapūgis" ir kiti, yra išties originalūs ir keisti, tuo pačiu tokie vertimai verčia susirasti originalius variantus ir palyginti vertėjo kūrybingumą. Mane bent jau tokie žodžiai traukė, vis atkreipdavau dėmesį.

Taigi, rekomenduoju šį neseniai atrastą kūrinį ir tuo pačiu sakau, jog kaip ir jūs, laukiu filmo bei sekančių trilogijos dalių, nes taip, tai yra viena iš fantastinių serijų jaunimui. Pabaiga mane itin suintrigavo ir jau dabar manau, kad sekanti dalis bus visai apie kitą istoriją, nes pabaigoje buvo pristatyti visai kiti siužeto vingiai. Na, įdomu ar mano spėliojimai pasitvirtins...

Jessica Sorensen "Elos ir Mičo paslaptis"

Jessica Sorensen yra viena iš jaunatviškiausių rašytojų jaunimui. Šiek tiek labiau pasidomėjusi sužinojau, kad Jessica mėgsta tokius serialus, kaip "Vampyrų dienoraščiai", "Moderni šeima" ir kiti, taip pat į jos mėgstamiausių filmų sąrašą patenka tokie filmai, kaip "Pagirios Las Vegase" bei "Afigiena mokytoja". Tikriausiai ne veltui jos rašytos knygos tapo pasauliniais bestseleriais, nes autorė puikiai supranta, ką mėgsta jaunimas. Jos knyga "Elos ir Mičo paslaptis" yra pirmoji autorės knyga išleista Lietuvoje. Kas čia žino, galbūt ateityje išvysime ir daugiau jos kūrinių, tarp kurių net yra dar trys šios aprašomos knygos dalys...

"Elos ir Mičo paslaptis" yra vienas iš tų kūrinių, kurie neleidžia nei trumpam atsitraukti nuo jų ir nuveikti ką nors kitą. Tai pasakojimas apie meilę iš dviejų veikėjų, Elos ir Mičo perspektyvų. Netikėtai prasidėjęs kūrinys itin romantiškomis aplinkybėmis, nubloškia į kitą skyrių, kuriame veiksmas vyksta tik po 8 mėnesių ir kuriame pastebimas nesuprantamas reiškinys: Ela pabėgo į Las Vegasą ir visus aštuonis mėnesius slėpėsi nuo praeities. Mergina net pakeitė savo stilių ir susidraugavo su tokiomis merginomis, kurių anksčiau nemėgo. Iš karto kyla klausimas "Tai kas gi atsitiko?". Būtent tolimesnėje kūrinio eigoje tai ir išsiaiškinsite.

Kūriniui įsibegėjus, Ela grįžo į gimtąjį miestą, kuriame jos laukė Mičas. Visus tuos mėnesius vaikinas nėrėsi iš kailio ir ieškojo pabėgelės, bet veltui. Nors ji ir grįžo, Ela nesiruošė sugrąžinti santykių su vaikinu, kuris buvo jos geriausias draugas nuo mažens. Deja, mergina negalėjo atsispirti savo jaumams Mičui ir vėl atsidūrė jo glėbyje... 

Istorija, kuri pasakojama šioje knygoje, yra gan problematiška ir paini, bet tuo pačiu metu šis apibūdinimas labai traukiantis. Man asmeniškai ši knyga priminė kitą panašaus pobūdžio knygą "Lengvai", kuri mane taip pat žavėjo dėl autorės sugebėjimo sukurti tokią aistrą tarp veikėjų. Šioje knygoje patirsite kažką panašaus. Aistra, kuri sieja šiuos du veikėjus yra neapsakomai žavi. Ela ir Mičas yra lyg dvi pusės, kurios surado viena kitą ir papildė viena kitą.

Kūrinio eigoje jūs išsiaiškinsite kodėl Ela pabėgo. Tai bus labai svarbus reiškinys, kuris pabrėš jos įvairiapusę asmenybę. Nuo pat pirmų puslapių nekantravau sužinoti tiesą. Ir tiesą sakant, kai buvo atsakyta į mano klausimus, šiek tiek nustebau autorės pasirinkimu, paaiškinimais, bet galiausiai suvokiau, kad genialumas - paprastume.

Mičas buvo veikėjas, kuris mane kartais net ir erzino. Jo pasirinkimas atsiriboti nuo pasaulio per visus tuos aštuonis mėnesius mane kiek nuliūdino, nes tai parodo jo priklausomybę nuo kito žmogaus. Vaikinas nustojo gerti, rengti vakarėlius bei dalyvauti lenktynėse, kurias itin mėgo. Vaikinas paskendo liūdesyje ir visos jo mintys buvo apie Elą. Bet pamažu viskas išsispręs ir Elai sugrįžus, sugrįš ir jo asmenybė, kuri pasiteisins.

Kalbant apie pačią Elą, mergina man tikrai patiko, nors ją ir galima pavadinti dviveide. Taip, ji pakeitė stilių, susidraugavo su mergina, su kuria anksčiau nebūtų draugavusi nė už ką, pakeitė savo mąstymą apie gyvenimą. Bet visa tai galima pateisinti vienu dalyku - perėjimas į suaugusiųjų pasaulį. Visos knygos, ypač serijos "Beveik suaugę" mums pasakoja apie jaunuolių brendimą ir perėjimą į tą rimtą pasaulį, kurio daugelis net prisibijo. Ela būtent tą ir patyrė ir puikiai matome iš jos poelgių, nors grįžusi į gimtąjį miestą ji sugrįžo prie tam tikrų pomėgių...

Knygos pavadinimas "Elos ir Mičo paslaptis" mano manymu yra pats tinkamiausias, koks tik gali būti, nes kūrinyje būtent ir pasakojama apie įvykį, kuris liko paslaptyje, bet kartu ir sujungė šiuos veikėjus.

Kurį laiką mano naršyklėje yra atidarytas goodreads puslapis, kuriame yra top'as, pavadinimu "Best Book Boyfriends". Šiame tope galite rasti pačias romantiškiausias knygas jaunimui, tarp kurių šmėžuoja ir "Elos ir Mičo paslaptis" bei kitos, šiame bloge taip pat aprašytos knygos. Šiuo savo pastebėjimu noriu pasakyti, kad visi, ištroškę romantikos, turėtumėte paskaityti šią knygą, kuri, beje visai priminė ir "Trys metrai virš dangaus" dėl savo "blogiukų" įvaizdžio...

Jeigu jau užsiminiau apie kitas serijos dalis, tai privalau pakalbėti apie jas daugiau, ar ne? Taigi, antroji knyga vadinasi "The forever of Ella and Micha". Tikrai nežinau ar ji bus išleista Lietuvoje ar ne, bet jeigu jūs parodysite, kad esate aktyvūs šios knygos gerbėjai, galite tikėtis to.  Antrojoje dalyje Mičas ir Ela praleis daug laiko atskirai ir tai itin paveiks jų santykius, taip pat Ela labiau gilinsis į savo ir šeimos situaciją bei komplikuotus santykius su savo šeimos nariais. Aš būtent ir tikiuosi, kad daugiau sužinosiu apie Elos šeimą, nes skaitydama pirmąją dalį, pasigedau tam tikrų detalių... Na, pagyvensim ir pamatysim kaip čia kas bus.

Galiausiai kūrinio pabaigoje viskas susistatė į savo vietas ir baigėsi taip, kaip turėjo. Džiaugiuosi pabaiga ir kad autorė nusprendė padėti jaunuoliams atrasti save ir priimti jų ateitis nulemiančius sprendimus. Kūrinys man tikrai patiko, labai lengvai skaitosi ir tikrai rekomenduoju jį jums, skaitytojai. Manau, kad nepasigailėsite ir atrasite kažką artimo šiuose puslapiuose!

Stephanie Perkins "Lola ir vaikinas iš gretimo namo"

"Lola ir vaikinas iš gretimo namo" pavadinimas, mano manymu, tikrai jums turėtų būti žinomas. Visiems "Ana ir Prancūziškas bučinys" gerbėjams Alma littera pristatė šios serijos antrąją dalį lietuvių kalba, kadangi pirmoji knyga pakerėjo ne vieną lietuvaitę.

Kūrinys pasakoja apie merginą, vardu Lola, kuri buvo išskirtinė asmenybė. Ji dėvėjo perukus ir kiekvieną dieną mėgo keisti savo spalvingą įvaizdį. Lola nebijojo dėmesio ir buvo patenkinta galimybe išreikšti tokiu būdu savo asmenybę.

Lolos gyvenimas buvo toks pat žavus, kaip ir ji pati. Mergina turėjo du tėčius, kurie dėl tam tikrų priežasčių ėmė auginti. Manau, kad tai gan traukiantis autorės pasirinkimas, nes tos pačios lyties tėvai yra gan nemaloniai vertinami būtent Lietuvoje. Visai kitaip nei mūsų šalyje, Amerikoje toks įvykis nėra retas ir visi susitaikę gyvena tarp tokių žmonių.

Lola turėjo vaikiną, vardu Maksas. Jos tėčiai labai priekaištavo dėl jųdviejų santykių, nes Maksas buvo kone 5 metais vyresnis nei Lola. Tai vertė jos tėčius nerimauti, bet Lola nuoširdžiai mylėjo savo vaikiną ir buvo pasiryžusi kovoti su visu pasauliu dėl jo.

Atrodo Lolos gyvenimas nėra toks įspūdingas ir neeilinis, bet viskas pasikeičia tada, kai į jos gatvę grįžta gyventi kaimynai... O tarp jų buvo ir Kaliopė bei Kriketas. Šie du dvyniai kėlė daugybę įvairiausių atsiminimų Lolai ir ne visi iš jų buvo saldūs...

Pasirodo, Kriketas ir yra vaikinas iš  knygos pavadinimo. Kūrinio eigoje sužinosite, kas siejo jį ir Lolą iki jiems išsikraustant. Jaunuoliai jau seniau juto vienas kitam šiltus jausmus, bet nedrįso to pripažinti, o ir įvykiai susiklostė nepalankiai, todėl jų keliai išsiskyrė ir Lola ilgai dėl to kentėjo, nes mintyse galvojo apie visai kitus dalykus nei turėjo...

Kai Kriketas grįžo, jos jausmai taip pat atgimė. Taip, mergina vis dar juto pyktį dėl vaikino ankstesnių poelgių, bet šioks toks atsinaujinęs bendravimas padėjo visa tai pamiršti ir suprasti, kad Kriketas buvo nuoširdus ir rūpestingas jaunuolis...Vienintelė problema, kuri juos skyrė, buvo Lolos vaikinas Maksas. Mergina tiesiogine to žodžio prasme pasiklydo tarp savo jausmų ir nesugebėjo atrasti atsakymų į jai rūpimus klausimus. Įdomiausia buvo tai, kad Kriketas prabilo apie savo jausmus Lolai ir tik tada sužinojo apie ją ir Maksą...Taigi, kūrinio eigoje sužinosite, ką iš tiesų pasirinks Lola ir kaip tai padarys.

Nemanau, kad buvo taip, kad pati palaikyčiau tai vieną ar tai kitą vaikiną. Maksas, ne taip kaip kituose kūriniuose, buvo gerietis ir tikrai mylintis Lolą vaikinas. Jis gražiai su ja elgėsi, kentė jos tėvus, draugus ir jam nerūpėjo jų amžių skirtumas, rūpėjo tik pati Lola.
Kriketas buvo labai saldus vaikinas, kuris turėjo tokį gan keistą požiūrį į gyvenimą, kaip ir Lola. Save Kriketas vadino "Geek", o tai reiškia "Moksliukas", nors tikrai nebuvo į tokį panašus. Vaikinas visada buvo šalia Lolos ir jam nerūpėjo, kad ji turėjo vaikiną, kad žaidė abiejų jausmais...

Negaliu pateisinti Lolos poelgio. Omenyje turiu bendravimą dviem frontais. Nors kartu su Kriketu ji nepatyrė nei vienos romantiškos akimirkos, ji to troško ir tai jau reiškė nepagarbą Maksui, kas prilyginama išdavystei. Manau, kad šiuo atveju autorė parodė nelabai tinkamą pavyzdį skaitytojoms, kurios gali nuoširdžiai patikėti, kad toks, iš šalies "paprastai" atrodantis bendravimas gali reikšti daugiau nei atrodo...

Nors knyga vadinama antrąja serijos dalimi, pagrindiniai veikėjai jau nebe tie patys numylėtiniai iš "Ana ir Prancūziškas bučinys". Galbūt šios knygos vadinamos serija dėl to, kad yra gan panašaus turinio, nors nesu dėl to tikra. Beje, galiu jus nudžiuginti pasakydama, kad šioje knygoje taip pat išvysite ir veikėjų iš "Ana ir Prancūziškas bučinys".

"Lola ir vaikinas iš gretimo namo" yra visai kitokio stiliaus knyga, nei aš esu pratusi skaityti. Bent man tai patiko, mėgstu įvairovę. Matote, šioje knygoje nerasite jokių iškeltų problemų jaunimo, istorija nėra paaštrinta įvairiais prieskoniais, kokios dažniausiai būna šiuolaikinės knygos paaugliams. Bet galbūt taip tik geriau, nes kartais norisi paskaityti kažką lengvo ir įsitraukti į fantazijų pasaulį, kur viskas būna paprasčiau. Knyga tikrai patiks romantikos gerbėjams. Man bent jau šis kūrinys patiko labiau nei "Ana ir Prancūziškas bučinys", todėl dabar galiu kitaip žvelgti į autorę.

Labai rekomenduoju šį kūrinį taip pat kaip ir pirmąją serijos dalį. Girdėjau ne vieną puikų atsiliepimą iš Jūsų, skaitytojų, pusės, todėl tai paskatino ir mane greičiau paskaityti šią knygą. Džiaugiuosi, kad tai padariau, nes jaučiuosi labai pakerėta ir pailsėjusi. Rekomenduoju kūrinį labiau merginoms, o amžių pasirinkite pačios. :)

Robyn Schneider "The beginning of everything"

"The beginning of everything" yra ta knyga, kurią tikrai norėčiau pamatyti lietuviškų knygynų lentynose. Tai buvo viena laukiamiausių knygų 2013 metais ir ji lyginama su John Green kūriniais, "Didžiuoju Getsbiu", "Rugiuose prie bedugnės", "Atskalūno laiškais" . Sakyčiau gan keistas derinys, bet esmė tame, kad kūrinys ilgai liks mano mintyse. Laisvai galiu teigti, kad kol kas tai geriausia 2014 metais skaityta knyga!

"The beginning of everything" pagrindinis veikėjas yra Ezra Faulkner. Kone garsiausias mokyklos mokinys: išleistuvių šokių karalius, teniso čempionas, kuris draugavo su kita garsiausia mokyklos mokine Charlotte. Gyvenimas prilygtų pasakai, bet tuomet kūrinį vadinčiau nekokiu. Po nelaimingos avarijos, Ezra gyvenimas pasikeitė ir vaikinas nebegalėjo žaisti teniso, netikėtai pamatė kaip jo mergina jį išdavė su jo geriausiu draugu, o vasarą, jam gulint ligoninėje, nepasirodė nei vienas draugas, norintis jį aplankyti. Dėl šių priežasčių Ezra į mokyklą grįžo kitoks.

Ezra savo noru nusprendė iškeisti draugus. Jis susigrąžino anksčiau prarastą draugystę su vaikystės draugu keistuoliu Tobiu ir prisidėjo prie jo nedidelės šutvės. Jų mokyklą pradėjo lankyti ir naujokė Cassidy, kuri puikiai tiko jų draugų ratui. Kartu šie žmonės ir dar keli veikėjai patirs daugybę nuotykių. Vienas iš jų - debatų turnyras, kuriame buvęs teniso čempionas net neplanavo vykti. Gavosi taip, kad norėdamas papokštauti Ezra į turnyrą užrašė Cassidy, o mergina jį. Matote, sklido gandai, kad Cassidy senojoje savo mokykloje buvo geriausia iš geriausių debatininkių, kuri turėjo dalyvauti respublikinėse varžybose, bet dėl nežinomų priežasčių pasitraukė... Tai buvo viena iš merginos paslapčių, kurią norėjo atskleisti Ezra.

Bėgant laikui, Toby artimiau susibendravo su Cassidy ir jie tapo daugiau nei draugais. Juos siejo toks ryšys, kokio jis niekada neturėjo kartu su Charlotte. Ezra pajuto, kad pagaliau tapo laimingu, nes jį supo žmonės su panašiais interesais, mintimis ir svarbiausia - protingi. Senieji jo draugai laidydavo tuščius juokelius ir kalbėdavo apie orą... Ezra buvo dėkingas Cassidy, nes jo manymu, būtent mergina jam parodė kitokį gyvenimo stilių. Ji jam suteikė peno pamąstymui apie tikrai aukšto lygio universitetus, kai jis iki tol planavo stoti į artimiausią koledžą.

Bet faktas, kad porelei trūko akimirkų, kurių metu galėtų išsipasakoti vienas kitam, kas tuo metu juos slėgė. Uždarumas ir yra didžiausias žmogaus minusas, nes nuo jo prasideda visos kitos problemos. Aišku, nereikia pasakoti kiekvienam sutiktam žmogui savo asmeninių problemų ir išgyvenimų, bet patiems artimiausiems tikrai galima tai padaryti ir tikrai nuo to tik bus geriau. Taip, kad šių žmonių neišsikalbėjimas privedė prie dar vieno įvykio...

Labiausiai man patiko kūrinio pabaiga. Jei skaitysite šią knygą, būtinai atsiminkite mano žodžius ir atkreipkite dėmesį į patį paskutinį skyrelį, kurio metu pagrindinis veikėjas aiškina gyvenimo prasmę ir autorė tam panaudojo pačius nuostabiausius žodžius. Matote, nieko neatskleidžiau, ar ne? Tas mano nuslėptas įvykis ir bus tas knygos akcentas, kuris labiausiai privers visus susimąstyti. Iš dalies tikėjausi tokios pabaigos, nes ji buvo pati tinkamiausia.

"The beginning of everything" atskleidžia labai daug temų: draugystė, būvimas savimi, pasitikėjimas žmonėmis ir kt. Manau, kad tikrai nesunkiai rasite kažką bendro su šiais žmonėmis, nes ir man tai pavyko. Labai patiko ir tai, kad Cassidy davė mintį Ezra apie kitus universitetus, kur kas geresnius, nei tie, apie kuriuos galvojo pats Ezra. Taip sakant, merginos, tai autorės žinutė jums - padėkite savo vaikinams ir parodykite, kad jie vertesni daugiau nei patys mano.

Man labai patiko pagrindinis veikėjas Ezra. Jis nebijojo kandžiai atsikirsti žmonių replikoms, paprieštarauti buvusiems draugams net tada, kai jie norėjo susigrąžinti Ezra į savo būrį. Taip sakant, šis vaikinas mokėjo pakovoti už save ir nebijojo viso to pasekmių.

Pavadinimas "The beginning of everything" manau puikiai atskleidžia kūrinio esmę. Ezra gyvenimas prasidėjo po nelaimingosios avarijos, kai jis sugebėjo atsirinkti tikruosius draugus. Tuomet ir prasidėjo jo įdomusis gyvenimas, kupinas nuotykių, linksmybių ir svarbiausia - geros nuotaikos. Tikriausiai pats pavadinimas mane ir paskatino paskaityti šį kūrinį, viliuosi, kad priešingai nei man, jums tai padaryti paskatins šis aprašymas.

Yra ne viena knyga aprašyta šiame bloge, kurią rekomenduoju ypač vaikinams. Šį kartą taip pat knygą siūlau jums, vaikinai, nors dėl užslėptų autorės žinučių ją vertėtų paskaityti ir merginoms. Labai graži ir originali istorija, manau, kad nenusivilsite nei įvykių gausa, nei autorės nuostabiu rašymo stiliumi. Labai rekomenduoju!

Ar norėtumėte sulaukti šios knygos Lietuvoje?

Taip

Ne

Poll Maker

Rick Yancey "Penktoji Banga"

Rick Yancey yra autorius, kuris parašė net 13 romanų jaunimui! Jo kūryba garsėja visame pasaulyje ir rašytojas yra pelnęs ne vieną tarptautinio mąsto apdovanojimą. Naujausia jo trilogija "Penktoji banga" pasaulį išvydo 2013 metais, dabar jau galime paskaityti kūrinį ir Lietuvoje, na, o gera žinia ir tai, kad 2016 metais sulauksime ir filmo, paremto šia knyga.

"Penktoji banga" pasakoja apie pasaulinę tragediją. Žemę ir vėl užpuolė ateiviai, kurie nusprendė sunaikinti visus likusius gyvus planetos žmones. Norėdami tai padaryti, jie sukūrė bangas. Pirmosios bangos metu žuvo tik keli šimtai tūkstančių žmonių ir taip pat Žemė neteko elektros. Antrosios bangos metu, pasak autoriaus, išliko tik laimingieji, o trečiosios bangos - nelaimingieji. Pasirodžius trečiajai bangai, pagrindinė veikėja Kesė neteko savo mamos. Ketvirtoji banga pražudė Kesės tėvą ir atskyrę šešiolikmetę nuo broliuko Semo. Kesė žinojo vieną dalyką: ketvirtoji banga nebuvo paskutinė. Artinasi penktoji banga...

Kūrinys pasakoja apie Kesės šeimos gyvenimą. Kai paauglė buvo atskirta nuo broliuko, vienintelis jos tikslas buvo jį susigrąžinti ir taip tęsėti jam duotą pažadą. Mergina liko visiškai viena. Jos brolis buvo nugabentas į stovyklą kartu su kitais vaikais, kur vaikai turėjo būti saugūs. Deja, knygos eigoje paaiškės visai kita tiesa apie stovyklą...

"Penktoji banga" yra suskirstyta į dalis, kurias pasakoja skirtingi veikėjai, tarp jų buvo pati Kesė bei Benas Parišas bei kiti. Benas Parišas buvo vaikinas, kuriuo Kesė žavėjosi dar mokykloje. Deja, šis žavuolis net neatkreipdavo dėmesio į Kesę, nežinojo, kad ji egzistavo. Įdomiausia yra tai, kad atsitikus nelaimei, šiuos du veikėjus siejo vienas bendras tikslas: ištęsėti pažadą Semui ir grįžti pas jį. Turiu pridurti, kad viso kūrinio metu jie veikė atskirai, todėl bus labai įdomu stebėti, kaip kiekvienas iš jų stengiasi išpildyti pažadą.

Dar vienas veikėjas buvo Evanas. Kai Kesė liko viena, netikėtomis aplinkybėmis sutiko Evaną ir jaunuoliai pajuto trauką vienas kitam, bet paslaptys, kurias slėpė Evanas, vertė Kesę nerimauti ir galbūt net bėgti nuo šio jaunuolio... Kesė neklydo dėl vieno dalyko, bet jausmai neleido pabėgti...

Taigi pirmoji trilogijos dalis "Penktoji banga" mums pasakoja visą tragedijos istoriją, nuo ko viskas prasidėjo... Manau, kad ši dalis buvo skirta labiau supažindinti skaitytojus su veikėjais, su pačia situacija, o tolimesnėse serijos dalyse prasidės ir pats įdomumas. Daugelis skaitytojų mėgsta šią knygą lyginti su "Sieloneše" vien dėl ateivių situacijos, nors aš drąsiai galiu paneigti, kad tai tik vienintelis panašumas. Net sunku su kuo nors palyginti... Įdomu yra tai, kad skaitydama knygą visą laiką galvojau apie filmą "Aš esu Legenda"...

Istorija tikrai labai gerai parašyta. Kartais pastebiu, kad rašytojai - vyrai susikoncentruoja labiau ties kitais dalykais nei rašytojos - moterys. Bet skaityti yra taip pat labai įdomu. Istorija gali pasirodyti gan nelengva, nes iš tiesų parašyta gan stipriai. Tai pasakojimas apie karą - rasite daugybę mokslinės fantastikos detalių, kurias būtinai gerai apgalvokite, kad kuo geriau suprastumėte pačią istoriją. Beje, esu tikra, kad kūrinys patiks ir vaikinams.

Man iš tiesų patiko visi veikėjai ir jų asmenybės. Patiko kažkur perskaitytas komentaras, kad šiame kūrinyje veikėjai tikrai protingi. Iš tiesų taip ir buvo. Jiems nesunkiai sekėsi išnarplioti įvairiausius klausimus ir suprasti, kur slypi problema... Manau, kad tikrai atkreipsite dėmesį į šį faktą

Nors pradžioje ir gali pasirodyti, kad kūrinys gan sudėtingas ir sunkus, ypač dėl to, kad sunku susigaudyti koks veikėjas pasakoja tam tikrą dalį, nes tai tikrai ne itin paprastai nusakyta, reikia patiems suprasti. Bet nebijokite, įsibėgėjus istorijai nepastebėsite kaip greitai ją "prarysite" ir trokšite tęsinio. Aš asmeniškai nekantrauju paskaityti ir antrąją dalį, bet tai padaryti teks jau anglų kalba, nes Lietuvoje antrosios dalies dar nėra (Tikėkimes, kad bus).

Rekomenduoju kūrinį fantastikos mėgėjams, kurie mėgsta istorijas apie ateivių invazijas. Taip pat knyga tikrai labai tinka ir vaikinams, nebijokite romantikos, nes būdama mergina, akcentavau šį faktą savo aprašyme, nors iš tikrųjų jos ne tiek ir daug knygoje.  Labai puikus kūrinys su labai puikiu ir originaliu lietuvišku viršeliu!

Skaitytojų komentarai:

Antroji trilogijos dalis "The infinite sea"

Ateiviai, pasaulio pabaiga ir pan. Bet...toliau istorija vystėsi greitu tempu ir sužavėo netikėtais posūkiais, netikėtomis situacijomis ir netikėta pabaiga. Visko yra šioje knygoje ir paslapties, ir intrigos, ir nevilties, ir meilės. Žodžiu, labai itiko mano skoniui. Lauksiu antros dalies ir tikėsiuos, kad autorius nenusivažiuos į lankas.

Penktoji banga buvo viena iš mano geriausių kada nors perskaitytų knygų! Rekomenduoju šią knygą visiems, kurie mėgo 'Angelų įsiveržimą'. Bet nesupraskit klaidingai, tai visiškai kitaip negu ten. Galbūt ir šiek tiek panašu, bet tai visiškai kita istorija, kiti veikėjai ir skirtingas rašymo stilius. Kesė tokia įdomi, sarkastiška mergina, kuri tiesiog bando išgyventi viena šiame žiauriame pasaulyje. O ką bepridursi apie kitus veikėjus! Nepasigailėsit perskaitę šitą knygą! Tiesiog tobula, o kiek intrigų!!!! penktoji banga privertė mano žandikaulį nukristi, nesitikėjau tokios bangos! Tobula!!

Labai patiko ši knyga! Skaičiau ir "Angelų įsiveržimą", tačiau šios knygos nepanašios siužetu. Kaip kažkas pastebėjo, tai labiau "Sielonešę" primena :) Čia knyga apie ateivius :) todėl tikrai išsiskiria savo siužetu, intriga, veikėjų charakteriais :) ir knygos rašymo stilius yra rimtesnis, tokia brandesnė rašymo kalba :) man patiko :)LABAI įdomi, įtraukianti knyga. Viskas buvo taip smulkiai aprašyta lyg atrodė, kad žiūrėčiau filmą. Nieko netrūko. Meilė, fantastika, veiksmas, netikėtumai ir t.t. Dabar gailiuosi, kad iš pat pradžių nenorėjau skaityti šios knygos (pasirodė labai paini ir vieno veikėjo) Bet nuliūdino pabaiga, tikėjausi kažko tokio "WOW", bet manau tai dėl to, kad yra 2 dalis ir tikiuosi artimiausiu metu ją perskaityti. 10/10

Nuostabi knygą! Be galo džiaugiuosi, kad nusprendžiau ją perskaityti. Knyga pilna veiksmo, meilės, fantastikos.. Tiesiog visko, ko aš ieškau knygose. Laukiu nesulaukiu, kada pasirodys antroji dalis. Tikiuosi, kad ji bus tokia pat gera, kaip ir ši.
Visiems patariu perskaityti šią knygą, tikrai nepasigailėsite.

Labai labai patiko! Pradėjus skaityti negali atsitraukti...Pirkau šią knygą kažkodėl įsitikinus kad tai nebus knygų seriją, bet pasidomėjus vėliau ir sužinojus kad bus vėl kelios dalys, net pyktelėjau šiek tiek, bet dabar iš tiesų džiaugiuosi, kad dar bu kitų dalių, nes istorija labai labai įdomi ir kas svarbiausia, kaip jau pastebėjo kai kurie skaitytojai, kad veikėjai ne lėkšti, rašymo stilius ir kalba taip pat aukštumoj. Žodžiu tikrai įdomi ir verta dėmesio knyga, verta savo kainos. Labai laukiu kitos dalies, tikiuos iki Kalėdų sulaukti išverstos į lietuvių kalbą :)

Rainbow Rowell "Eleonora ir Pakas"

"Eleonora ir Pakas" priminė man ne tik tai, ką reiškia būti jaunam ir mylėti merginą, bet ir tai, ką reiškia būti jaunam ir pamilti knygą."

John Green, "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos"

"Šis seksualus, įžvalgus ir tendencingas romanas susipina su pank roku ir tikra meile"

Gayle Forman, "Jei pasilikčiau"

"Kvapą gniaužianti knyga apie tikrą meilę ir atstumtuosius"

Stephanie Perkins, "Ana ir Prancūziškas bučinys"

"Eleonora ir Pakas" buvo išrinkta geriausia knyga jaunimui 2013 metais.  Knyga susilaukė milžiniško populiarumo ir sužavėjo net garsiausius autorius jaunimui. Nors knyga populiarumu Lietuvoje didžiuotis nelabai gali, tikiuosi, kad įtikinsiu jus perskaityti šį kūrinį.

Tai pasakojimas apie tikrą meilę, tikrus jausmus. Pirmuosius bučinius, laikymąsi už rankų ir lytėjimą.
Istorija prasideda eiline diena mokykloje, kai Pakas įsėdo į mokyklinį autobusą šalia savo draugų. Netikėtai į autobusą pavėlavusi atlėkė keistuolė mergina - Eleonora. Mergina dėvėjo vyriškus ir plačius drabužius, turėjo itin ryškius raudonus plaukus, į kuriuos buvo įsisegusi ne vieną ir ne du aksesuarus. Mergina turėjo strazdanomis nupuoštą veidą, bet tuo pačiu ji nebuvo graži, buvo stamboka. Šiuo aspektu buvo labai atviraujama.

Niekas nenorėjo priimti šalia savęs bjaurios naujokės, todėl Pako nelaimei, ji atsisėdo prie jo. Vaikinas tikrai blogai jautėsi. Ne dėl to, kad bijojo kitų nuomonės, bet dėl to, kad jam buvo labai nemalonu sėdėti šalia tokios merginos... Praėjus kelioms savaitėms, Pakas pastebėjo, kaip kiekvieną rytą šalia jo sėdinti mergina akimis peržvelgdavo jo tuo metu skaitomus komiksus. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Eleonora skaitė kartu su juo, todėl vieną dieną jis padavė jai keletą komiksų, kad ji galėtų paskaityti namuose ir taip tęsėsi kiekvieną dieną. Įdomiausia yra tai, kad net ir po to, jie neištarė viens kitam nei žodžio.

Knyga yra stipriai susieta su muzika. Visas veiksmas vyrauja 80 dešimtmetyje, kai karaliavo pank rokas bei ausinukai su kasetėmis. Iš tikrųjų, pasirinktas laikmetis yra labai neįprastas, bet puikiai tiko šiai istorijai, kurio nebuvo akcentuojamas "išmanusis" jaunimas. Šiame kūrinyje buvo svarbiausia jausmai ir santykiai, o ne įvykiai, todėl, beje, jų rasite nedaug.

Kadangi jau užsiminiau apie muzikos svarbumą, reikia šiek tiek plačiau užsiminti, ar ne? Pako klausomi įrašai autobuse sudomino Eleonorą, kuri to nepasakė, bet Pakas vis tiek tai suprato, todėl vieną dieną įteikė jai ir keletą kasečių su mėgstamiausiomis grupėmis. Tai buvo antrasis jaunuolių santykių etapas, kai pagaliau jie prabilo ir ėmė daugiau bendrauti, nors labai kukliai ir naiviai...

Viskas, kas toliau prasidėjo, tikriausiai numanote. Įsižiebė tauri abipusė meilė, kuri iš tiesų buvo gan vaikiška ir naivoka, ypač iš vaikino pusės. Matote, yra dar vienas faktas, apie kurį privalau papasakoti.

Pakas gyveno jį mylinčioje šeimoje, kurioje santykiai buvo pagrįsti pasitikėjimu ir tauriais jausmais. Eleonora to neturėjo. Tiesą sakant, ji visai neturėjo normalios šeimos. Anksčiau mergina gyveno nuostabiuose namuose, kartu su tėčiu ir mama. Jie turėjo viską: laimingą gyvenimą, prabangą ir vakarėlius. Deja, likimas susiklostė taip, kad tėvai išsiskyrė, o Eleonora liko su mama, savo broliukais bei sesutėmis, bei naujuoju patėviu. Visa didelė šeimyna gyveno labai skurdžiai: jie neturėjo ką valgyti, visi vaikai miegojo viename kambaryje. Gyvenimo sąlygos buvo tragiškos. Baisiausia buvo tai, kaip patėvis negerbė nei savo žmonos, nei jos vaikų. Kone kasnakt vaikai galėjo gridėti mamą verkiančią, girdėti patėvio užgauliojimus ir matyti kaip jis drįsta pakelti ranką prieš žmoną...Dar ir dabar klausiu savęs: kodėl Eleonoros mama nepaliko baisaus vyro? Kas ją sulaikė? Atsakymo taip ir neradau.

Šis kontrastingumas tarp pagrindinių veikėjų nebuvo vienintelis. Veikėjų net kilmė nesutapo. Nors jie gyveno laisvoje Amerikoje, nebuvo iš ten kilę. Pako mama buvo korejietė, o tėtis amerikietis. O su Eleonora buvo dar įdomiau: Jos mama buvo danė, o tėtis buvo škotas.

 Daug pasakojau apie Eleonorą ir dabar reikėtų užsiminti ir apie Paką. Vaikinas buvo labai gražus, populiarus ir gerbiamas žmogus mokykloje. Jis turėjo griežtą savo nuomonę, bet ne tokią, kad galėtų įtikinti Eleonorą dėl tam tikrų jos gyvenimo pokyčių ir esminių sprendimų. Matote, šešiolikmetis galėtų pasirodyti gan naivokas, nes jis nelabai suvokė, kokį įtemptą gyvenimą gyveno jo mergina. Savaime suprantama, jis mylėjo merginą, bet jis troško jos, būti kartu su ja, liesti ją, bet mažai pagalvojo apie jos gyvenimą jiems nebūnant kartu.

Nors Eleonoros gyvenimas galėjo pasirodyti nedovanotinas, jis buvo dar žiauresnis. Negana to, kad ji kentėjo savo pačios namuose, mergina kentė ir patyčias mokykloje. Niekam nepatiko jos stilius, išvaizda ir papildomi kilogramai ant kūno. Autorė Rainbow Rowell labai puikiai sugebėjo perteikti "blogumo" jausmą savo kūrinyje, nes tikrai lengvai pastebėsite, kaip blogai ir nemaloniai jautėsi Eleonora, kaip jai trūko pasitikėjimo savimi... Manau, kad Eleonora labai puikiai įkūnija merginą, kuriai trūksta pasitikėjimo. Tokių dalykų kaip patyčios niekada nebus, jeigu jūs vaikščiosite aukštai pakelta galva, su šypsena veide, nebijančios pažvelgti į kitus. Merginos, kurios greitai nusuka žvilgsnį, vaikšto nuleidusios galvas ir bijančios išsakyti savo nuomonę labiausiai ir susilaukia pašaipų, nes akivaizdžiai matosi, kokios jos pažeidžiamos. Reikia tobulinti savo asmenybę ir pakovoti už save, nes niekas daugiau to nepadarys už jus!

Knygoje labai įdomiai aprašyta pirmoji meilė. Nežinau ar pastebėjote, ar ne, bet kitose knygose net tada, kai jaunuoliai patiria pirmąją meilę, jie būna aprašyti lyg profesionalūs partneriai: drąsiai paima už rankos, žino, kaip turi elgtis pirmojo bučinio metu, kaip pristatyti savo artimą žmogų kaip savo porą. Taip sakant - gan nenatūraliai. Šioje knygoje šis aspektas priartintas prie realumo ir tikrai puikiai suvoksite abipusį nervinimąsi dėl nepavykusio bučinio ar prisilietimo.

Kūrinyje veiksmo nebus labai daug, nes kaip ir minėjau, autorė norėjo atskleisti pirmosios meilės potyrius ir jausmus, kurie vyravo šioje knygoje. Savaime suprantama, kūrinio kulminacija bus ir tikrai nesitikėsite to, kaip visi įvykiai susiklostys, nes manysite visai kitaip...

Rekomenduoju knygą tokiems skaitytojams, kurie mėgsta kontrastingumą, kurie mėgsta labiau lyrinį žanrą negu epinį. Knyga labai tinka rudenio laikotarpiui, nes veiksmas daugiausia ir vyksta šiuo metų laiku. "Eleonora ir Pakas" geriausiai tiktų nuo 12 metų ir vyresniems. Pirmosios meilės jausmą tikrai sunku aprašyti suaugusiems ir šeimas sukūrusiems autoriams, bet rainbow Rowell tai puikiai pavyko, todėl ir rekomenduoju paskaityti ir taip pat įvertinti knygą, kurią jaunimas išrinko kaip geriausia 2013 metų knyga. Ar sutiktumėte su šia nuomone?


Skaitytojų nuomonės:

Sweet like a candy - taip galiu apibūdinti šią knygą :) Perskaičiau gana greitai - pagrindiniai veikėjai įdomūs, nestandartiniai, o ir pati istorija kupina žavesio, džiugesio, jaunatviško optimizmo - juk ar ne kitokia yra pirmoji meilė :) Rekomenduoju visiems išsiilgusiems romantikos ;)

Labai graži knyga, lengvai skaitosi ir džiugina. Jei kažkam norisi perskaityti kažką šilto ir mielo širdžiai, tai ši knyga būtent jam. Man labai patiko ir leido prisiminti ką reiškia pirmoji meilė. ;]

Knyga labai lengvai skaitosi. Mene manau labiau knygoje įtraukė Eleonoros gyvenimas negu jos santykiai su paku, nes Eleonoros gyvenimas nenuspėjamas. Ji įdomi, spalvinga ir drąsi asmenybė. Baigusi skaityti supratau kad ir aš giliai širdį norėčiau turėti tiek drąsos kaip ji

Tokia gera... parinkti veikėjai labai orginalūs, dar knyga įdomesnė dėl pasirinkto 80's laikotarpio. Knyga sukėlė labai daug jausmų...Džiaugmo, liūdesio, neapykantos...Knygos pabaiga išties sugraudino. Manau gan pamokanti knyga, jog mylint išvaizda nėra svarbiausia. :) Žodžiu, knyga tikrai įstrigs atminty, labai džiaugiuosi ją perskaičiusi...
Labai patiko ši knyga. Graži nebanali istorija apie jaunus žmones, kurie turi peržengti ir savo, ir kitų nustatytus stereotipus. Tekstas parašytas su humoru, tad skaityti šią knygą nenuobodu. Ją skaitydama, jaučiuosi gerai praleidus laiką :)
Labai graži ir jaudinanti istorija. Mažais žingsneliais link didelių jausmų. Knygą perskaičiau per kelias dienas, nes istorija labai įtraukė, norėjosi sužinoti, kaip viskas klostysis toliau. Rekomenduoju perskaityti :)

Antje Babendererde "Nematoma mėnulio pusė"

Pastaruoju metu bloge išvydote vien naujausių lietuviškų knygų paaugliams aprašymus. "Nematoma mėnulio pusė" yra viena iš senesnių knygų ir ji taip pat buvo įtraukta į mano 2014 metų knygų iššūkį, todėl pagaliau ją ir perskaičiau.

Tai pasakojimas apie paauglę, vardu Julija. Merginai buvo 15 metų, ji gyveno Vokietijoje kartu su savo tėvais. Skamba įprastai, bet taip nebuvo. Julijos tėtis buvo indėnas, o pati istorija prasidėjo būtent nuo jo netikėtos mirties. Julija itin sunkiai išgyveno tėčio žūtį, bet viskas pasikeitė tada, kai ji gavo galimybę nuvykti į tėčio gimtinę, kur niekada nebuvo. Kartu su mama, jos taip ir padarė...

Amerikoje, Nevadoje, mergina lankėsi pirmą kartą ir pajuto dėkingumą mamai, kad ši privertė tėtį persikelti į Vokietiją. Kraštas, kuriame užaugo tėtis, buvo skurdus ir visiškai kitoks, nei tas, kurį buvo pratusi regėti pati Julija. Bet praėjus kelioms dienoms mergina pajuto artimą ryšį su laukine gamta ir žmonėm, gyvenančiais jos senelių rančoje. Būtent dėl to, kai jai atėjo laikas palikti kraštą, mergina nusprendė likti dar kuriam laikui.

Būdama Nevadoje, mergina sužinojo labai daug naujo apie savo tėvą. Kai jis buvo gyvas, pasakojo jai įvairias istorijas apie indėnišką savo vaikystę, bet tikrąją tiesą mergina sužinojo tik po jo mirties. Julija sužinojo, kad jos seneliai buvo maištininkai, kovojantys už įvairias teises. Taip pat susipažino su savo pusiau broliu ių pirmos tėčio santuokos. Šis brolis gal iš pažiūros ir pasirodys kaip paprastas vaikinas, bet iš tiesų jis sukels daugybę problemų merginos gyvenime rančoje...

Nevadoje mergina susipažino ir su vaikinu, vardu Simonas. Simonas gyveno Julijos senelių rančoje ir dirbo jiems įvairius ūkio darbus. Nuo pat pirmos akimirkos, kai pamatė Juliją, pajuto jai artimą ryšį ir šiltus jausmus. Simonas išsiskyrė savo kalbos problemomis, mikčiojimu, kurį įgijo po baisios vaikystės traumos... Pamažu Simonas atskleidė savo švelnius jausmus Julijai ir ji atsakė jam tuo pačiu...

Iš šios istorijos glaite tikėtis labai daug. Labai gražūs aplinkos apibūdinimai privers jus pasijusti taip, lyg patys lankytumėtės Nevados kraštuose.  Labai nuoširdžiai aprašyta jaunuolių meilės istorija. Manau, kad kūrinys net šiek tiek primena "Eiprilės meilę", nors sunku pasakyti dėl ko. Tikriausiai dėl panašaus pobūdžio aplinkos aprašymo. Šioje knygoje labai išsamiai ir vaizdingai aprašyti kalnai, o "Eiprilės meilėje" - pelkės.

Kalbant apie indėnišką gyvenimą, turiu jus įspėti, kad tai nebus pasakojimas apie senovės indėnų gyvenimą. Šis pasakojimas labai modernus ir šiuolaikiškas, todėl jis leis jums pažvelgti į dabartinį indėnų gyvenimą ir kaip jiems sekasi šiomis dienomis. Manau, kad "Harkos" gerbėjams tikrai patiks palyginti šiuo du, tos pačios tematikos, bet labai skirtingus kūrinius. Iš tiesų labai daug sužinosite naujų faktų būtent apie pačius indėnus ir tai, ką jie garbina. Manau, kad tai labai praturtins jūsų žinias apie šią kultūrą.

"Nematoma mėnulio pusė" pavadinimas, rodos, nelabai sutampa su pačiu pasakojimu, bet autorė labai įdomiai ir sklandžiai susiejo jį su pačia istorija. Nematomą mėnulio pusę ji palygino su žmonėmis ir jų charakterio savybėmis, kurių mes nematome, bet galiausiai jos atsiskleidžia. Šiame kūrinyje beveik visi veikėjai būtent ir turės savo puses, kurių nerodys aplinkiniams. Todėl pavadinimas labai puikiai tai apibūdina.

Labai rekomenduoju šią, sunkiai atrandamą knygą. Taip kalbu dėl to, kad mažai apie ją yra girdėję ir ji nėra itin populiari, bet turėtų būti kitaip. Kartais, kai knygoms skiriama itin mažai reklamos, skaitytojai tiesiog net neišgirsta apie jas ir patys geriausi ir nuoširdžiausiai parašyti kūriniai lieka nuošalėje. Tikiuosi, kad šis aprašymas bent jau supažindins su tokiu kūriniu, praneš, kad jis egzistuoja. Galbūt net ir panroėsite jį paskaityti, ko labai tikiuosi!

Lauren Miller "Free to Fall"

"Free to fall" yra kūrinys, kuriame veiksmas vyksta 2034 metais. Autorė Laure Miller nuspėjo, kad būtent tokiais metais žmoniją užvaldys elektroniniai įtaisai. Todėl laisvai galima teigti, kad šis kūrinys gal net atitinka mūsų visų ateitis... Skaitydama šį kūrinį mažai žinojau apie ką jis bus ir tik vėliau, netikėtais supratau, kad tai mokslinės fantastikos žanras.

Aurora, pagrindinė veikėja, netikėtais sulaukė laiško iš vienos stipriausių mokyklų pasaulyje. Mergina sužinojo, kad buvo priimta ten mokytis su keliais šimtais stipriausiųjų mokinių, kurie irgi tikėjosi patekti. Aurora netikėtais sužinojo ir tai, kad būtent jos mama, kuri mirė vos jai gimus, mokėsi toje mokykloje ir tai dar labiau paveikė merginos apsisprendimą - ji norėjo patirti tai, ką patyrė jos mama.

Atvykusi į naująją mokyklą, Aurora turėjo kovoti dėl vietos po saule, dėl pripažinimo. Mokykloje mokėsi turtingų tėvų vaikai, kurie buvo motyvuoti kaip ir ji pati, todėl konkurecija tarp mokinių tik augo ir visi norėjo išlikti topų viršūnėse. Netikėtai Aurora sužinojo ir apie slaptą mokinių draugiją, kurios nariai kiekvienais metais ieškojo naujokų, todėl išsirinko Aurorą, kaip vieną iš pretendenčių. Merginai teko atlikti ne vieną išlikimo užduotį ir konkuruoti su kitais mokiniais. Ji troško pakliūti į draugiją, nes sužinojo, kad ir jos mama jai priklausė. Jai nebuvo svarbu, kad nežinojo nei už ką toji draugija pasisakė, nei ką jie veikė...

Nuo pat Auroros atvykimo į mokyklą pradžios, merginos akiratyje atsirado du vaikinai, iš kurių vieną ji pamils. Kadangi tai beveik akivaizdu, tai papasakosiu šiek tiek apie jos išrinktąjį, vardu North. Vaikinukas buvo tokio amžiaus kaip ir Aurora, bet nesimokė Theden mokykloje kartu su ja. Jis buvo pašalintas iš jos dėl tam tikrų nusižengimų... North buvo labai protingas vaikinas, labai daug išmanė apie kompiuterius ir įvairiausius mechanizmus. Vaikinas vadino save "hacker'iu" (liet. programų nulaužinėtojas"). North buvo labai nuoširdus vaikinas, kuris neslėpė savo jausmų Aurorai. Galiausiai mergina atsiliepė į jo jausmus ir jų draugystė be pertraukų truko iki pat kūrinio galo, nes šiame kūrinyje jųdviejų meilė nebuvo pats svarbiausias dalykas.

Knygos eigoje Aurora suvokė kokią žalą darė programa, pavadinimu "Lux". Ši programa buvo asmeninis žmogaus vedlys, kuris galėdavo pasakyti tau viską: kur eiti, ar turi laisvo laiko atlikti tam tikrus veiksmus, ar nesi alergiškas... Taip sakant, šios programos dėka žmonėms nebereikėjo galvoti, ji tai darė už juos. Todėl žmonija tapo priklausoma nuo asmeninio vedlio... Aurora tai suprato ir tam tikri įvykiai privedė ją prie to, kad mergina nusprendė pakeisti situaciją...

Kalbant apie pagrindinės veikėjos mamą, ji šiame kūrinyje atlieka labai svarbų vaidmenį, nors buvo mirusi. Aurora sužinos labai daug naujų faktų apie savo mamą, kurie pakeis jos mąstymą apie tam tikrus dalykus ir įkvėps įvairiems darbams. Mergina taip pat sužinos ir tiesą apie savo tikrąjį tėvą, bei knygos eigoje ji nuspręs pratęsti tai, ką jos mama stengėsi padaryti, bet taip ir nepajėgė. Tai nebus koks eilinis darbas, geriau pranešiu, kad Aurora ruošis kilniam žygdarbiui.

Knygos kulminacija manau Jūsų nenustebins. Tai tikrai kalbu ne iš smerkiančios pusės, o dėl to, kad vienaip ar kitaip tokių veikėjo veiksmų jūs imsitės tikėtis, vos tik labiau pažinsite jos asmenybę. Dar įdomus faktas yra tai, kad tai nėra trilogija ir autorė visas savo idėjas ir mintis sudėjo į vieną knygą. Tai gan retas dalykas fantastinėje literatūroje, žinant, kad tokio tipo trilogijos sudaro nuo 3 iki 10 dalių knygų. Ne kartą esu pastebėjusi komentaruose pasipiktinusius skaitytojus, kuriems atrodo, kad geriau trilogijų nebūtų. Taip yra dėl to, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje labai užsitęsia pats leidimo procesas ir galiausiai trilogiją, kurią sudaro ne viena dalis, pavyksta perskaityti tik per kelis metus. Kaip ir knyga "Free to Fall" akcentuoja šiuolaikinį spartų gyvenimą, taip ir šiuolaikinis jaunimas labiau vertina spartesnius procesus.

Išsamiai išnagrinėti Auroros paveikslą yra išties sunku, nes daugiausia jos priimtų sprendimų buvo dėl aplinkos spaudimo, ypač dėl mamos. Autorė aiškiai pabrėžė, kad veikėja norėjo artimiau pažinti savo mirusią mamą, todėl kone kiekvienas jos žingsnis buvo įkvėptas šios moters. Bet Aurora tuo pačiu turėjo labai stiprią asmenbybę, kuri drąsiai reiškė savo nuomonę įvairiais klausimais.

Pirmasis dalykas, kuris leido man mąstyti, kad tai  fantastinis kūrinys, buvo balsas, kurį girdėjo tam tikri žmonės, įskaitant ir pačią Aurorą. Mergina visą savo gyvenimą bandė atsikratyti šio balso, nes žmonėms atrodė, kad tik psichologiškai sutrikę žmonės jį girdi ir jiems riekia specialaus gydymo. Atvykusi į Theden mokyklą, Aurora sutiko daugiau tokių asmenų, kurie girdėjo šį balsą, todėl pasijuto saugesnė. Net sužinojo, kad ši problema persekiojo ir jos mamą, dėl to mergina pamatė, kad jos mama buvo išmesta iš mokyklos vien dėl jos psichologinės būklės. Todėl šis faktas vertė ją slėpti šią paveldėtą savybę. Abejone vadinamas balsas kūrinyje prisidės prie tam tikrų Auroros sprendimų ir atliks svarbų vaidmenį jos gyvenime.

Skaitydama kūrinį labai puikiai įsivaizdavau jo aplinką. Pasaulis, kuriame gyvena Aurora, yra labai modernus, kompiuterizuotas, tvarkingas ir "išmanus". Autorė puikiai įtikino mane taip aprašydama įvairias vietas ir manau, kad tai tik pliusas jai, nes yra rašytojų, kuriems tikrai tai padaryti yra gan sunku.

 Aprašinėjant šį kūrinį, buvo daugybė minčių, kuriomis noriu pasidalinti ir su Jumis, skaitytojais, todėl vien dėl gausaus turinio galima teigti, kad kūrinys vertas pripažinimo. Man asmeniškai kūrinys pasirodė kaip labai stiprus ir labai gerai apgalvotas, be to, autorė palietė labai gerą ir aktualią temą. Labai tikiuosi, kad Lietuvoje šis kūrinys visgi pasirodys ir jūs turėsite galimybę juo pasimėgauti taip, kaip tai dariau ir aš. Na, o kol kas, jeigu manote, kad pakankamai mokate anglų kalbą - siūlau jau dabar pradėti ją skaityti, nors būtent šioje knygoje apstu mokslinių terminų, tad gerai pasvarstykite.

Ar norėtumėte sulaukti šios knygos Lietuvoje?

Taip

Ne

Poll Maker

William Hoffer , Betty Mahmoody "Tik su dukra"

Vasara man yra laikotarpis, kai galiu skaityti knygas, kurias iki tol atidėliojau visus metus. Tai metas, kai pagaliau randu laiko literatūros klasikoms ir garsiausiems pasaulio šedevrams. Tikriausiai pamenatei, kai praeitų metų vasarą kėliau tokius garsių knygų aprašymus, kaip "Nežudyk strazdo giesmininko", "Džeinė Eir", "Didieji lūkesčiai", "Vėjo nublokšti" ir kitus. Šiemet pasistengsiu taip pat paskaityti panašaus stiliaus knygų ir šio blogo viršuje rasite puslapį "2014 m. perskaitytos knygos", kur rasite ne vieną puikiai žinomą knygą.

Taigi, pirmoji šios vasaros knyga - šedevras yra visiems gerai žinoma knyga "Tik su dukra". Šis kūrinys pasakoja apie sunkų Amerikietės gyvenimą. Pagrindinė veikėja Amerikietė Betė ištekėjo už Iraniečio Mūdžio ir kartu jie susilaukė dukrytės Mahtobos. Betė buvo itin intelektuali moteris, todėl savo gyvenimą paskirti Iraniečiui nusprendė tik po ilgų dvejonių ir svarstymų. Įsitikinusi, kad mylimasis Mūdis per visą savo gyvenimą tapo tikru   ėmė pasitikėti vyru. Prabėgus ne vieniems jų santuokos metams, gyvenimas pakrypo kita linkme. Mūdis panoro nusivežti žmoną ir dukrą pas giminaičius Irane...

Tikriausiai darosi įdomu sužinoti, kodėl Betė taip dvejojo dėl santuokos, o ką jau kalbėti apie kelių savaičių atostogas Irane... Matote, tolimuosiuose rytuose vyrauja visai kitokios kultūros. Iranas buvo viena iš šalių, kurioje buvo sudaryta itin priešiška nuomonė apie Jungtines valstijas. Taip pat ten vyravo kita religija, kiti papročiai ir svarbiausia - požiūris į moteris. Irane jos buvo ypač engiamos. Šeimos galva buvo vyras ir tik vyras, todėl moterys visais atvejais turėjo paklusti jiems, jos neturėjo savo balso. Taip pat moterys privalėjo slėpti savo kūną po specialiais, viską dengiančiais drabužiais...

Betė ne veltui nerimavo dėl kelionės. Praėjus dvejoms savaitėms, Mūdis pareiškė, jog į Ameriką jie nebegrįš. Betė negalėjo nieko padaryti: jos ir dukters pasai buvo pas vyrą, jos neturėjo pinigų, o vyrai Irane turėjo visas teises ir ji negalėjo nieko padaryti... Susitaikiusi su naujiena Betė nepasimetė - ji ėmė kurpti pabėgimo planus.

Kūrinio eigoje jūs stebėsite įtemptą Betės gyvenimą Irane ir manau, kad ne vienas iš jūsų pasisems tos stiprybės ir ryžtingumo, kurį turėjo ir pagrindinė veikėja. Ši knyga yra puiki proga susipažinti su rytietiška - musulmoniška kultūra. Bent jau man tai padaryti puikiai pavyko. Buvo sunku suvokti, kad tokie dalykai iš tikrųjų vyksta realybėje, nes šimtai moterų atsiduria tokiose situacijose...

Skaitant knygą atkreipiau dėmesį tik į tai, kad yra dvi jos autorės. Galvojau va, bus proga aprašyti šiek tiek ir apie tai, kodėl kartais knygos turi kelis autorius ir kaip jiems pavyksta viską suderinti. Tik perskaičiusi knygą pamačiau, kad viena iš šios knygos autorių ir buvo Beti Mahmūdi, kuri ir yra pagrindinė veikėja. Nors ne kartą yra minėta, kad istorija tikra, šis faktas tik patvirtina tai, nes ši moteris padėjo savo istoriją perkelti į puslapius...

Iš tiesų kas mane nustebino apie šią knygą labiausiai, tai buvo istorijos vingiai ir tiek daug viltingų akimirkų. Itin didelis skaičius žmonių ruošėsi padėti Betei ir jos dukrai pabėgti. Omenyje turiu ne tik artimus jos giminaičius iš Amerikos, bet ir visai svetimus žmones. Net nesugebėjau jų tiksliia suskaičiuoti, bet nenustebčiau, jei jie netilptų ant abiejų rankų pirštų... Baisiausia buvo tai, kad progų pabėgti gal ir buvo ne viena, bet dauguma iš jų reiškė, kad Betė paliktų dukrą Mahtobą vyrui... To Betė tikrai nebūtų padariusi. Ne veltui knyga ir vadinasi "Tik su dukra". Tai reiškia, kad kiekvienas motinos sprendimas buvo priimtas vardan jos dukters gerovės.

Šioje knygoje kaip niekur kitur pabrėžiamas motinos ir vaiko ryšys. Betės meilė Mahtobai buvo neapsakomai graži. Moteris galėjo paaukoti net savo gyvybę vien tik tam, kad mergaitė išvengtų griežtų tėvo talžymų, kurių nebuvo išvengta...

Pabaigoje kūrinio sužinosite, kaip visgi baigsis šių dvejų veikėjų istorija Irane. Manau, kad kūrinį verta paskaityti vien dėl bendro išsilavinimo, kad sužinotumėte, kokia visgi yra situacija musulmoniškose šalyse, kad galbūt išvengtumėte klaidų, kurias padaro visos moterys, įkliuvusios į tokią padėtį. Labai rekomenduoju šį kūrinį ir siūlau jį nuo 16 metų.

Rebecca James "Saldi kančia"

Rebecca James Lietuvoje išgarsėjo, kai buvo išleista jos knyga „Tobula klasta“. Ši knyga buvo viena pirmųjų, kurią aprašiau šiame bloge. „Tobula klasta“ buvo viena tų knygų, kuria Lietuvos skaitytojai dievino ir dar dabar prisimena ir rekomenduoja kitiems. Leidyklos „Alma litera“ sprendimas išleisti dar vieną autorės knygą pakuteno skaitytojų širdis ir suteikė jiems nuostabią galimybę įvertinti daugiau autorės kūrinių.

„Saldi kančia“ pasakoja apie vaikiną, vardu Timas. Timas nežinojo, ko norėjo iš savo gyvenimo, buvo gan pasimetęs, lengvabūdiškas banglentininkas. Vaikinas gyveno kartu su savo drauge Lila ir jos vaikinu Patriku, bet vieną dieną Lila pareiškė, kad Timui atėjo laikas kraustytis kitur...

Naujieji Timo namai buvo neapsakomo dydžio. Jaunuolis pateko į turtingųjų gyvenimą, apsigyveno kone rūmuose, kuriuose slypėjo daugybė paslapčių. Įdomiausia jam pasirodė tai, kad tuose namuose jis gyveno tik su viena mergina Ana, nors buvo ir daugybė tuščių kambarių...

Ana Timui pasirodė kaip tikra keistuolė. Mergina nešiojo klaikius drabužius, nesirūpino išvaizda, visą laiką jos veidą gaubė liūdesys ir nerimas. Be to, Timas sužinojo, kad Ana sirgo agrofobija. Tai yra liga, kuria sergantis žmogus negali palikti namų dėl jam gresiančių panikos priepuolių. Aptarinėdamas Anos būklę kartu su Lila, Timas vadino savo namo šeimininkę „beprote“.

Jeigu norėtumėte sužinoti daugiau apie Lilą, atskleisiu tai, kad ji irgi labai svarbus šio romano personažas. Vienas iš svarbių faktų apie ją yra tai, kad Lila buvo Timo mergina ir kūrinio pradžioje pagrindinis veikėjas neslėpė savo simpatijos šiai merginai...

Viskas pasikeitė tada, kai Timas atsikraustė į naująjį namą ir geriau susipažino su Ana, kuri, pasirodo, nebuvo jau tokia keistuolė kaip atrodė. Jaunuoliai kartu praleido daug laiko, Timas Anai tikrai daug padėjo ir taro jų užsimezgė šioks toks ryšys, kuris buvo vystomas viso kūrinio eigoje...

Istorija labiausiai intrigavo savo paslaptimis. Name, kuriame apsigyveno Timas, vyko keisčiausi dalykai. Pavyzdžiui, per savo gimtadienio vakarėlį savo kambaryje Timas rado šimtus šlykščių vorų, o kažkurią naktį raudonais dažais, primenančiais kraują, aprašinėtas koridoriaus sienas...

Kūrinyje aktyvūs ir  dar du veikėjai, Markas ir Fiona. Jiedu nuoširdžiai padėjo Lilai po jos tėvų mirties ir dar vieno skaudaus išgyvenimo – Bendžamino mirties. Ką reiškia šis vardas, pati autorė Rebecca James slėpė nuo skaitytojų ilgą laiką, bet galiausiai išsiaiškinsite viską ir knygos kulminacijoje paaiškės dar ne viena, kraują stingdanti tiesa bei bus pralietas vieno iš veikėjų kraujas...Intriguoja, ar ne?

Kalbant apie istoriją bendrai, man tikrai siužetas paliko įspūdį. Galbūt norėjosi daugiau pažinti Anos asmenybę, sužinoti daugiau apie jos ligą ir kaip jai sekėsi su ja gyventi. Įdomu buvo pastebėti ir panašumą su autorės knyga „Tobula klasta“. Šioje knygoje taip pat buvo veikėja, kuri tikriausiai įkyrėjo visiems skaitytojams ir jie, kaip ir aš, norėjo jai trenkti. Esmė tame, kad knygų panašumus galima atrasti labai nežymiai ir tai, tik gerai įsigilinus.

Pastebėjau, kad Rebecca James yra autorė, kuri nelabai gilinasi į smulkmenas, mėgsta rašyti bendrus dalykus. Juk visiems patiktų sužinoti daugiau ir apie Timo bei Lilos draugystę, apie pačios Anos gyvenimą, bet bus gan sunku tai padaryti vien dėl autorės rašymo stiliaus. Na, bet matyt reikia džiaugtis, kad šioje istorijoje nebuvo nieko nereikalingo, nebent kažko galėjome tik pasigesti...

Rekomenduoju kūrinį „Saldi kančia“, kurio pavadinimo reikšmė, beje, suvokiama tik perskaičiuos visą istoriją. Manau, kad knyga tiks ne tik Rebecca James gerbėjams, bet ir tokiems, kurie mėgsta panašias istorijas, kaip ir Pretty Little Liars, nes paslapčių ir neaiškumų šioje knygoje tikrai daug. Tai lyg romantiškas ir širdį paliečiantis detektyvas, kuris nepaliks abejingų skait


Skaitytojų nuomonės:


Knyga gan išskirtinė, pradžia nelabai sudomino, jau buvo kilusi mintis padėti į šalį. Pati pradžia tokia labai net nežinau kaip pasakyt varginanti. Gal ir viskas tikrai būtų gerai bet man, man asmeniškai kažko pritrūko pradžioje. O toliau viskas netgi buvo labai puiku, paprastai labai nemėgstu knygų kurių veikėjai tiesiog varo mane iš proto kaip sakant "tikri kvailiai". Bet autorė per daug neperlenkė, leido skaitytojui susimastyti, pagalvoti, atkurti savo galvoje visus vaizdinius. O pabaigos labai pritrūko, labai jau taip greitai baigės net pagalvojau "jau viskas?". Trūko pabaigos, knygos užbaigimo. Bet šiaip knygą tikrai rekomenduočiau visoms fantastikos ir romantikos mėgėjoms!

Man tai knyga labai patiko. Įtraukė nuo pat pradžios. Buvo labai įdomu skaityti ir spėlioti, kas bus toliau. Knyga tikrai nenuspėjama ir išskirtinė, labai prikaustanti.
Patiko, jog visos paslaptys nepriekaištingai buvo laikomos visoje knygoje, tik pasibaigus viskas buvo atskleidžiama. Pabaiga mane nustebino, kaip ir pati knyga.
Keista. Apibūdinčiau ją kaip keistą knygą. Labai keistą net gi. Savotišką. Kuri tikrai yra super, bet ji savotiška. Skaitydama vis sustodavau ir.. Kaip tai, o kaip suprast? Pala, skaitom iš naujo, kažko nepagavau. Tai tikrai stipri knyga, kurios pabaigos tikrai nesitikėjau, o kai nenuspėji kokia knygos pabaiga bus - turi gerą knygą savo rankose. Ir aš tik sakau tik stiprų taip šiai knygai ir visoms neaiškios abejonėms, mintims kylant ją skaitant. Ir aš tik galiu padėkot tokioms rašytojoms kaip Rebecca, nes kai perskaitai kažką tokio, jautiesi lyg transe. Prašau, duokite man daugiau knygos puslapių.. Dar neskaitytų.

Ėmiau šią knygą į rankas, jau žinodama, kad ji bus tikrai gera. Skaičiau ir pirmąją šios autorės knygą ,,Tobula klasta,, , tikėjau, kad ir ,,Saldi kančia,, niekuo nenusileis. Ir nenusileido. Mano požiūriu, gal netgi yra kiek geresnė nei pirmoji Rebeccos knyga.
Keisti nutikimai, paslaptingi veikėjai, sukrečiančios paslaptys, visko atomazga pabaigoje... Kiekvienas puslapis buvo įdomus ir vis kažkuo nustebindavo, priversdavo dar ir dar kartą žavėtis Rebecca James bei jos rašymo stiliumi. Super! Belieka tik laukti kitos R. James knygos ir tikėtis dar daugiau šiurpuliukų, bėgiojančių po kūną.

Jodi Picoult "Mano sesers globėjas"

Pagaliau atėjo diena, kai gavau galimybę paskaityti šį, visame pasaulyje išgarsėjusį, kūrinį "Mano sesers globėjas". Manau, kad puikiai prisimenate, jog ne kartą aprašinėjau Jodi Picoult knygas ir jūs patys vis manęs klausėte '"O kada aprašysi Mano sesers globėją?". Aš vis su liūdesiu atsakydavau "Kai tik gausiu šią knygą". Kiekvieną kartą užėjusį į biblioteką patikrindavau, ar dar nėra šios knygos, bet jos taip ir nebuvo. Ir taip vos ne 3 metus. Kadangi esu užkietėjusi elektroninių knygų gerbėja, labai nustebau ir apsidžiaugiau, kai pamačiau šios knygos elektroninę versiją.

Tikrai nebepristatinėsiu Jodi Picoult šiame aprašyme, nes tai jau dariau kone visus 4 kartus, kai aprašinėjau kitas jos knygas. Taip, kad "Mano sesers globėjas" yra penktoji autorės knyga šiame bloge ir jau tikrai drąsiai galiu sakyti, kad ši autorė aprašymų skaičiumi populiariausia šiame bloge.
"Kita širdis" http://skaitomknygas.blogspot.com/2013/04/jodi-piccoult-kita-sirdis-pastaruoju.html
"19 minučių" http://skaitomknygas.blogspot.com/2013/05/jodi-piccoult-19-minuciu-per.html
"Neprarask vilties" http://skaitomknygas.blogspot.com/2013/12/jodi-picoult-neprarask-vilties.html
"Susitarimas" http://skaitomknygas.blogspot.com/2013/12/jodi-picoult-susitarimas-gruodzio.html

"Mano sesers globėjas" pasakoja apie laimingą šeimą, kurios gyvenimą pakeitė dukros Keit sveikatos pablogėjimas. Mergaite buvo diagnozuota reta leukemijos forma ir daktarai tiesiai šviesiai pareiškė, kad mergaitei liko nedaug. Keit tėvai nepasidavė ir įvairiais būdais ieškojo būdų, kaip prsilginti dukters gyvenimą. Vienas jų buvo kitas žmogutis, netikėtai atsiradęs šeimos gyvenime - Ana. Jos tėvai nusprendė susilaukti šios mergaitės, kad galėtų padėti Keit. Ana buvo genetiškas Keit atitikmuo, todėl mergaitė nuo pat gimimo padėjo palaikyti sesers gyvybę. Matote, Ana buvo mergaitė - donorė, kuri dovanojo seseriai savo kraujo, kaulų čiulpų ir kitų gyvybiškai svarbių dalykų. Taip šeima išgyveno ne vienerius metus ir Keit gyvenimas tęsėsi gerokai daugiau, nei gydytojai pranašavo.

Kai Ana sulaukė trylikos metų, situacija jos šeimoje nesikeitė. Keit vistiek sirgo, bet merginos susidraugavo taip, kad tapo neišskiriamos. Deja, Keit sveikata pablogėjo ir mergaičių tėvai nusprendė, kad Ana jai padovanos savo inkstą. Galiausiai viskas susiklostė taip, kad Ana atsidūrė advokato kontoroje, kur iškėlė bylą prieš tėvus - mergina norėjo medicininės laisvės, kuri garantuotų jos pačios laisvę priimti sprendimus, susijusius su jos sveikata.

Taigi, tikriausiai jau supratote, kad pagrindinė kūrinio veikėja yra ne Keit, o Ana. Šioje istorijoje autorė atskleidžia ryškią Anos asmenybę ir pasakoja, kaip merginai teko kovoti su tėvais. Matote, visą gyvenimą, nuo pat kūdikystės, Ana privalėjo atsisakyti daugybės dalykų vien dėl to, kad turėjo padėti seseriai ir kęsti didžiausius skausmus. Mergina mylėjo ledo ritulį, jai puikiai sekėsi žaisti, bet vėlgi, dėl sesers ligos, Ana privalėjo atsisakyti galimybės tobulinti save šioje srityje. Galiausiai ji nusprendė padėti tašką šioje istorijoje ir nepadovanoti seseriai būtino inksto. Kyla daugybė klausimų: kodėl? kaip? Juk šios dvi mergaitės buvo geriausios draugės, tad kodėl Ana priėmė tokį sprendimą? Iš tikrųjų, atsakymą į tokį, ir kitus panašius klausimus, sužinosite tik pačioje kūrinio pabaigoje, nes autorė Jodi Picoult nukreips jus visai kita linkme, nei iš tiesų manėte...

Tolimesnėje knygos eigoje susipažinsite su kitais veikėjais, kurie buvo itin svarbūs šioje istorijoje. Taip pat labai daug sužinosite apie leukemiją. Turėsite galimybę sužinoti daugybę įvairių medicininių procedūrų ir atkreipti dėmesį į tai, kaip gyvena visi šeimos nariai aplinkoje, kurioje yra ir žmogus, kurio dienos šiame gyvenime suskaičiuotos. Lyginant "Mano sesers globėjas" su "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos", turiu pabrėžti, kad tai labai skirtingi kūriniai, kuriuos, beje, sieja vienas bendras dalykas - jie abu parodo gyvenimus žmonių, kurie supa sergantį žmogų. Šioje knygoje šie žmonės yra dar svarbesni nei pati Keit.

Jodi Picoult kūryba išsiskiria savo kompozicija. Kaip ir kitur, šiame kūrinyje rasite praeitį susietą su dabartimi. Manau, kad ši kūrinio struktūra labai tinka šiam kūriniui, nes tokiu būdu mes sužinome nuo ko viskas prasidėjo.

Trylikametė Ana nuo pat pradžių man pasirodė kaip labai įdomi ir savita asmenybė. Man iš karto užkliuvo tai, kad ji labai neaiškiai parodė savo nuomonę, labai blaškėsi ir atrodė, kad pati nežinojo, ko iš tiesų norėjo. Omenyje turiu jos apsisprendimą iškelti bylą prieš tėvus. Na, bet kūrinio pabaigoje visi taškai bus sudėti ant i ir viskas susidėlios į savo vietas. Aš bent jau pateisinu jos norą dėl pasirinkimo laisvės. Kaip turi jaustis žmogus, kuris žino, kad buvo pradėtas vien dėl to, kad jo gyvenimas bus paskirtas kažkam kitam? Kaip jaustis, kai mažas vaikas neturi draugų, nes jie žino jos šeimos istoriją? Kaip jaustis, kai turi atsisakyti savo svajonių dėl žmogaus, kuris neaišku kiek laiko gyvens?

Vėžio tematika yra dažnas reiškinys pasaulio literatūroje. Įdomiausia yra stebėti tai, kaip skirtingi autoriai įžvelgia šią ligą ir į ką labiausiai atkreipia dėmesį. Keista, bet visos knygos apie šią ligą yra labai skirtingos ir išraiškingos. Tiesiog nemanau, kad verta paskaityti jas visas ir sustoti vien ties šia literatūra. Tikrai nereikia liūdinti savo gyvenimų tokiais kūriniai, todėl rinkitės įvairaus stiliaus kūrinius.

Daugybė žmonių šį kūrinį rekomenduoja tiems, kurie nori kažko, kas priverstų juos verkti. Nežinau kaip jums, bet man taip nebuvo. Tiesą sakant dar neskaičiau knygos, kuri mane priverstų išlieti ašarą. Aš taip susikoncentruoju ties kūrinių smulkmenomis, todėl galbūt ir neišgyvenu taip, kaip kiti milijonai gerbėjų.

Lyginant su kitom Jodi Picoult knygom, privalau pasakyti, kad esu skaičiusi ir geresnių... Pavyzdžiui "19 minučių: arba "Kita širdis" mane pribloškė ir sužavėjo kur kas labiau nei "Mano sesers globėjas". Nors įdomiausia yra tai, kad išgirdusi pirmą kartą apie šią knygą, kurią aprašinėju, panorau ją paskaityti, bet kadangi neturėjau galimybės, ėmiausi kitų autorės knygų ir jos taip mane sužavėjau, kad maniau, kad "Mano sesers globėjas" privalo pranokti jas visas. Keista, bet taip nebuvo. Todėl labai nuoširdžiai rekomenduoju paskaityti ir kitas autorės knygas ir suprasite, kokia geniali yra Jodi Picoult.

Manau, kad net ir nereikia rekomenduoti šios knygos, nes visi puikiai ją žinote ir suvokiate jos vertę. Todėl net ir svarsčiau ar verta rašyti aprašymą, bet galiausiai nusprendžiau, kad norite išgirsti mano nuomonę, ne kartą to prašėte, todėl čia ir pateikiu ją. Taip, kad mums puikiai visiems žinomos eilutės "Imkite ją ir skaitykite..." būtent ir pasako mano nuomonę apie šią knygą.

Skaitytojų nuomonės


Dieve mano, niekada nemaniau, jog knyga gali taip užgauti mano jausmus. Aš nežinau kaip apsakyti tos knygos nerealumą. Skaitant paskutinius puslapius, aš ėmiau verkti ir verkiau tikrai labai ilgai. Knyga tikrai nereali. Tikrai esu laiminga.
Aš jį būtinai noriu pažiūrėti, nes Mano sesers Globėjas tapo mano mylimiausia knyga. Tikrai tą knygą pasistengsiu iškaikyti kuo ilgiau.
Dėkui, Jodi Picult, už nuostabią knygą. AČIŪ.

Vienintelė knyga,kurią skaitant verkiau.Ir netgi labai....Perskaičius , sedėjau visą dieną ir vis galvojau apie knygą...Labai sukrėtė.Galiu užtikrintai pasakyti,pati geriausia knyga, kokią esu skaičius!Perskaičius šitą knygą,užsinorėjau skaityti kitas jos knygas:)

Labas subtili ir psichologiškai įžvalgi knyga. Turinys išdėstytas lyg vienu atokvėpiu, užkabina nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Aiškiai aprašomos kiekvieno veikėjo pozicijos. Tai knygai suteikia sudėtingumo, bet visiškai neapsunkina- priešingai dar labiau patraukia.

Labai stipri, liūdna, ilgai mintyse pasiliekanti knyga. Perskaičius dar ilgai grįždavau prie veikėjų, jų požiūrio, poelgių, nes neįmanoma įsivaiduoti, kaip pati elgtumeisi jų vietoje.. Tiesa, labai nervino klaidos. Buvo keletas sakinių, kuriame tarp žodžių nebuvo nei vieno tarpo!