Jana Frey "Oras pusryčiams"

Jana Fay yra vokiečių rašytoja, kuri parašė šį kūrinį, itin aktualia tema. Šiame aprašyme jūs rasite informacijos ir mano nuomonės ne tik apie "Oras pusryčiams", bet ir anksčiau išleistą, dar garsesnį kūrinį "Žiemos mergaitės". Galbūt mano nuomonės apie "Oras pusryčiams" nebus tiek daug, lyginant su kitais aprašymais, bet leidžiu jums patiems įvertinti šį klūrinį ir suprasti jo svarbą.

"Oras pusryčiams" yra viena iš kelių knygų paaugliams apie penkiolikmetę merginą, su mitybos sutrikimais. Penkiolikmetė Serafina yra kilusi iš daugiakultūrės šeimos. Mergaitės mama buvo Vokietė, o tėtis Italas. Tai ir nulėmė jos gyvenimo vietų kaitą. Iš mylimos Italijos Serafina su šeima persikraustė į Vokietiją, kur jos gyvenimas pasikeitė visai nenumatyta linkme,

Serafina buvo mergaitė, kuri troško pritapimo, susirasti draugų. Jos jaunesnioji sesutė Marija buvo didelė jos priešinygbė ir visai nesirūpino tokiais dalykais, jau pirmosiomis dienomis naujojoje mokykloje buvo apsupta vaikų. O Serafina jautėsi per daug sukaustyta, kompleksuota, todėl per pamokas sėdėjo viena arba su bendraklasiu nepritapėliu, vardu Mozė.

Išskirtinis bruožas, kuris siejo Mozę ir Serafiną buvo jų apvalumai. Serafina kūrinyje ypač ėmė į tai atkreipti dėmesį, ypač kai šalia jos sukiojosi liesos ir smulkios merginos. Tai jai kėlė nerimą ir galiausiai ji nusprendė šiek tiek sulieknėti ir padailinti savo formas. Tik ar tas jos pasakymas "šiek tiek" nereikš  visai rimtesnių dalykų...

Taigi, kaip jau turėjote suprasti, kūrinys yra apie Serafinos dietas. Kiekviename puslapyje jūs rasite vis ką nors, susijusios su šia tema. Mergina padarė didžiulę klaidą nevalgydama visiškai nieko. Šiam apibūdinimui labai tinka pats knygos pavadinimas "Oras pusryčiams", kuris būtent ir atskleidžia, kad didžiausia merginų problema yra ne pats dietų laikymasis, bet neteisingas svorio metimas ir badavimas. Apskritai autorė pati aprašė Serafiną kaip šiek tiek apvalesnių formų merginą, tikrai ne storą, bet pati veikėja jautėsi blogai net tadai, kai svėrė mažiau nei kitos mergaitės...

Baisiausias buvo turbūt tai, kad Serafinai atsikračius ne vieno kilogramo, ją ėmė pastebėti mokykloje ir ji susirado draugių. Ją kvietė į gimtadienius, į mergaitiškus pasisedėjimus, bet net ir šiomis akimirkomis, kai Serafina labiausiai to tik ir troško, ji atsisakydavo vien dėl to, kad žinojo, jog ten turės ir valgyti.  Maistas jai pasidarė šlykštus ir vemti verčiantis... Iš tikrųjų nenustebau, kad mergaitės atkreipė dėmesį tik į sukūdėjusią Serafiną, nes tokia jau yra realybė - turi kovoti už vietą po saulę. Ypač jaunesnio amžiaus, tokios penkiolikmetės kaip pati Serafina, yra ir pačios bjauriausios ir mažiausiai subrendusios.

Jana Fay rašymo stilius išsiskyrė gebėjimu viską aprašyti labai trumpai. Įvykiai klostosi nežmonišku greičiu, o jeigu viename puslapyje Serafina svėrė 63kg, kitame jau bus 61kg. Šis rašymo stilius nulėmė tai, kad kūrinys yra gan trumpas ir mano nuomone, per daug "skubus". Buvo nelengva labiau įsigilinti į veikėjus, kai buvo aprašomi ne jų jausmai, o labiau poelgiai.

Dabar prieisiu prie to, ką norėjau aptarti dar beskaitydama knygą. Manau, kad puikiai pamenate Laurie Halse Anderson knygą "Žiemos mergaitės". Tai va, dabar labai noriu palyginti šias knygas ir dar kartą rekomenduoti jas kaip atskirus kūrinius, kuriuos verta paskaityti.

Laurie Halse Anderson "Žiemos mergaitės" aprašymas:
http://skaitomknygas.blogspot.com/2013/03/laurie-halse-anderson-ziemos-mergaites.html

Vienas iš svarbiausių šių knygų palyginimų yra tai, kad "Oras pusryčiams" mus supažindina su mergina, kuriai tik prasideda pirmieji ligos simptomai. Kaip sakiau, autorė Jana Fay aprašo jos gyvenimą ir iki svorio metimo ir iki pačios anoreksijos išsivystimo. "Žiemos mergaitės" autorė Laurie Halse Anderson nusprendė aprašyti merginos, kuri jau serga šia baisia liga, gyvenimą. Taigi, labai įdomu palyginti šias knygas iš abiejų autorių pusių. Manau, kad "Oras pusryčiamas" yra skirta galbūt labiau jaunesnėms merginoms, tarp 10-15 metų, o "Žiemos mergaitės" - vyresnėms, todėl, kad ši knyga yra rimtesnė ir tikrai joje nerasite tokių humoristinių ar šiaip lengvesnių akimirkų kaip "Oras pusryčiams" kūrinyje. Na, bet čia kiekvienas turėtų atsirinkti pagal save, nors aš asmeniškai siūlyčiau paskaityti abi šias knygas.

Pabaigai norėčiau pasakyt savo nuomonę dietų laikymosi tema. Merginos ir mergaitės, jums tikrai nereikia prilygti menekenėms, kurios žingsniuoja podiumams. Yra labai daug lieknų merginų, kurios svajoja apie apvalumus ir kaip priaugti papildomų kilogramų. Taip, galbūt būnant 14 metų ir pajusite tą paauglišką nepasitenkinimą kitų atžvilgiu apie jūsų svorį, bet tai tik parodo, kad bendraujate su netinkamais ir nebrandžiais žmonėmis. Tikri draugai niekada nežiūrės į jūsų išorę, jiems bus svarbus jūsų vidinis pasaulis. Tikrai nesakau jums, kad negalite dailinti savo kūnų įvairiomis sporto šakomis ar atsisakydamos penkto šokoladuko per dieną. Palaikykite sveiką gyvenimo būdą ir taip būsite laimingos. Tiesiog nereikia pamiršti, kad viskam yra ribos ir jaunam organizmui neverta alinti savęs ir savo sveikatos, nes dažnai padariniai ateityje pasireiškia siaubingi. Manau, kad leidykla "Alma littera" ir išleido šias dvi knygas būtent jums, kad galėtumėte į šią problemą pažvelgti iš šalies ir prižadėti sau pačioms, kad neleisite sau peržengti tokią ribą.

Labai rekomenduoju šį kūrinį visoms mergaitėms ir jų mamoms. Šioje knygoje taip pat buvo malonu stebėti mamos susirūpinimą dėl dukros sveikatos ir pastangas viską ištaisyti. Dėl to ir rekomenduoju paskaityti ir mamytėms, kad laiku pastebėtumėte problemą, išsiugdžiusią jūsų dukrose.!


Skaitytojų nuomonės:

Tikrai labai patiko. Mergaitės užsispyrimo, manau, pavydėtų ne vienas suaugęs. Bet, žinant, prie ko tai privedė... Rekomenduočiau visiems ir visoms, norinčioms atrodyti "tobulai" :).
Knyga patiko. Vėliau tik pastebėjau , jog knyga paremta tikrais įvykiais. Bet nenustebau, nes knygoje pateikiama problema tikrai dabar yra dažna. Knyga be abejo įdomi ir prikaustanti.

Man labai patiko ši knyga, tuolabiau, kad ji paremta tikrais faktais. Ji nuostabi. Kai skaitai ir žinai, kad visa tai tiesa, kad taip būna labai dažnai ir dažnai tai baigiasi blogai. Mirtimi.

Nebūk liekna! Būk savimi! Tai vienas iš svarbiausių dalykų, pabrėžiamų šioje knygoje. Tai nėra "wow" skaitinys nuo kurio apstulbsite, manau tai net primityvios fazės "aš esu paauglė ir noriu būt tokia, kaip visos kitos" smulkutis aprašymas su daug skaudžių elementų, kurie tik parodo, kokie silpnavaliai galime būti išsižadėdami to, kaip atrodome ir kokie esame. Bet ši knyga - lengvas skaitinys su daug sunkių minčių. Tad jei jūs pasiruošę - keliaukite į apmąstymų sūkurį iš kurio sunkiai išlipsite net pabaigę knygą...

Autorė knygoje sugeba supinti netik meilę ir draugystę bet ir šiuolaikinę ligą - anoreksiją. Knyga įdomi ir labai lengvai skaitosi bei tinka ir pauglėms ir jų tėvams. :)

Išpradžių ši knyga manęs nelabai užkabino, nepatiko rašymo stilius, kažkaip neprofesionaliai parašyta... Nuo knygos vidurio ''įsivažiavau'' ir skaitėsi gan įdomiai bei lengvai. Knygų šia tema esu skaičiusi,tad ši tikrai ne geriausia, bet vistiek, tikrai pamokanti ir sukrečianti knyga. Rekomenduoju.