George R R Martin "Varnų puota"

Neskaičiusiems pirmų trečių trilogijos "Ledo ir ugnies giesmė" dalių, šio aprašymo skaityti nepatartina.

Sostų žaidimas
Karalių kova
Kardų audra

Skaitydama įvairiausių nuomonių apie George R R Martin trilogiją esu girdėjusi, kad "Varnų puota" yra viena neįdomiausių dalių. Drįsčiau nesutikti, bet pateisinsiu šiuos žmones sakydama, kad po tūkstantį puslapių turėjusios "Kardų Audra" dalies "Varnų puota" buvo tarsi atokvėpis po itin įtemptų įvykių.

Visgi kuo pasibaigė "Kardų audra"? Daugybe mirčių: Jono Snou mylimosios Ygritės, visų nekenčiamo Džofrio, Sersėjos ir Džeimio tėvo Lordo Taivino ir daugybės kitų... Manau, kad jums patiems nesunku bus prisiminti visus įtemptus trečiosios dalies įvykius: karą, kovas prie Sienos, Karališkąsias vestuves ir daugybę klastingų ir nenumatytų posūkių.

Pirmiausia tikriausiai reikėtų aptarti neįprastai gudrų autoriaus sprendimą neįtraukti į šią dalį mėgstamiausių skaitytojų veikėjų: Daneiris, Jono Snou ir Tiriono. Taip taip, šioje dalyje labai menkai arba visai nieko nesužinosite apie šiuos mylimus veikėjus, kuriuos autorius paslėpė labai giliai, kaupdamasis kitoms serijos dalims. Manau, kad tai ganėtinai gudrus ir genialus sprendimas, nes tai tik sukelia dar daugiau intrigų ir noro paskaityti kitas trilogijos dalis.

Taigi, ko galima tikėtis iš "Varnų puotos"?. Atsakymas paprastas - geriau nesitikėkite nieko, nes esu tikra, kad būsite neteisūs. Autoriaus sugebėjimas suklaidinti skaitytojus ir tempti gumą yra labai ryškus ir pagirtinas. Šioje dalyje įvykiai orientuosis daugiausiai ties Karaliaus uostu, kur vyko permainos. Po mylimiausios sūnaus Džofrio mirties karaliumi tapo jo jaunesnysis brolis Tomenas, už kurį iki pilnametystės valdė jo mama Sersėja. Nesunku nuspėti, kad ši klastinga, bet protu pasižymėjusi moteris priims daugybę sprendimų, vardan jos pačios gerovės iš sūnaus saugumo. Iš tiesų man labai patiko skaityti santykius tarp jos ir Tomeno žmonos ledi Mardžerės dialogus, kai abi moterys, nekęsdamos viena kitos, stengėsi išlaikyti stabilią būseną ir neperplėšti viena kitai gerklių...

Šioje knygoje labai svarbūs buvo skyriai, susiję su kitomis karalystėmis. Jos buvo labai skirtingos, bet vienijo vienas bendras bruožas - visi vienaip ar kitaip siekė karūnos. Visgi karas, aprašytas "Karų audroje" nesibaigė, tiesiog šioje knygoje labiau buvo akcentuojami gynybinių ir strateginių planų kūrimai. Pavadinimas "Varnų puota" buvo duotas ne veltui, nes karalystėse vyko valdžių nepasidalijimai tarp tų pačių giminių atstovų...

Jeigu iki šiol dar neigiamai vertinote Sansą Stark, po šios dalies pakeisite nuomonę apie veikėją į gerąją pusę, nes pamažu autorius jus privers jus idealizuoti šią merginą, kuri drąsiai klausėsi nurodymų ir stengėsi išlikti nepastebėta savo tetos Ledi Lisos bokšte. Tiesa sakant, nuo šios dalies mergina buvo žinoma kaip Eleina, Mažojo Piršto pavainikė dukra. Rodos, nieko ypatingo, bet netikras tėvelis kurpė planus, kurie taip pat buvo susiję su siekiu gauti karūną. Pagrindinisjo ginklas ir buvo Vinterfelo atstovė - Sansa Stark...

Kita Vinterfelo mergaitė, Arija Stark, toliau savarankiškai ieškos savo gyvenimo kelio ir atsidurs žemėse, kur nesijautė sava, bet neturėjo kitos išeities. Nežinia kas laukia mergaitės ateities, bet esu tikra, kad George R R Martin ruošia ir Arijai kažką ypatingo. Tereikia sulaukti kitų dalių...

Nesunku teigti, kad "Varnų puotą" galima vadinti "Vesteroso moterys", nes tikrai galima atkreipti dėmesį, kad knygoje aprašomos labiau moterys ir jų sugebėjimas valdyti bei atlikti net ir vyrams būdingas pareigas.  Man tikrai patiko absurdiškos situacijos, autoriaus taiklūs pastebėjimai, kurie ne kartą vertė šypsotis.

Dabar rašau aprašymą ir negaliu patikėti, kiek pastangų autorius įdėjo į visą šią trilogiją. Juk šitiek daug intrigų, šitiek daug veikėjų ir skirtingų įvykių, kaip nepasiklysti šioje genialioje maišalynėje? Daugybė žmonių piktinasi, kad autorius taip ilgai rašo knygas, bet juk kartais verta palaukti vardan geresnio varianto nei dėl pigaus ir nuspėjamo. Mes, lietuviai, šiek tiek atsiliekam ir laukdami apie pusę metų, greičiau galime paskaityti išleistas knygas, nes šiuo metu visas pasaulis su nekantrumu laukia Šeštosios serijos dalies ir tai jau tęsiasi ne metus ir ne du... Netrukus pasivysime ir juos, bet tuomet jau dar ilgiau lauksime tęsinių... Visgi, pakentėti verta, ar ne?

Skaitytojai labiausiai liko patenkinti šio kūrinio pabaiga, kuri leidžia suprasti, kad sekanti dalis "Šokis su drakonais" bus labai ryški, kone tokia pati įspūdinga kaip ir "Kardų audra". Patikėkite, laukti tikrai verta, jau dabar nekantrauju paskaityti penktąją dalį, sužinoti daugiau apie mylimus ir pasiilgtus veikėjus, sužinoti šios dalies pabaigos baigtį ir patirti daugybę nuostabių valandų, skaitant.