"Pažadink mane, kai viskas baigsis" pavadinimas nėra tikriausiai labai girdėtas, juk tai naujas kūrinys. O kas, jeigu priminčiau tokį kaip "Extraordinary Means"? Ar dabar prisimenate kūrinį? Taip taip, "Pažadink mane, kai viskas baigsis" apžvalga buvo viena iš tų, kurios bloge kartais atsiranda gerokai prieš išleidžiant knygas Lietuvoje, todėl šokinėju iš laimės, kad ir jūs pagaliau galėsite ją įvertinti. Dėl tos pačios priežasties apačioje palieku ir seniau darytą apklausą - tik pažvelkit, kiek daug iš jūsų troškote knygos atsiradimo Lietuvoje! Smagu, taip ir toliau aktyviai balsuokite ir galbūt jūsų norai toliau bus išpildyti.
Prieš pradėdama nagrinėti siužetą kaip ir įprasta, privalau supažindinti su pagrindine kūrinio diagnoze - tuberkulioze. Pasaulyje egzistuoja tūkstančiai ligų, nors žmonės aklai tiki, kad tik vėžys gali staigiai pražudyti artimuosius. Deja, tuberkuliozė yra liga, egzistuojanti jau kelis amžius ir kiekvienais metais pražudanti daugybę nekaltų žmonių, tuo tarpu ir jaunuolių, net nespėjusių sugalvoti savo ateities vizijų. Tuberkuliozė pasireiškia nuolatiniu kosėjimu, dažnai pasireiškiančiu dusimu ir krūtinės ląstos skausmais. Dažnai sergantis žmogus patiria ir karštligę, kuri pranašauja blogėjančią sveikatą. Taip pat sergantieji puikiai žino, ką reiškia kosėti krauju... Baisi liga, kuri pražudo beveik tiek pat žmonių kaip ir ŽIV virusas. Blogiausia yra tai, kad tuberkuliozė yra užkrečiama liga: užsikrėsti yra itin lengva, bet pasveikti ar sunkiais atvejais net išgyventi - be proto sunku... Taip, kad Robyn Schneider parašytas romanas būtent ir atskleidžia šios ligos ypatumus ir kaip ji paveikė daugybę nekaltų jaunuolių...Pagrindinis veikėjas Leinas įžengęs pro sanatorijos tuberkuliozei duris jautėsi itin pavargęs nuo savo senojo pasaulio, kuriame praleido visus moksleivių malonumus, šventes ir didžiąją dalį laiko skyrė mokslams, kurie jį ir užvaldė. Savo įprastoje mokykloje Leinas savavališkai pasirinko praleisti įdomiausias moksleivių akimirkas: homecoming šokius, vakarėlius ir įvairias sporto rungtynes - vaikinas buvo pasiruošęs mokytis taip, kad be problemų įstotų į vieną geriausių universitetų pasaulyje. Jam atrodė, jog mokykloje neverta skirti daug laiko veikloms ir pramogoms, nes vis tiek mokykla vėliau liks lyg blankus prisiminimas. Atvykęs į specialią mokyklą su tą pačią ligą turinčiais paaugliais Leinas suprato padaręs didžiulę klaidą ir stengėsi ją ištaisyti leisdamas laiką kartu su išprotėjusiais ir rizikuoti mėgstančiais jaunuoliais.
Dar viena pagrindinė istorijos veikėja Seidė kur kas ilgiau gyveno sanatorijoje ir įstaiga jai buvo tapusi mielesnė net už savo pačios namus. Matote, mokykloje mergina buvo itin kompleksuota, bijojo savęs ir aplinkinių, todėl baimės ją apsėdo ir neleido ramiai ir maloniai gyventi - ji pradėjo bijoti gyvenimo. Atvykusi į sanatoriją mergina susipažino su neeiliniais žmonėmis ir pamažu atgijo, tapo visiška savo priešingybe - ėmė laužyti taisykles, pramogauti, net rizikuoti savo kėblia situacija ir sveikata.
Kūrinio eigoje stebėsite visus iššūkius, kuriuos likimas skyrė šiems dviems jaunuoliams. Daugybė džiaugsmo akimirkų bei tuo pačiu gąsdinanti nežinomybė apie artimiausią ateitį suvienijo ne vieną sanatorijos paauglį ir visa grupelė nusprendė, kad gyvenimas yra per trumpas, kad reikia išnaudoti kiekvieną akimirką ir taip palikti pėdsaką istorijoje, o ne išnykti nepadarius visiškai nieko. Istorija kupina romantikos, vieningumo, draugysčių ir baimės dėl veikėjų sveikatos, nes niekada nežinai, kas gali nutikti, žinant, kad dažnas sanatorijos gyventojas neišgyvena. Romanui įpusėjus autorė sugalvojo dar vieną įmantrybę, padėsiančią su nekantrumu ir baime laukti pabaigos - toks neįprastas ir realybėje neegzistuojantis iššūkis pradžiugino ne tik pačius veikėjus, bet ir mus skaitytojus. Tik įdomu, ar iš tiesų tai pasiteisins ar viskas pasisuks dar blogesne linkme? Sužinosite tik paskaitę visą kūrinį...
Kūrinio eigoje autorė pažėrė skaitytojams didžiulį kiekį paaugliškų nuotykių. Nors buvo sudarytas įspūdis, kad veikėjai buvo kone mirtini ligoniai, jie sugebėjo rizikuoti ir pabėgti iš sanatorijos, klaidžioti įprastomis gatvėmis, vartoti alkoholį ir mėgautis gyvenimu. Sanatorijoje buvo įvestos griežčiausios taisyklės: visi turėjo savo tvarkaraštį, negalėjo naudotis kompiuteriu ar telefonu, turėjo dalyvauti įvairiose procedūrose ir nuolatos ilsėtis tam, kad apsaugoti silpstantį organizmą. Dėl šios priežasties kiekvienas veikėjų taisyklių laužymas prilygo tarsi peilio dūriui į širdį...Didžiulis kiekis veiksmo gal sudaryti įspūdį, kad romanas išties panašus į vieno populiariausių rašytojų John Green kūrinius "Aliaskos beieškant" bei "Popierinius miestus". Šio rašytojo gerbėjai tikrai nenusivilsite nei "Pažadink mane, kai viskas baigsis" nei anksčiau minėtuoju "The beginning of everything". Įdomiausia yra tai, kad dar prieš oficialiai pasirodant knygynuose, "Pažadink mane, kai viskas baigsis" buvo lyginama su "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos". Manau, kad panašumų tikrai įmanoma rasti, abiejų autorių rašymo stilius yra ganėtinai panašus, bet visgi manyčiau, kad istorijų idėjos skiriasi kardinaliai, ir, kaip minėjau, būtent ši knyga labiau primena kitus John Green kūrinius.Skaitydama įvairių žanrų knygas be galo dievinu autorių laiškučius skaitytojams, įterptus kūrinio pradžioje ar pabaigoje. Man nuoširdžiai neįdomios rašytojų padėkos leidėjams, redaktoriams ir savaime suprantama tėvams, bet su malonumu skaitau skyrelius, kur autoriai išlieja savo tikrąsias mintis ir prisipažįsta, kas juos įkvėpė parašyti kūrinį ar plačiau paaiškina jo detales. "Pažadink mane, kai viskas baigsis" taip pat buvo tas kūrinys, kurio autorė sugebėjo išsamiai ir nuodugniai paaiškinti savo idėją. Matote, didžioji dalis dalykų Robyn Schneider knygoje buvo netikra, sukurta pačios autorės, kuri būtent ir paaiškina detaliau, kodėl sukūrė tam tikras smulkmenas. Įdomiausia yra tai, kad idėja parašyti "Pažadink mane, kai viskas baigsis" rašytojai kilo dar 2009 metais, kai visame pasaulyje vyravo vampyrų bumas. Robyn Schneider studijavo medicinos istoriją, todėl būtent tais metais nusprendė panagrinėti įvairiausią literatūrą būtent apie vampyrus ir paaiškėjo, kad dar 19 amžiuje žmonės manė, kad tuberkuliozė buvo plačiai susijusi su vampyrizmu, todėl rašytoja nusprendė parašyti knygą apie vampyrų pilną sanatoriją. Galiausiai, kaip ir patys pastebėjote, metams bėgant istorija buvo "patobulinta" ir autorė atsisakė fantastikos žanro, bet nuoširdžiai ir kruopščiai ilgus metus kurtas kūrinys tikrai sudrebins skaitytojo pasaulį.
Rekomenduoju šį neįprastą romaną paskaityti jau ne kartą minėtojo John Green gerbėjams, taip pat ir tiems, kurie žavėjotės ir mano nuoširdžiai rekomenduotu "The beginning of everything". Kūrinys parašytas labai paprastai, bet tuo pačiu metaforiškai. Nuolatiniai veikėjų svajojimai apie vaizdingą ateitį, baimės apie pasaulį už sanatorijos durų ir paaugliška meilė yra tai, kas dažniausiai sukrečia kiekvieno skaitytojo pasaulį.
Ar norėtumėte sulaukti šios knygos Lietuvoje?
1 komentaras:
Susidomėjau šia knyga. Kur ją pirkai?:)
Rašyti komentarą